Čekai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Čekai
Cekai. MKE.JPG
Senovinė klėtis Čekų k., past. XIX a. pab.
Informacija
Seniūnija: Viekšnių seniūnija
Koordinatės: 56° 13' 0" š.pl., 22° 30' 0" r.il.
Plotas: 881,2 ha
Gyventojai: 39 (2001 m.)

ČEKAI, kaimas Viekšnių seniūnijoje, 1 km į pietus nuo Viekšnių, kairiajame Ventos krante. Rytiniu pakraščiu eina Viekšnių-Tryškių kelias, ribojasi su Kegrų mišku, pietuose - su Svirkančių, vakaruose - su Žibikų k. Per kaimą teka Šilupis, Šaltinupis (visi Ventos kair. intakai).

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1923 m. - 56 ūkiai, 304 gyv., 1959 m. - 209 gyv., 1996 m. - 16 ūkių, 36 gyv., 1998 m. - 19 ūkių, 35 gyv., 2000 m. - 20 ūkių, 39 gyv., 2001 m. - 39 gyv. (25 vyr., 14 mot.).

Istorinės žinios

Istoriniuose šaltiniuose Čekų kaimas (siolo Czechy) minimas 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventoriuje, kuriame nurodyta, kad kaime yra 7 kiemai, surašytos žmonių (ūkių galvų) pavardės ir vardai, dirbamų valakų dydis ir kiek privalo mokėti mokesčių. 1775 m. liepos 24 d. Viekšnių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad yra Judelio Berkovičiaus karčema (moka 31 činšo mokestį), 17 kiemų, kurie moka 507 činšo, 2 šeštokų ir 2 pultarokų metinį mokestį, dvarui privalo atvežti 16 vežimų šieno.

Apie 1870 m. Čekų kaime gyveno knygnešys Jonas Šarkis, kuris parsigabendavo lietuviškos spaudos iš M.Lietuvos per Luokę, Telšius. Platindavo savo gimtosiose apylinkėse. Spaudos draudimo metais Čekų k. gyventojai Čepauskai palaikė ryšį su Telšių knygnešiais ir platino uždraustą lietuvišką literatūrą. Pas juos uždraustos lietuviškos literatūros ateidavo pasimti Pakalniškienės vaikai, o ji knygas išplatindavo Viekšniuose. A Tarpukario metais Čekų kaimo valstietis L.Lukošius su dviem sūnumis dalyvavo pogrindinėje veikloje, platino atsišaukimus.

1945-07-24 ir 1951-10-02 m. iš Čekų kaimo ištremti 5 žmonės: Juozas Lipskis, Marta Lipskienė, Juozas Visminas, Benediktas Visminas ir Danutė Visminaitė.

1959 m. kaime buvo pradėtas statyti čerpių fabrikas, kuris vėliau vadintas Akmenės statybinių medžiagų kombinato Viekšnių koklių cechu, kuriam yra vadovavęs Alfonsas Kuodys, Mečys Dijokevičius. Koklių cechas rekonstruotas 1972 m., pradėtos gaminti restauracinės čerpės. Molis vežamas vasarą iš Ignalinos į Ventą geležinkeliu. 1970 m. ceche dirbo 104, iš jų 70 moterų, 1986 m. - 65 darbininkai. Cechas dirbo visą parą. Per metus buvo pagaminama apie milijoną restauracinių čerpių.

Čekų k. gyventojo Kosto Žukausko sodyba, kurioje namas statytas 1860 m., o svirnas – 1908 m. – buvo įtraukta į vietinės reikšmės architektūros paminklų sąrašą. J.Balvočiaus sodybvietėje seniau buvęs Viekšnių dvaro kumetynas, o Jekaterinos laikais ant jo žemės buvo spirito fabrikėlis, didelė kumetyno pirtis. Kolūkių laikais J.Balvočiaus sodyboje buvo Čekų pradinė mokykla. Ji gyvavo apie 15 metų. Uždarė, kai daugelis kaimo gyventojų išsikėlė į gyvenvietes. J.Perminienės sodyboje išlikęs kolūkio laikais sttytas suomiškos pirties pastatas

Į pietus nuo kaimo, vadinamojoje Užimtinių pievoje, ant kalnelio buvo šaltinis, vadinamas „Laumės pirtis”. Pasakojama, kad vakarais laumės tame šaltinėlyje maudosi; kas į tą vietą ateina, visi paklysta.

Kapinės

Čekų kaime yra dvejos kapinės. Pirmosios yra kaimo šiaurinėje dalyje, 0,36 km į šiaurę nuo Viekšnių-Stočkų kelio, 40 m į pietvakarius nuo Ventos upės. Plotas 0,07 ha. Neaptvertos. Antkapinių paminklų nėra. Išlikęs kapinių viduryje didelis mūrinis laidojimo rūsys (h 3,50; 5,67x6,53 m) avarinės būklės. Čia apie 1936 m. palaidotos mergaitės dvynukės Vida ir Marytė Šarkytės perkeltos į kapines. Teritorija apaugusi medžiais, krūmais. Palaidoti Čekų kaimo gyventojai. Dar kitaip vadinamos Šarkių kapinėmis.

1993-06-20 įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą kaip turinčios istorinę vertę (L 1382).

Antrosios kapinės yra šiaurinėje dalyje, 0,29 km į pietus nuo Ventos upės, 30 m į šiaurę nuo Viekšnių-Stočkų kelio. Plotas 0,05 ha. Tai kalvelė, kurią riboja miškelis ir laukai. 0,43 km į šiaurės vakarus nuo šių kapinių yra Čekų k. pirmosios senosios kapinės.

2002-10-09 kapines žvalgė KPC istorikė Jolanta Paunksnienė. Jos duomenimis, kapinės apribotos betono stulpeliais. Teritorijoje išlikę 5 antkapiai: 1) antkapį sudaro betono postamentas, ant jo lauko akmuo ir ketaus kryžius (h 1,57 m) su dekoruotais galais; 2) antkapį sudaro dviejų pakopų betono postamentas, granito paminklas ir metalinis kryžius (h 0,62 m); 3) antkapį sudaro lauko akmuo su pritvirtintu metaliniu kryžiumi (h 1,50 m); 4) antkapį sudaro lauko akmuo ir ketaus kryžius(h 1,60 m) dekoruotais galais; 5) antkapį sudaro lauko akmuo su pritvirtintu metaliniu, juodai dažytu kryžiumi (h 1,10 m) su Nukryžiuotojo figūra. Lygintoje akmens plokštumoje iškaltas įrašas: "MŪSŲ PROTE/ VIAI SENOVĖS / VERGAI. ČIA / ILSISI JŲ / KŪNAI.". Kapinės apaugusios medžiais, krūmais. XIX a pab. - XX a. pr. palaidotoi Čekų k. gyventojai.

1993-06-20 taip pat įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą kaip turinčios istorinę vertę (L 1383).

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

‎* Lauminė (Laumenė), šaltinis Laumės pirtis. Padavimas: vakarais Laumės tame šaltinyje maudosi; kas į tą vietą ateinąs - visi pasiklystą. Tas įsitikimas žmonėse ir dabar tebesąs. Seniau čia buvusi kalvelė - nulyginta per melioraciją. Šaltinį atrado dr. Vykintas Vaitkevičius.

Etimologija

Kaimo pavadinimo kilmės viena iš versijų yra, kad Vytautui buvo suteiktas Čekijos karaliaus titulas.

Literatūra

  • Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 121 - 125. ISBN 9955-9934-0-5.

Šaltiniai

  • Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l.251. F. SA-3910, l.4
  • Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 150.
  • Ercupas A. Kyla fabriko korpusai // Pergalės vėliava. - 1960. - Rugpj. 13. - Tekste: Čerpių fabriko Čekų kaime statyba.
  • Čekai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1966. - T. 1. - P. 320.
  • Ercupas A. Pas koklių gamintojus // Vienybė. - 1969. - Liep. 8.
  • Vilkys A. Kai prabyla senovės paminklai // Vienybė. - 1970. - Rugpj. 4.
  • Vietinės reikšmės architektūros paminklų sąrašas // Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 372 - 373.
  • Rozga L. Akmenės rajonas. - V., 1983. - 48 p. - P. 29.
  • Vaupšas V. Garbingas viekšniškių užmojis // Vienybė. - 1986. - Vas. 18.
  • Sejavičienė J. Čerpės keliauja iš Viekšnių // Vienybė. - 1987. - Liep. 28.
  • 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.
  • Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - V., 1998. - 744 p.
  • Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.

Nuorodos