Tučiai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
(Nukreipta iš Tučiai I)
Peršokti į: navigaciją, paieška
Tučiai
Tuciai.MKE.2006-08-20.jpg
Tučių I kaimas
Informacija
Seniūnija: Viekšnių seniūnija
Gyventojai: Tučiai I - 76, Tučiai II - 20 (2001 m.)

TUČIAI, kaimas Viekšnių seniūnijoje, 9 km į pietus nuo Viekšnių. Kaimas susideda iš kelių kaimų. Šiaurinė dalis, arčiau Viekšnių – Pirmieji Tučiai. Į pietus – Antrieji Tučiai. Dar toliau, į pietvakarius nuo Antrųjų Tučių, – Tretieji Tučiai ir Ketvirtieji Tučiai (Telšių rajone). XIX amžiuje Viekšnių valsčiuje buvo 4 Tučių kaimai ir 4 Tučių dvarai. Vėliau – 2 Tučių kaimai, Tučių dvaras ir Tučių palivarkas.

Rytuose ribojasi su Nerimdaičių, Dargužiškių ir Birbiliškės kaimais, pietuose - Nevarėnų, vakaruose - su Pievėnų k., šiaurinė riba eina ties Trimėsėdžio upeliu.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1923 m. Tučių dvare - 44, palivarke - 12 gyv., Tučių I k. - 25 ūkiai, 168 gyv., Tučių II k. - 23 ūkiai, 127 gyv., 1959 m. Tučių k. - 303, 1970 m. - 340 gyv., 1996 m. Tučių I k. - 34 ūkiai, 83 gyv., Tučių II k. - 11 ūkių, 16 gyv., 2001 m. Tučiai I - 76 gyv. (34 vyr., 42 mot.), Tučiai II - 20 gyv. (10 vyr., 10 mot.).

Tučių kaime gimė žymus bažnytinio meno kūrėjas skulptorius Stasys Kinčinas. Daug jo darbų puošia Viekšnių, Mažeikių, Kuršėnų ir kitas Žemaitijos bažnyčias. Daug jo sukurtų koplytstulpių ir koplytėlių pastatyta pakelėse ir kapinėse.

Istorinės žinios

Tučių I kaimo kapeliai
Tučių II kaimo kapeliai
Koplytėlė Tučių II kaime
Koplytstulpis Šiaulienės sodyboje Tučių II kaime, 2005 m.
Gamtovaizdis Tučių II k.

Pagal tarpukario Lietuvos administracinį padalinimą Tučių kaimas priklausė Mažeikių apskr. Viekšnių valsčiui, vėliau jis buvo priskirtas Akmenės r. Kairiškių apylinkei, o nuo 2001 m. Viekšnių seniūnijai.

Tučių kaimo dalis, esanti netoli Trimėsėdžio upelio ir Dargužiškių kaimo, buvo vadinama ketveriokais. Čia netoli vienas kito gyveno 4 ūkininkai: 1936 m. buvo Kazlausko, Repšo, Lemežio ir Glodenio sodybos.

Tučiuose ištisus dešimtmečius veikė net trys dūdų orkestrai. Bene populiariausias iš jų keliolika metų garsėjęs Žalio ir Matučių orkestras. Yra buvę kultūros namai, biblioteka.

1941—1952 m. iš Tučių ištremti 24 žmonės [1]. Pokario metais įkurtas Tučių tarybinis ūkis, kuris ekonomiškai buvo labai silpnas.

Kapinės

  • Tučių I kaimo I kapinės: Tučiuose, šalia kelio. Kapai, dvi koplytėlės, dvi betoninės skulptūros, metalinis kryžiukas. Kapinės prižiūrimos. Plotas 0,05 ha.
  • Tučių I kaimo II kapinės: Buvo aptvertos akmenine tvorele. Du kapai, antkapiniai paminklai. Medinė koplytėlė ant betoninio pamato. Plotas 0,02 ha.
  • Tučių II kaimo I kapinės: Betoninis paminklas, du mediniai kryžiai, du metaliniai kryžiai, koplytėlė. Plotas 0,04 ha.
  • Tučių II kaimo II kapinės: Penkios koplytėlės — 3 iš jų medžiuose, metalinis kryžius. Plotas 0,09 ha.

