Aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinis muziejus

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinis muziejus
Muziejaus lenta
Ekspozicijų salė
Etnografinė ekspozicija

AVIACIJOS PRADININKO LIETUVOJE ALEKSANDRO GRIŠKEVIČIAUS MEMORIALINIS MUZIEJUS, A. Griškevičiaus muziejus, Viekšnių muziejus, Mažeikių muziejaus padalinys. Yra Viekšniuose, Akmenės g. 10. Vedėja Audronė Stankuvienė.

Įkurtas name, kuriame apie 1860-1863 m. gyveno aviacijos pradininkas Lietuvoje Aleksandras Griškevičius. Šis namas po A. Griškevičiaus mirties atiteko dukrai Natalijai. Jai mirus (apie 1910 m.), namas ir sklypas atiteko felčeriui Butkui. Po pirmojo pasaulinio karo atvyko kitos dukters sūnus Mongirdas. Jis pasiūlė tą namą pirkti viekšniškiams. Nusipirko Diberis. Jam mirus, paveldėjo jo sūnus. Šį pirmomis karo dienomis sušaudė [1]. Apie 1976 m. muziejaus patalpos restauruotos. Atidarytas 1981 m. gegužės mėn. [2]. Muziejaus įkūrėjas ir vadovas - Algirdas Gedvilas (iki 1999-10-29), talkininkė, gidė - Apolonija (Polina) Sriubaitė (abu mirę). Muziejaus vadovė Danutė Končienė (nuo 2010 m.).

Muziejui metodinę paramą teikė Vilniaus universiteto Mokslinė biblioteka, Mokslų Akademijos Istorijos instituto mokslininkai. Padėjo aviacijos istorikas J. Balčiūnas, rašytojas - skulptorius J. Mačiuika, dailininkas grafikas A. Šakalys, Naujosios Akmenės aviacijos muziejaus sporto klubas ir kt.

Šalia didelių pastovių ekspozicijų muziejuje buvo rengiamos viekšniškiams aktualios parodos. Buvo surengta prieškario laikų Viekšnių fotografo Jono Kinčino nuotraukų paroda. Taip pat šių dienų fotomenininkų viekšniškių Apolinaro Juodpusio, Vaclovo Kontučio nuotraukų parodos, kitų viekšniškių darbų parodos.

2013 m. atliktas remontas.

Ekspozicija

Pirmus dvejus metus muziejuje buvo tik du skyriai - Aleksandro Griškevičiaus memorialinis ir etnografijos, tačiau intensyviai buvo ruošiamasi įkurti trečią skyrių - ekspoziciją, skirtą Biržiškų šeimai. Ekspozicija atidaryta 1989 metų balandžio mėnesį. Po poros metų parengta ekspozicija, skirta mokytojo keramiko Prano Brazdžiaus ir jo mokinių darbams. Kiek vėliau susidarė galimybė įrengti tautodailininko medžio drožėjo Juozo Rušino darbų ekspoziciją.

Aviacijos istorikas G. Ramoška padarė A. Griškevičiaus suprojektuoto „Žemaičio garlėkio” brėžinius, pagal kuriuos buvo pagamintas dabar muziejuje eksponuojamas garlėkio modelis [3]. Modelį pagamino Akmenės aviacijos sporto klubo inžinierius aviamodelininkas A. Mika [4]. Vietos mokytojas pensininkas J. Butkus, kurio tėvai savo laiku gyveno A. Griškevičiaus name, išsaugojo vieną lenkų kalba išleistą A. Griškevičiaus knygą medicinine tema su jo autografu ir keleto eilučių teksto gabaliuką atskirame popieriaus lape [5]. Be šių eksponatų, čia eksponuojami 1933 m. Atlantą perskridusio lėktuvo „Lituanika" modeliai, menininkų darbai, stenduose glaustai atsispindi aviacijos Lietuvoje raida, Akmenės aviacinio sporto klubo veikla.

Gretimame to paties namo kambaryje įrengta etnografinė ekspozicija, pasakojanti apie Viekšnių krašto žmonių buitį, papročius ir tradicijas XX a. pr. Čia sukaupta gausi seniai pagamintų namų apyvokos daiktų, buities įrankių, baldų ir drabužių kolekcija, didelis linų apdirbimo įrankių rinkinys. Šiame skyriuje saugomas ir iš Viekšnių krašto kilusios kraštotyrininkės Amelijos Urbienės darbų rinkinys.

Įrašytas į vietinės reikšmės istorijos paminklų sąrašą [6]. 2009 m. gruodžio 3 d. muziejus apvogtas. Vagys išnešė 140 sovietinių laikų aviacinių ženklų, įvairių medinių skulptūrų, dvidešimt senovinių lygintuvų, keturis laikrodžius, gramofoną, dūdą bei du archeologinius stendus. [7].

Šaltiniai

  1. R. N. „Žemaičių garlėkio” autorius // Vienybė. - 1973. - Kovo [17].
  2. Atidarytas muziejus // Vienybė. - 1981. - Birž. 2.
  3. Rozga L. Aviatorių dovana // Vienybė. - 1984. - Kovo 29.
  4. Balčiūnas J. Pagarba aviacijos pradininkui // Vienybė. - 1984. - Birž. 14.
  5. Gedvilas A. Muziejaus penkmetis // Vienybė. - 1987. - Gruod. 29.
  6. Vietinės reikšmės istorijos paminklų sąrašas // Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 51.
  7. Vidas Stankus. Prastai saugomos kultūros vertybės sudomino vagis // Santarvė. - 2009. - Gruodžio 5. - Nr. 138. - P. 1, 3.

  • Gajutė Abelkienė. Paminėjo Lietuvos aviatorių sukaktis // Būdas žemaičių. - 2013. - Rugs. 6. - Nr. 68. - P. 9, 10.

Nuorodos