Rekečiai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Rekečiai
Rekeciai1.MKE.jpg
Kelias iš Viekšnių į Laižuvą per Rekečių k.
Informacija
Seniūnija: Viekšnių seniūnija
Koordinatės: 56° 16' 60 š.pl., 22° 31' 60 r.il
Altitudė: 86 m
Gyventojai: 15 (2001 m.)
Kryžius Rekečių k., prie Viekšnių-Laižuvos kelio
Rekečių pradinės mokyklos mokiniai ir mokytojai

REKEČIAI, Rekėčiai, kaimas Viekšnių seniūnijoje, 3 km į šiaurę nuo Viekšnių. Anksčiau Rekečiuose buvo dvi geležinkelio būdelės, kuriose gyveno geležinkelio prižiūrėtojai ir veikė Viekšnių geležinkelio stotis.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. kaime - 112, nausėdijoje - 33 gyv., 1923 m. - 43 ūkiai, 257 gyv., 1948 m. - 22 šeimos, 1996 m. - 12 ūkių, 19 gyv., 1998-2000 m. - 16 ūkių, 20 gyv., 2006 m. - 6 ūkiai, 15 gyv.

Istorinės žinios

1863 m. liepos 13 (25) Rekečių k. įvyko sukilėlių susirėmimas su caro kariuomene. Vėliau, 1905 metais, to kaimo gyventojas Augustinas Rušinas buvo įsivėlęs į revoliucinio judėjimo įvykius, nes pas jį vykdavo nelegalūs susirinkimai. Dėl šių įvykių A.Rušinas turėjo pasitraukti į Ameriką. Sugrįžęs, Akmenėje atidarė vaistinę.

1919 m. lapkričio 23 d. Rekečių kaime pas Simaną Degaitį įsteigta pradžios mokykla. Viename kambaryje buvo visos keturios klasės. Iki 1921 m. mokykla buvo vieno komplekto, o vėliau dviejų. Nuo 1920 m. spalio mėn. mokykla perkelta į Viekšnių geležinkelio stotį, mūrinį namą. Mokinių skaičius svyravo nuo 66 iki 96. Pirmoji mokytoja buvo Emilija Kentraitė. Iki 1927 m. spalio 1 d. mokytoju dirbo Eduardas Pugžlys[1], vėliau Bronius Tėvelis. 1927 m. mokyklos vedėjas buvo A. Konsmanas. Prieš II karą dirbo mokytojas J.Turkauskas, okupacinė vakdžia mokyklą uždarė. J. Turkauskui teko slapstytis Pakalupės kaime. 1941 m. mokyklos mokytojas Bronius Gontas, bet birželio mėn. ištremtas.

1922-02-12 įkurta Rekėčių pavasarininkų kuopa, kurioje buvo 63 nariai. Kuopos pirmininkas Pr. Nagys (iki 1922-08-27 buvo Rekėčių prad. m-klos vedėja), vicepirmininkas A. Miežis, sekretorius E. Končiutė, iždininkė St. Barkauskytė, knygininkas Ignas Opulskis [2].

Pirmaisiais pokario metais Viekšnių valsčiuje buvo telkiama pogrindinė organizacija, į kurią įstojo S. Vozgirdas iš Rekečių kaimo. 1941-06-14 su pirmąja trėmimų banga iš Rekėčių k. ištremta Broniaus ir Barboros Gontų šeima (iš viso 3 asmenys; duktė Nijojė iš tremties pabėgo, 1947 m. grįžo į Lietuvą). 1948-05-22 iš kaimo ištremtos Beržanskių, Nagių, Opulskių ir Voverių šeimos (iš viso 26 asmenys). 1946 m. rugpjūčio 4 d. Rekečių km. nušautas naikintojas K. Gustas (18 m.).

1955 m. atidaryta biblioteka. 1973 m. buvo 314 skaitytojų, bibliotekininkė Eugenija Balčiauskienė. 1988 m. biblioteka uždaryta (perkelta į Pakalupės kaimą).

Žymesni žmonės

  • Antanas Gargasas (g. 1825-08-16 Rekečių k., m. 1883-10-07), vikaras, 1863 m. sukilimo dalyvis. Sukilėlius sumušus, suimtas ir nuteistas mirties bausme: 1863 10 07 sušaudytas Telšių ganyklose.
  • Albertas Švažas (g. 1918 m. Rekečių k.), Lietuvos kariuomenės savanoris, „Tėvynės apsaugos rinktinės" narys, rezistencinio pasipriešinim dalyvis; žuvo Milių bunkeryje 1948-01-07.

Etimologija

Asmenvardžio Reketis daugiskaitinė forma.

Šaltiniai

  1. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 9. - P. 1000.
  2. M. Silkauskaitė. Rekeėčiai // Pavasaris. - 1922. - Nr. 10. - P. 22-23.

  • Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.
  • Tėvelis Br. Viekšnių mokyklos // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.
  • Nezabitauskas A. 1863 metų sukilėliai // Vienybė. - 1968. - Birž. 8.
  • Juozapavičienė M. Darbšti bibliotekininkė // Vienybė. - 1973. - Lapkr. 3.
  • Garliauskas A. Inteligentija 1940 - 1941 metais. - V., 1991. - P. 133 - 134.
  • Anušauskas A., Kučinskas V. Lietuvos laisvės kovos: Lietuvos ginkluotosios rezistencijos 1944 - 1953 m. kovų žemėlapiai. - V., 1991. - P. 10, 63. -
  • 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.
  • Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.

Nuorodos