Žalionė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Žalionė
Zalione1.MKE.jpg
Kelias į Ramoniškes
Informacija
Seniūnija: Viekšnių seniūnija
Gyventojai: 6 (2001 m.)

ŽALIONĖ, iš pradžių palivarkas, vėliau kaimas Viekšnių seniūnijoje, 10 km į pietryčius nuo Viekšnių. Rytuose ribojasi su Purvių miškų, pietuose - su Akmenės raj., vakaruose - su Pavirvytės, šiaurėje - su Gudų k. Kaimo vakariniu pakraščiu eina kelias iš Palnosų į Tryškius.

Siūloma įtraukti į savivaldybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą pušį, augančią Žalionės k.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. kaime 65, dvare - 11, palivarke - 10, darbininkų namelyje - 5 gyv., 1923 m. palivarke - 14 gyv., kaime - 13 ūkių ir 86 gyv., 1996 m. - 5 ūkiai ir 13 gyv., 1998 m. - 5 ūkiai, 11 gyv., 2000 m. - 4 ūkiai, 9 gyv., 2001 m. - 6 gyv. (3 vyrai ir 3 moterys).

Apie 1871 m. Žalionės k. gimė knygnešys Antanas Kinčinas-Kryževičius.

Istorinės žinios

Senosios Žalionės k. kapinės
Žalionė kapeliai, vadinami Maro kapeliais

Žalionės išsiplėtė po 1926 metų žemės reformos, kai buvo išdalintos dvarų žemės naujakuriams.

1945 m. birželio mėn. Žalionės k. miškuose vyko rezistencinio pasipriešinimo ir MGB kariuomenės kovos. Partizanai buvo apsupę Safronovų sodybą.

1948-05-22 iš Žalionės k. į Sibirą ištremta Jono ir Magdės Baravykų 7 asmenų šeima.

Žinomesni žmonės: rezistencinio pasipriešinimo dalyvis Jonas Dilbitis, priklausęs Žemaičių apygardos, „Šatrijos” rinktinės „Vyčio” būriui, verpėjos Barbora Kateilaitė (g. 1887 m.) ir sesuo Ona Orencienė (g. 1901 m.), kilusios iš Žalionės kaimo.

Mokykla

1919 m. įsteigta Žalionės pradžios mokykla, kurios steigimo iniciatorius buvo kunigas Mačius iš Dargužiškių kaimo. Mokykla buvo tik vieno komplekto. Pirmuosius metus ji buvo Dargužiškių kaime pas Mačių. Mokyklos inventoriumi pasirūpino savivaldybė kartu su tėvais. 1926 m. išparceliavus Pavirvytės ir Kapėnų dvarus, mokyklai gauti du žemės sklypai: iš Pavirvytės dvaro 3,2452 ha ir iš Kapėnų 4,3838 ha. 1932 m. Žalionės prad. m-klos vedėjas buvo Kazys Budrys (1925 m. baigė Viekšnių prgimanziją), 1941 m. mokyklos vedėja buvo Stasė Litvinaitė.

Žalionės prad. mokykloje dirbo mokytojos Julija Janišauskaitė, Eugenija Vaičekauskienė. Mokyklos pastatas buvo prie kelio į Ramoniškes. Dabar likę tik apsamanoję rieduliai, žymintys sodybvietę. Čia stovėjo didelis dviejų galų medinis namas. Vienam gale buvo mokyklos klasės, kitame gyveno šeimininkai - Juozas Erlickas ir Stonaitė Ona. Jiems mirus, giminaičiai namą nugriovė.

Kapinės

Priešais buvusią mokyklą, kitoje kelio pusėje, yra kapeliai. Netoli kapelių yra buvusio Ventos regioninio parko direktoriaus Alvydo Adomaičio sodyba (nuo 1986 m., anksčiau čia gyveno Raciavičiai). Ilgai dar po karo kapinėse stovėjo koplytėlė. Spėjama, kad čia anksčiau būdavo šarvojami mirusieji. Dabar jau niekas neatsimena, kada ten buvo palaidotas paskutinis žalioniškis. Senkapius tvarko Viekšnių seniūnija.

Dar vienos kapinės, vadinamos Maro kapeliais, yra kaimo rytinėje dalyje, į šiaurę nuo kelio iš Žalionės į Viekšnių-Tryškių kelią. Plotas 0,02 ha. Neaptvertos. Kapinės XIX a. pab. - XX a. pr. buvo laidojami Žalionės k. gyventojai.

2002-10-09 kapines žvalgė KPC istorikė J. Paunksnienė. Jos duomenimis, teritorijoje stovi du nauji apie 3 m aukščio mediniai kryžiai su kryžmose pritvirtintais stogeliais ir Nukryžiuotojo figūromis. Išlikę du antkapiai:

  • antkapį sudaro granito postamentas (h 0,75 m; 0,50x0,35 m), šalia atremtas kaltinis, ornamentuotas kryžius (h 1,50 m);
  • antkapį sudaro betono postamentas (h 0,25 m; 0,30x0,90 m), betono paminklas (h 0,75 m; 0,20x0,85 m) ir betono kryžius (h 0,70 m) su Nukryžiuotojo figūra. Įrašas paminkle: "A+A / �(įrašas išluptas) / 1890-1966 / TEBŪNA RAMYBĖ / PAS VIEŠPATĮ." Kapinės prižiūrimos.

2003-06-20 šios kapinaitės kaip turinčios istorinę vertę įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą (L 1381).

Šaltiniai

  • Žalionės k. planas, 1879 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3535.
  • Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152, 731.
  • Tėvelis Br. Viekšnių mokyklos // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.
  • 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.
  • Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.

Nuorodos