Viekšnių seniūnija

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Viekšnių seniūnija
Žemėlapis
Viekšnių seniūnija
Informacija
Administracinis
centras:
Viekšniai
Adresas: Tilto g. 12, LT-89492, Viekšniai, Mažeikių raj.
Telefonas/faksas: (8~443) 37413
Plotas: 211,02 km²
Gyventojai: 5934 (2001 m.), 5527 (2006-07-01)
Gyventojų tankumas: 26,19 žm./km²
Seniūnas: Kornelijus Kryžius (nuo 2011-06-01), iki jo - Aldonis Eselinas
Šablonas:Imagename
Paminklas broliams Biržiškoms ir jų tėvams atminti Viekšniuose
Kryžius Pakalupės, Padvarių, Palnosų, Sonteklių kaimų gyventojų atminimui, 2002 m.
Vieškelis iš Gudų k. į Gyvolius
Vieškelis iš Palnosų pro Meižių k. į Purvėnus

VIEKŠNIŲ SENIŪNIJA. Rytuose ribojasi su Akmenės, pietuose - su Telšių raj., vakaruose - su Tirkšlių, šiaurės vakaruose ir šiaurėje - su Mažeikių apyl. sen.

Plotas

Viekšnių seniūnija suskirstyta į 5 kadastro vietoves: Svirkančių, Pakalūpio, Kapėnų, Santeklių ir Viekšnių. Seniūnija užima 21 102 ha bendro ploto. Žemės ūkio naudmenos sudaro 12720 ha, iš jų ariama žemė - 122102, sodai - 100, natūralios pievos ir ganyklos - 409, miškai - 6746, keliai - 383, užstatyta teritorija - 419, vandenys - 509, pelkės - 50 ha. Sausinta žemė - 14703 ha.


