Santekliai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Santekliai
Santekliu stogastulpis. MKE.2006-08-15.jpg
Stogastulpis Santeklių dvaro šeimininkių atminimui, past. 1999 m.
Informacija
Seniūnija: Viekšnių seniūnija
Koordinatės: 56° 14' 00 š.pl., 22° 35' 00 r.il.
Altitudė: 74 m
Gyventojai: 12 (2001 m.)
Stogastulpio užrašas
Santeklių dvaro pastato fragmentas

SANTEKLIAI, Sontekliai, iš pradžių dvaras, vėliau kaimas Viekšnių seniūnijoje, 4 km į rytus nuo Viekšnių, prie Ventos upės. Yra Santeklių miškas. Iki 2000 m. priklausė Akmenės raj.

1999-06-25 Ventos regioninio parko direktoriaus Alvydo Adomaičio iniciatyva Santeklių dvaro parko alėjos pradžioje, pakelėje, pastatytas stogastulpis. Jį išskobė Vitalijus Baltutis, Večislavas Rimkevičius, Remigijus Šiaulytis, Vidas Daugmaudis, Vytautas Butkus, užrašą, raginantį minėti čia gyvenusius šviesius žmones, sueiliavo viekšniškis pedagogas Stasys Ablingis.

Apie 0,25 km į pietryčius nuo Virvytės ir Ventos santakos, Ventos regioninio parko teritorijoje, miške, yra Santeklių kaimo senosios kapinės. Tai Ventos kairiojo kranto viršutinė terasa gana lygiu viršumi ir šiaurine kryptimi besileidžiantis slėnio šlaitas. Teritorija apaugusi mišku. XIX a. - XX a. pr. palaidoti Santeklių kaimo gyventojai. Dalis kapų sunaikinta kasant ir ieškant lobių. Vakarų gale yra sena apie 3,5 m skersmens duobė. Žinomi pasakojimai apie tai, kad Napoleono laikais čia buvo užkasta skrynia aukso ir prieš I-ąjį pasaulinį karą kažkas buvo atvykęs ieškoti, bet neturėjo plano ir nieko nerado. Teritorijos plotas 2672 kv.m. 1994-11-08 įregistruota Kultūros paveldo objektų registre (Nr. 21184).

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. dvare - 18, malūne - 9 gyv., 1923 m. dvare - 105 gyv., 1996 m. - 3 ūkiai, 7 gyv., 1998 m. - 4 ūkiai, 8 gyv., 2001 m. - 12 gyv. (7 vyrai ir 5 moterys).

XIX a. Santekliuose gyveno knygnešė Ieva Kinčinienė-Kryževičienė.

Malūnas ir keltas

Veikė Santeklių malūnas. Iš dvaro jį nuomojo latvis Vilius Jungas. Per karą pasitraukė į Vokietiją. Vėliau malūnas buvo apleistas. Karo metais jam vadovavo Klevenis, buvo išgrobstyta įranga. 1945 m. malūno vedėjas Damulis sutvarkė turbiną, pakeitė girnas, įrengė naują dinamą, todėl malūne atsirado šviesa ir galėjo dirbti visą parą. Taip pat malūnė buvo zeimaris ir skiedrom drožti mašina. Santeklių malūnas aptarnavo gana didelę teritoriją - Vegerių, Akmenės, Laižuvos ir Viekšnių vals.

XX a. pr. dvaro keltininku dirbo Jonas Lapkus (g. 1859 m. Purvėnų k.). 1901-05-02 per kratą pas jį rasta 14 lietuviškų leidinių. Keltas buvo 5-10 m dydžio, 1 m aukščio ir galėjo kelti 6 tonas. Prieš 1914-18 m. keltu kasdien per Ventą buvo perkeliama 10-15 įvairių vežimų, 15-20 raitelių ir 15 pėsčiųjų, tarpukario metais iki 1943 m. - 12-17 arklių vežimų, 15-20 dviratininkų, 15-20 pėsčiųjų ir kt. Keltininku dirbo Leonas Lukošius. Sonteklių dvare ūkvedžiu dirbo Jonas Kriaučiūnas (apie 40 metų).

Etimologija

Kaimo, įsikūrusio upių santakoje, geomorfologinis toponimas.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Ąžuolas, didelis, augęs prie kelio Santekliuose. Viename padavime teigiama, kad prancūzai (Napoleonas) bėgdami šioje vietoje pakasę 5 statines ar skrynią aukso. Kitame padavime pasakojama, kad žmogus sapnavęs, kad po ąžuolu paslėpti pinigai, ėjo kasti ir būtų iškasęs, bet sukliudė pasivaidenęs nepaprasto ūgio vyras.
  • Virvytės dalis. Pasakojama, kad ties Santeklių dvaru nuskendo piemenė ir kas septinti metai septintą mėnesį tris kurios nors mėnesio savaitės dienas lygiai dvyliktą valandą upėje pasirodo pana su pinigų skrynia, sėdinti ant skrynios krašto, kojas nuleidusi į vandenį, besišukuojanti ilgus plaukus (plaukai net vandenyje mirksta - tokie ilgi). Niekas nežino, kaip tą paną išvaduoti.
  • Vietovė Virvytės ir Ventos santakoje. Šioje vietovėje, pasakojama, augo trys vinkšnos. Pasak padavimo, čia buvo šventa senovės lietuvių ąžuolų (?) giria, kurioje lietuviai melsdavosi savo dievams. Žmonės vinkšnas nukirto, iš to kilo ir įsikūrusios gyvenvietės žmonių vardas - vinkšniečiai. Kitame padavime sakoma, kad Ventos ir Virvytės santakoje augo trys pušys, po kuriomis, prancūzai buvo paslėpę savo auksą.
  • Gaižupis - upelis kairiajame Ventos krante, įteka apie 5 km nuo Viekšnių, nuo Virvytės intako apie 3 km.
  • Kapeliai - senkapiai, apaugę pušimis. Apie 15 kvadratinių metrų ploto. Ventos-Virvytės santakoje. Aplinkui kapelius užtinkami kažkokių pastatų pamatai. Spėja bei pasakoja, kad toje vietoje kadaise buvusi bažnyčia.
  • Keltas - keltas, 6 x 5 mtr. Ant Ventos. Nuo Santeklių malūno į aukštupį apie 200 m. Galima ir vežimus perkelti.
  • Lapkalnis - kalnelis, apaugęs pušimis ir eglėmis. Apie 15 m. aukščio. Apie 1 km į pietų vakarus nuo Santeklių dvaro sodybos. