Meižiai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.
Meižiai
Meiziai1. MKE.2015-08-02.jpg
Kelias per Meižių k.
Informacija
Seniūnija: Viekšnių seniūnija
Plotas: 715,8 ha
Gyventojai: 4 (2001 m.)
Meižių k.
Meižių ežero riboženklis
Per Meižių k. teka Ašva

MEIŽIAI, iš pradžių du dvarai ir kaimas, vėliau kaimas Viekšnių seniūnijoje. Šiaurės vakarinėje dalyje yra Meižių ežeras, per kaimą eina Laižuvos-Palnosų vieškelis, teka Ašva.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. Meižių I kaime - 56, Meižių II vienkiemyje - 8, Meižių dvare - 11, palivarke - 10, atskirtoj sodyboj - 9 gyv., 1923 m. Meižių I dvare - 23, Meižių II dvare - 27 gyv., kaime - 9 ūkiai ir 49 gyv., 2001 m. - 4 gyv. (2 vyrai ir 2 moterys).

Meižių k. 1969-07-18 gimė Lietuvos ir Mažeikių rajono politinė bei visuomenės veikėja Regina Kateivienė.

Istorinės žinios

Jau XVIII a. Pančerinskiams atiteko Meižių paežerė, kuri vėliau išskirstyta į kelis dvarus. Po 1863 m. centrinė dalis atiteko maskoliams. Meižių dvaras buvo netoli Meižių ežero. Priešais Gomolicko dvarą, kitoje ežero pusėje buvo Pačerinskio dvaras. Abu naudodavosi ežeru tiek, kiek jų žemė prieidavo prie ežero. Meižių I dvarą valdė Antanas Gomolickas, o Meižių II dvarą - Vladislovas Pančerinskis (1853 - 1921 m.). 1934 m. abiejų dvarų žemės išparceliuotos ir sudarytas Meižių kaimas. Centrą iki II pasaul. karo dar valdė Marija Panceržinskienė, kuri 1941 m. ištremta į Sibirą.

Vladislovo Pančerinskio dvaras buvo šiaurinėje Meižių kaimo dalyje, nuo šiaurinės Meižių ežero dalies į rytus, netoli ežero. Per dvaro žemę ėjo kelias iš Ašvėnų, Meižių į Purvėnus, Laižuvą. Išliko kelios pakelės liepos. Dvarui priklausė ir žemės nuo ežero į šiaurę ir vakarus, visas plotas (vadinamas Papurviu) iki Viekšnių - Laižuvos kelio, miškas prie kelio į Antanavos kaimą, taip pat dalis ežero. 1937 - 1939 m. buvo du kumetyno namai. Čia gyveno 6 šeimos kumečių. Dar dirbdavo 3 vaikiai, 3 mergės, skerdžius iš kumečių. Buvo 12 darbinių arklių. 1939 08 15 prie ežero šauliai buvo surengę didelę gegužinę. 1941 m. Vladislovienę išvežė į Sibirą.”

Edvardas Pančerinskis, vadintas Kupreliu, buvo geras daktaras. Jo dvaras buvo į vakarus nuo ežero, beveik paežerėje. Vėliau ten buvo kolūkio sandėliai. Namas buvo nesenas, todėl išardytas ir perkeltas į Pakalupės kaimą. Iš tos medžiagos pastatyta ūkio raštinė. Žemė buvo per pusę su seserimi G. Radavičiene. Kuprelis čia gyveno iki išvežimo 1941 metais. Jo buvo ir namas Viekšniuose - Vytauto gatvėje. Didelis, jame vėliau buvo mokinių bendrabutis. Kuprelis su žmona grįžo iš Sibiro.

1863 04 13 apie 100 sukilėlių būrys buvo užėjęs į Meižių dvarą pas Antaną Panceržinskį. Čia prievarta paėmė kumelę, vežimą, maisto, drabužių. Tada išvyko į Antanavos mišką, čia pernakvojo. 1863 04 14 išvyko į Laižuvą, po to į Akmenę. Nukentėjo dar Ant. Pančerinskis, kuris palaikęs santykius su sukilėliais, ir už tai iš jo atimti Meižiai, kurie teko maskoliams (dabar Homolickių).”Tuo pačiu Panceržinskis vis skundėsi policijai, kad sukilėliai laikas nuo laiko niokoja jo dvarą. (...) Tryškių dvaro savininkas Mykolas Tanskis ir Viekšnių valsčiaus Meižių dvarininkas Antanas Panceržinskis buvo ištremti.”

1863 m. sukilimą įsimaišiusiam Antanui Pančerinskiui caro valdžia konfiskavo jo Meižių dvarelį ir padovanojo jį kažkokiam sukilimą malšinant nusipelniusiam caro policijos pristavui.Šis, tos dovanos visai nevertindamas, Šiauliuose klube jį pralošė kortomis tame pat mieste stovėjusio pėstininkų pulko vadui Zamkauskui ar Zamkovskiui. Šiam vieta prie ežero patiko ir, paėmęs už skolas tą dvarelį, sumanė jame įkurti sau vasarvietę. Pulke buvo įvairių specialistų, kuriuos vadas komandiruodavo į dvaro statybą. Čia pastatė labai gražų su parketo grindimis namą po senomis, iš Pančerinskių laikų likusiomis liepomis. Naujasis šeimininkas užveisė didelį sodą, aplink kurį pasodino eglaites ir lazdynus. Eglaitėmis apsodino taip pat keliuką nuo sodybos iki pro dvarą praeinančio vadinamojo Meižių kelio. Namo sienas pulke tarnavęs dailininkas išdabino įvairiais ornamentais ir figūromis. Nežinau, kokiu būdu šis dvarelis vėliau atiteko Gomulickiams. Tiesa, M. Biržiška šią pavardę rašo „Homolickiai”.

1941 m. ištremta Panceržinskienė Marija [g. 1869 m.; 72 m.]. 1941 m. ištremtos Gomolickių, Panceržinskių šeimos.

Etimologija

Meižiai - Meižių ežero hidronimas.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Marijoniškė - taip buvo vadinamas Vladislovui Pančerinskiui (1853 - 1921 m. ) priklausantis dvaras Meižių k. Pavadinimas jo sūnaus Marijono garbei.
  • Papurvis - Meižių dvarui priklausęs plotas iki Viekšnių - Laižuvos kelio, miškas prie kelio į Antanavos kaimą, taip pat dalis ežero.

Šaltiniai

  • Meižių k. planas, 1882 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3548.
  • Paežerės (Panceržinskio) k. planas, 1882 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3536.
  • Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 151.
  • Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.
  • Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - P. 26, 34, 36, 565-58, 70, 123, 300 ir kt.
  • Lietuvos gyventojų genocidas: 1939 - 1941. - V., 1992. - 803 p.
  • 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.
  • Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.