 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

Prie Ventos upės ir Šiaulių—Mažeikių plento, įsikūrę Viekšniai. Seniūnijos plotas — 164 kv. km, gyventojų — 5400. Iš jų 2330 gyvena pačiame miestelyje. Jau XVI a. buvusį Viekšnių dvarą ilgai valdė didikų Sapiegų ir Gorskių giminės. 1792 m. Viekšniams suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas su karūna bei trimis šešiakampėmis žvaigždėmis. Nuo seno Viekšniai buvo įvairiatautis miestelis. 1897 m. jame gyvenę 1305 krikščionys (matyt, lietuviai, lenkai ir rusai) ir 1646 žydai, buvę net 60 parduotuvių. Dabartinę Viekšnių šv. Jono bažnyčią 1853 m. pašventino Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Viekšniai daug kartų nukentėjo nuo gaisrų. 1886 m. gaisras sunaikino 42 gyvenamuosius namus. 1915 metais kilo net du gaisrai, tų metų balandžio 23 d. ugnis sunaikino 120 namų. Iš XVIII a. vidurio išliko medinis namas miestelio centre, kuriame 1860 metais įsteigta vaistinė. Po Palangos vaistinės — tai seniausia farmacijos įstaiga visoje Žemaitijoje. Pastate įkurta ir muziejaus ekspozicija, saugoma daug buvusio šios vaistinės savininko J. Aleksandravičiaus surinktų senovinių farmacijos reikmenų. Savo gyvenimo pabaigoje Viekšniuose glaudėsi ir 1863 m. čia mirė Aleksandras Griškevičius, jau anuomet projektavęs ir bandęs sukurti savaeigį skraidymo aparatą. Pastate, kuriame jo gyventa, 1981 m. įsteigtas memorialinis muziejus, kurio viena ekspozicija ir pasakoja apie A. Griškevičių ir Lietuvos aviacijos raidą. Kitoje ekspozicijoje — kraštotyrininkų surinkti šio krašto gyventojų XIX—XX amžių sandūroje naudoti buities daiktai. Centrinėje miestelio aikštėje stovi šviesus ir išvaizdus paminklas, atidengtas 1995 m. rugpjūčio 25 d. Biržiškų šeimai už jos nuopelnus Lietuvai. 1880 metais baigęs Maskvos universitetą, jaunas gydytojas Antanas Biržiška su žmona Elzbieta, talentinga pedagoge ir muzike, atvyko į Viekšnius ir iki mirties (42 metus) gydė šio krašto žmones. Biržiškos išaugino ir išleido į mokslą tris sūnus, tapusius garsiais mokslininkais. Mykolas Biržiška (1882—1962) — literatūros istorikas, tautosakos tyrinėtojas, Vasario 16-osios Akto signataras, Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesorius ir rektorius. Vaclovas Biržiška (1884—1956) — bibliografas ir kultūros istorikas, Kauno universiteto mokslinės bibliotekos įkūrėjas, Kauno ir Vilniaus universitetų bibliotekų direktorius, „Lietuviškosios enciklopedijos” redaktorius. Viktoras Biržiška (1886—1964) — matematikas, Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius. Kauniečio skulptoriaus Č. Pečiuko sukurtas paminklas ir primena profesorių bei jų tėvų gerus darbus. Tarpukario metais Viekšniuose veikė progimnazija, kurioje mokėsi daug talentingų jaunuolių, vėliau savo darbais ir kūryba išgarsinusių Lietuvą. Tai tapytojas A. Gudaitis, skulptorius B. Pundzius, aktorius ir ilgametis Panevėžio dramos teatro vadovas J. Miltinis, kompozitorius J. Kačinskas ir jo brolis aktorius H. Kačinskas, poetai L. Skabeika ir Klemensas Dulkė bei daugybė kitų. Juos mokė ir ugdė talentingi pedagogai P. Brazdžius, J. Aukštikalnis, V. Deniušis, J. Žilevičius. Viekšniškiai yra baleto artistas J. Katakinas, fotografas ir keliautojas P. Normantas. Apie 40 įvairių sričių mokslų daktarų yra Viekšnių vidurinės mokyklos auklėtiniai. Ties Viekšniais kelią Ventai užstoja galinga užtvanka. Prie jos rymo šimtametis vandens malūnas. Tai technikos paminklas. Seniūniją puošia ne tik Venta, bet ir netoliese į ją įsiliejanti Virvytė. Netoli jų santakos įrengta cementininkų poilsiavietė. Ant Virvytės kranto stūkso du seni Gyvolių piliakalniai. Už trejeto kilometrų žaliuojančiame Žibikų pušyne guli didžiulis akmuo, vadinamas Meilės, arba Juoduoju, akmeniu. Padavimas teigia, kad velnias gūdžią naktį nešęs šį akmenį padangėmis, ketindamas numesti ant Viekšnių bažnyčios. Tačiau jį benešant užgiedojęs gaidys, ir akmenį paskubom tekę numesti į mišką. Taip nelabasis padovanojo Viekšnių kraštui įdomų gamtos paminklą. Rytų pusėje Viekšnių seniūnija atsiremia į jau minėtąją Kamanų aukštapelkę. Jos pašonėje malonia vėsa gundo nedidukas Meižių ežerėlis. Netoliese ąžuoliniu kryžiumi paženklinta miškininko Kazimiero Daugirdo sodybos vieta Bugiai. Tarpukario metais čia dažnai buvodavo šeimininko dukra, būsimoji profesorė V. Daugirdaitė-Sruogienė su vyru, rašytoju Baliu Sruoga. Kairiajame Ventos krante iki Antrojo pasaulinio karo buvo gražus Santeklių dvaras, kurio visi 26 pastatai buvo mediniai. Šiame dvare gyvenusi tautodailininkė, talentinga audėja O. Bagnickaitė 1941 metais sovietinių okupantų buvo ištremta. Bolševikų talkininkai 1941 m. birželyje nužudė ilgametį Viekšnių kleboną kanauninką J. Navicką. Senose Viekšnių kapinėse palaidoti aviatorius A. Griškevičius, poetas L. Skabeika, profesorių Biržiškų, kompozitoriaus ir aktoriaus Kačinskų tėvai. O jaunoji šio krašto karta mokosi miestelio vidurinėje ir žemės ūkio mokyklose, pagrindinės mokyklos veikia Palnosų ir Kapėnų kaimuose.