Tučių dvaras

Rusų imperatorienė Kotrina ne tik Tučių dvarą, bet visą žemės plotą, esantį tarp Kapėnų, Tryškių, Užlieknės, Laižuvos ir Leckavos dovanojo vaivadai Chominskiui. Chominskis tiek prasiskolino, kad nebegalėjo savo skolų padengti, todėl buvo atimta nuo jo žemė ir padalinta skolintojams, kurių iš viso buvo 101. Todėl Chominskio valdytame žemės plote susidarė 101 dvaras. Tučių dvaro apylinkės atiteko grafui Tyzenhauzui (iš viso 40 valakų). Grafas Tyzenhauzas apie 1810 m. savo dvarą pardavė Kontrimui Jurgiui. Po J. Kontrimo mirties šis dvaras įpėdinystės teisėmis atiteko jo sūnui Feliksui Kontrimui. 1863 m. šis savo namo rūsiuose slėpė lenkų kareivius, todėl Muravjovo įsakymu buvo suimtas ir uždarytas Šiaulių kalėjime (čia 1865 m. mirė), o turtas konfiskuotas. Dėl šio įvykio Kontrimo įpėdiniai negalėjo atgauti dvaro, o senatas negalėjo atšaukti įsakymo.

Imperatorius Nikalojus norėjo šį dvarą parduoti, bet neatsirado pirkėjų ir iki jo mirties pavedė jį prižiūrėti Aleksandrui Sisojevui, kuris šiame dvare gyveno apie apie 60 metų. Lietuvos valdžia dvarą išparceliavo, o jo centrą perleido mokyklai[2].

Šiandien iš buvusių dvaro pastatų belikę griuvėsiai, parko seni medžiai. Anksčiau dvare buvo svirnas, arklidės, tvartai, spirito varykla, ledaunyčia. Buvo išlikęs didelis, stogeliu dengtas šulinys akmeniniu rentiniu, kuris dabar sunaikintas. Pro pat dvarą tekėjo Kepenio upelis, kuris dabar ištiesintas giliu grioviu, įtekančiu į Bugenį. Dvaro teritorijoje buvo gilus ir žuvingas tvenkinys, kurio dugnas ir šlaitai grįsti akmenimis, o viduryje buvusi salelė. Dvi Sysojevo dukterys mėgdavusios po tvenkinį irstytis valtele. Vienos dukters Karolinos garbei pavadintas didžiausias dvaro miškas (Karalinės miškas)[3].

Mokykla

Tučių pradžios mokykla buvo dviejų komplektų, kurių vienas veikė Tučių I-jų kaime, o antras - Tučių II kaime, dvare. Tučių II-jų pradž. mokykla buvo įsteigta 1921 m., bet dėl blogos materialinės padėties, po dviejų gyvavimo mėnesių buvo uždaryta. Vėliau pradėjo veikti nuo 1922 m. lapkričio mėnesio[4].

Pirmoji mokykla Tučių kaime buvo atidaryta 1922 m. ūkininko Adomo Andriuškos gyvenamajame name. Po dvejų metų mokykla perkelta į Kazimiero Morkūno, o iš čia į Vinco Geležinio gyvenamąjį namą. Po kelerių metų mokyklą perkėlė į Jono Muniaus sodybą. Dar vėliau ji tapo pirmųjų Tučių septynmete mokykla. Po kelerių metų I Tučių mokykla turėjo 4 skyrius. Tačiau dar keletą metų baigiamuosius egzaminus mokiniai laikydavo II Tučių mokykloje.

Pirmoji Tučių prad. mokyklos mokytoja buvo Antanina Praniauskaitė, kilusi Akmenės valsčiaus Montartiškės dvaro ar kaimo. Antras šioje mokykloje mokytojas buvo Pranas Kučinskas, kilęs iš Viekšnių valsčiaus Svirkončių kaimo, kurį 1943 m. nužudė stribai. 1927-09-01 laikinai mokyklos vedėju paskirtas Anzelmas Kybortas, baigęs Telšių mokytojų seminariją [5]. Vėliau čia dirbo Antanas Kęsminas, kilęs iš Mažeikių vlsč. Geidžių bažnytkaimio. Keletą metų I Tučių mokykloje dirbo Telšių mokytojų seminarijos auklėtinis Petras Daugintis (1937 m. baigė Lietuvos karo mokyklą, jam buvo suteiktas atsargos jaunesnio leitenanto laipsnis. Įstojo į Jėzuitų ordiną ir į Kauno kunigų seminariją. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Sielovados darbą dirbo Urugvajuje, Brazilijoje ir Š. Amerikoje. Mirė 1996 m. Čikagoje).

1941 m. ūkininko A. Andriuškos šeima buvo ištremta į Sibirą. Tuomet į jo sodybą iš J. Muniaus namų buvo perkelta ir ši mokykla. Kaime sumažėjus mokyklinio amžiaus vaikų, pirmųjų Tučių septynmetė mokykla buvo uždaryta, jos inventorius perduotas Kapėnų devynmetei.

I Tučių mokyklose yra mokytojavę Antanas Rimkus, Ieva Danilevičiūtė, 1918 m. Lietuvos savanoris kūrėjas Vyties kryžiaus kavalierius Vincas Šiušė, Antanas Kilpys, tragiškai žuvęs autoavarijoje, ir Henrikas Kybartas. Paskutinis šioje mokykloje mokytojavo ir jos direktoriumi buvo ilgamečio Tučių kaimo dūdų orkestro vadovo sūnus Jonas Žalys.

Antrųjų Tučių mokykla įkurta 1927 m. buv. F. Kontrimo dvare ir buvo vadinama „Sisojine". 1959—1964 metais pastatas buvo rekonstruotas, 1967 vasarą pastatytas priestatas — salė. Čia mokytojavo P. Sijanas, kun. S. Urbelis, S. Šulcaitė, J. Mažeika, tėvų komiteto pirmininkas 1936 m. buvo F. Zibertas. Paskutinė šios mokyklos vedėja 1977 m. buvo mokytoja Vaglienė[6]. Mokykla uždaryta 1977 m.

Literatūra

  • Tučiai – Žemaitijos kertelė / Elena Mažeikienė ; Tėvynės pažinimo draugija. – Vilnius : Gimtinė, 2010 (Kaišiadorys : Printėja). – 387, [1] p. : iliustr., faks. – Tiražas 360 egz. – ISBN 978-9955-743-05-7
  • Vytautas Malūkas. Tuštėjančiuose Tučiuose gyventi darosi vis nykiau // Santarvė. - 2011. - Kovo 26. - Nr. 34. - P. 9, 13.

Šaltiniai

  1. 1941—1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. — Vilnius, 1993. — Kn. 1. — P. 38—55.
  2. Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. — 1937. — Nr. 29—30 (283—284). — Liep. 16. — VI metai. — P. 5.
  3. Riauka Adomas, Rozga Leopoldas. Šviesa virš Tučių dvaro griuvėsių: Mūsų kaimų biografijos // Vienybė. — 1999. — Kovo 16. — Nr. 29.
  4. Tėvelis Br. Viekšnių mokyklos // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. — 1937. — Nr. 29—30 (283—284). — Liep. 16. — VI metai. — P. 5.
  5. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 838.
  6. Fabijonavičius Juozas. Tučių kaimas // Gimtinė. — 1999. — Rugs. 1—30. — Nr. 9 (125).

  • Tučių k. planas, 1878 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3537 ir b. 3538.
  • Tučių k. planas, 1880 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3542.
  • Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.