Viekšnių malūnas

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Viekšnių malūnas, past. 1897 m.

VIEKŠNIŲ MALŪNAS yra Viekšniuose, Akmenės g. 24, Ventos deš. krante.

1897 m. Viekšnių malūną pastatė Pranciškus Lengvenis (1855-1922), Milių kaimo ūkininko sūnus. Buvo įrengtos dvejos girnos, pastatytos milui velti mašinos, supiltas pylimas ir užtvenkta Ventos upė. Kai supylė pylimą ir užtvenkė Ventą, pakilęs upės vanduo apsemdavo Zaventės (dabar - Užventės ir Kegrių kaimų ūkininkų žemę. Todėl P. Lengvenis buvo įsipareigojęs šiems ūkininkams grūdus malti veltui. Taip pat už dyką malūninkas maldavo ir tiems ūkininkams, kurie po ledonešio ir pavasario potvynių veždavo žvyrą, akmenis, virbus suardytam ir apgadintam pylimui sutvarkyti. Pas P. Lengvenį malūne dirbo keturi vyrai.

Bestatydamas malūną P. Lengvenis pritrūkęs pinigų, todėl pradėjęs skolintis iš visų, kas tik kiek galėjęs jį paremti. 1909 m. kunigas Velavičius savąją malūno pusę pardavė žydui Joseliui Lesimui, o Pr. Lengvenis savąją pusę tam pačiam žydui išnuomavo. Neturėdamas pinigų vekseliams apmokėti, P. Lengvenis buvęs paduotas į teismą ir jam grėse sėsti į kalėjimą. Kad jo išvengtų, 1911 m. P. Lengvenis pasitraukė į Vokietiją, kur išbuvo iki 1914 m. Grįžo prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą. Užėję vokiečiai į malūną paskyrė P. Lengvenį, nes šis mokėjo vokiškai ir vertėjaudavo vokiečiams. Kai sugrįžo rusai, P. Lengvenis buvo apkaltintas šnipinėjimu, suimtas ir išvežtas. Sėdėjo kalėjime iki pat revoliucijos, kur susirgo džiova. Namo grįžo 1919 m., o 1922 m. mirė.

1917 m. padaryta turbina (Vincentas Juodeikis). 1915-1917 m. malūną valdė Pranciškaus žmona Monika Lengvenienė, nuo 1918 m. - Joselis Lesimas. Po 1920 m. Lesimas pastatė valcus, 1925 m. įrengė vilnų karšyklą (pastatė vilnoms šukuoti mašinas), vilnų verpyklą ir milo velyklą. Be to, apie 1928 m. pradėjo tiekti visam miesteliui elektrą. Malūne išlikę autentiški ir veikiantys įrengimai. Antrojo pasaulinio karo pradžioje vokiečiai sušudė visą Lesimų šeimą. Iš malūno jie išvežė vilnų šukavimo ir verpimo įrangą.

Po karo malūnas buvo nacionalizuotas. Sovietmečiu Venta buvo užtvenkta cementiniu aukštai iškeltu pylimu. Ant trečiojo malūno aukšto pristatytas ketvirtojo aukšto bokštelis. Pats pastatas nubalintas. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę malūnas privatizuotas. Vandens energija grūdams malti nebenaudojama. Ventos vandenys suka turbiną ir gamina elektrą. Ji patenka į LESTO (Lietuvos elektros skirstomieji tinklai).

Viekšnių vandens malūnas su technologine įranga (šatrai, girnos, sietai, diržinės transmisijos) 1996-01-29 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros pavaeldo objektų registrą (S 60K).

Šaltiniai

  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas - V., 1993. - P. 170.
  • Marius Stonys. Viekšnių malūnas saugo šimtmečio istoriją // Vakarų Lietuva. - 2011. - Nr. 19, p. 1-2.

Nuorodos