Pavirvytė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Pavirvytė
Pavirvyte. MKE.jpg
Virvytės upės vingis ties Pavirvytės kaimu
Informacija
Seniūnija: Viekšnių seniūnija
Koordinatės: 56° 12' 19 š.pl., 22° 36' 02 r.il.
Gyventojai: 18 (2001 m.)
Pavirvytės dvaro vakarinė pusė, žiūrint iš vakarų, pietvakarių pusės

PAVIRVYTĖ, dvaras, vėliau kaimas Viekšnių seniūnijoje, 7 km į pietryčius nuo Viekšnių, Virvytės deš. krante. Pe kaimą eina keliai į Palnosus, Žalionę ir Tryškius, per Virvytę yra tiltas, todėl dar galima nuvykti į Viekšnius. Yra Pavirvytės kapinynas.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. dvare - 14, vienkiemyje - 4, darbinink7 namelyje - 6 gyv., 1923 m. dvare - 82 gyv., 1996 m. - 15 ūkių, 27 gyv., 1998 m. - 15 ūkių, 27 gyv., 2000 m. - 15 ūkių, 25 gyv., 2001 m. - 18 gyv. (10 vyr., 8 mot.).

1912-10-12 Pavirvytės k. gimė pedagogas Matas Mozūraitis, kuris parašė knygą „Kodėl aš išstojau iš kunigų seminarijos” (1977 m.).

Istorinės žinios

Iki 1840 m. Pavirvytės dvaras priklausė Ilinčiui. 1840 m. iš jo pirko Juozapas Paulavičius, vėliau sūnus Edvardas Paulavičius. Šis dvarą apie 1910 m. pardavė Viktorui Nagurskiui, kuris valdė iki Pirmojo pasaulinio karo. 1926 m. dvaras išparceliuotas, žemės išdalintos naujakuriams ir įkurtas Pavirvytės kaimas. Iš Pavirvytės dvaro 3,25 ha paskirta Žalionės pradžios mokyklai.

1851 m. lapkričio mėn. 10-31 d.d. Pavirvytyje gyveno Laurynas Ivinskis. Čia jis mokė dvarininko J. Paulavičiaus vaikus ir tvarkė savo rankraščius. Lankydavosi čia ir vėliau. Sūnus Edvardas Paulavičius buvo baigęs Dorpato universitetą ir dirbo Kališo realinėje mokykloje mokytoju, o paskui - direktoriumi. Kai apie 1870 m. rūsų vyriausybė ėmė rusinti lenkų mokyklas, tada pasitraukė iš mokyklos, o jos globėjų ir laikytojų gautą puikią lenkišką biblioteką parsigabeno į Pavirvytę ir čia apsigyveno iki mirties (1894 m.). Apie 1880 m. E.Paulavičius savo dvare įsteigė kilnojamąją lenkišką skaityklą. Skaitykla naudojosi 12 narių - aplinkinių dvarų dvarininkai, Viekšnių inteligentai. Kiekvienas kasmet išrašydavo už 5 rublius lenkiškų knygų ir kas mėnesį jas mainė su kaimynais nustatyta tvarka. Knygininku iš pradžių buvo Antanas Moras, paskui Edvardo Paulavičiaus sūnus Jonas. Dvaro biblioteka domėjosi ir čia lankėsi Povilas Višinskis.

Dabar Pavirvytės dvaras apleistas. Gonkų mediniai raižiniai vietomis išpuvę ir nutrupėję, kieme pristatyta neaiškios paskirties pastatų - pašiūrių. Kolūkio metais čia gyveno žmonės, kurie išplėšė ir sukūreno parketą. Anksčiau nuo dvaro iki Skleipių dvaro vedė liepų alėja, buvo apie 10 ha dydžio sodas. Buv. dvaro sodybos fragmentai 1992-03-20 įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą.

1941-06-14 iš Pavirvytės ištremta buv. dvarininkė Viktorija Nagurskienė (g. 1877 m.), kuri žuvo vežama vagone tarp Viekšnių ir Šiaulių. 1947 m. liepos 23-iosios naktį per rezistencinį pasipriešinimą buvo nužudyti broliai Daveikiai. 1949-07-30 įkurtas „Virvytės” kolūkis. Jo pirmininku išrinktas Jonas Šiuipys.

Šaltiniai

  • Pavirvytės k. planas, 1885 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3534.
  • Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.
  • Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.
  • Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p. - P. 26, 34, 57 -61, 111, 126,149, 161, 298 - 301, 314, 319.
  • Rozga L. Išblėsusių metų godos // Vienybė. - 1989. - Spal. 12.
  • Šiaulienė - Keršytė Eleonora. Nekaltas kraujas kaltina // Vienybė. - 1990. - Rugpj. 7.
  • Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.