2000 gegužės 1 d. Viekšnių seniūnija oficialiai prijungta prie Mažeikių rajono; seniūnas Antanas Kuodys, po jo - Aldonis Eselinas.

Seniūnai

Seniūnaitijos

2009 m. sausio 1 d. sudarytos šios seniūnaitijos:

  • Viekšnių seniūnaitija. Priklauso Viekšnių miestas. Iš viso 2294 gyv.
  • Pakalupio seniūnaitija. Jai priklauso Fermos k., Pakalupio k., Pluogų k., Rekečių k. Iš viso 684 gyv.
  • Gyvolių seniūnaitija. Jai priklauso Gudų k., Gyvolių k., Pavirvytės k., Ramoniškės k., Skleipių k., Uogiškių k., Žalionės k. Iš viso 390 gyv.
  • Kapėnų seniūnaitija. Jai priklauso Boguslavos k., Birbiliškės k., Dauginėlių k., Degimų k., Dauginių k., Dargužiškių k., Kapėnų k., Nabuilių k., Savarinos k., Stočkų k., Tučių I k., Tučių II k. Iš viso 566 gyv.
  • Palnosų seniūnaitija. Jai prikalsuo Ašvėnų k., Dainorių k., Daubiškių k., Padvarių k., Palnosų k., Santeklių k. Iš viso 585 gyv.
  • Užventės seniūnaitija. Jai priklauso Čekų k., Kegrių k., Meškelių k., Svirkančių k., Užventės k., Žibikų k. Iš viso 738 gyv.

Švietimo ir kultūros įstaigos

Anksčiau veikė: Kapėnų pagrindinė mokykla, Gudų pradinė mokykla.

Verslo monės, ūkiai

Kultūros vertybės

Gamtos objektai

Kaimai

Išnykę kaimai

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.
  • Įteklius — buvusio ūkininko Bukonto Jono lankos toje vietoje, kur Virvytė įteka į Ventą, kairėje Virvytės pusėje. Priešais, kitapus Virvytės — Santeklių dvaro lankos ir Santeklių miškas.
  • Pelenės pelkė — Kegrių miške, už ūkininko Kazlauskio, į pietų pusę. Toje pelkėje gyveno velnias, kuris klaidino žmones.
  • Juodlieknis — nedidelis upelis. Teka iš Čekų kaimo ūkininkų pievų. Į Ventą įteka prieš kapus, netoli Šarkio, prie Grabio.
  • Šilupis — nedidelis upelis. Teka pro ūkininkų Glodenio, Maneikio žemes. Iš dabartinio koklių fabriko.
  • Užimtinės — Viekšnių ūkininkų pievos į pietvakarius nuo miestelio, maždaug už 5 kilometrų.
  • Pastauninkas — pievos už Ventos. Nuo tilto ir kelio į vakarų pusę, link Pavenčių kaimo.
  • Mačinė — įlanka dešinėje Ventos pakrantėje už Įtekliaus, kur prieina Mačiaus žemės.
  • Grybauskinė — dešiniajame Virvytės krante. Seniau čia buvo Grybauskio dvaras ir malūnas. Taip ir sakydavo: „Važiuosim į Grybauskinę susimalti”. Ir patį dvarą žmonės Grybauskine vadino.
  • Gandrinė — Santeklių dvaro žemė toje vietoje, kur „latvių kapeliai”. Čia vasarą sustodavo čigonai, atvažiavę į Viekšnių jomarkus (Sekminių, šv. Jono).
  • Juodeikio pušynėlis — kairėje Ventos pusėje, netoli Kanavų (kanalo). Priklausė Zaventės kaimo ūkininkui Vincentui (sūnui) Juodeikiui. Seniau ir dabar pušynėlyje rengiamos gegužinės.
  • Žalvės — miškas į šiaurę nuo Viekšnių, už 4—5 km., už geležinkelio.

Nuorodos