Pievys

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Pievys
Pievys
Pievys
Informacija
Ilgis: 20,4 km
Nuolydis nuo ištakų iki žiočių: 64 m
Vandens debitas: žiotyse 0,54 m³/s
Baseino plotas: 68 km²
Ištakos: Balėnėlio ež.
Žiotys: Venta
Kodas: 30010970

PIEVYS, Pievupis, upė Telšių raj. ir Tirkšlių bei Viekšnių seniūnijose, Ventos kairysis intakas.

Prasideda Mitkaičių apylinkėse (Telšių raj.), 20 km į pietryčius nuo Mažeikių. Vid. nuolydis 312 cm/km. Iš pradžių teka į rytus palei Medaus girią, kerta Tirkšlių-Nevarėnų ir Pievėnų-Mitkaičių vieškelius, ties Pievėnais pasuka į šiaurės rytus pro Pievėnų, Stočkų, Meškelių, Žibikų, Lėlaičių k., kerta Pievėnų-Kapėnų ir Viekšnių-Užlieknės kelius ir Lėlaičių kaimo teritorijoje įteka į Ventą, 216,2 km nuo jos žiočių. Santakos altitudė 52,7 m. Krantai neaukšti, apaugę įvairiais medžiais ir krūmais.

Turi deš. intaką Starkupį (ilgis 5,1 km, baseino plotas 11,6 kv. km), įtekantį 15,8 km nuo žiočių. 7 km nuo žiočių, ties Žibikais, yra 11 ha dydžio Žibikų tvenkinys (nuo 1974 m.). Stočkų k. buvo vandens malūnas, kuris per karą sudegė. Kitas tvenkinys yra žemupyje, Lėlaičių kaimo teritorijoje (žr. Lėlaičių tvenkinys).

Pakrantės

Pievio žemupyje ūksminguose, lapuočiais apaugusiuose krantuose didelė žolinių augalų įvairovė. Upelio salpoje yra nemažai atvirų, sausų ir apysausių pievų, prisiglaudusių daugiausia prie vagos vingių. Neretai per upelį permesti rastiniai tilteliai ir liepteliai, o vagoje pasitaiko stambių akmenų, pakrantėje apnuogintų stambių medžių šaknų. Visa tai daro Pievio kraštovaizdį labai patrauklų, o atviros pievos ir liepteliai - lengvai prienamą. Akį patraukia įvairiaspalvės, žemos, atviros pievos ir medynuose prie vagos sužėlę jonpaparčiai, vagoje žydinčios griovenės, purienos, šlaituose augantys ąžuolai. Šioje gamtinėje teritorijoje auga nemažai retų, saugomų bei apyrečių augalų rūšių. Tai miškinė varnalėša, kuri įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, baltijinė gegūnė, kuri auga Pievio salpinėse pievose, vyriškoji gegužraibė, nedidelėmis grupelėmis aptinkama krantų natūraliose pievose.

Pievupis minimas 1545 m. liepos 27 d. Livonijos ordino magistro Hermano Hasenkampo paskirtų įgaliotinių Livonijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų patikros ataskaitoje [1].

Literatūra

  • Lietuvos upių kadastras. - Vilnius, 1959. - D. I. - P. 122.
  • Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1969. - T. 36. - P. 448.
  • Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilniu. - T. 3. - P. 373.

Šaltiniai

Nuorodos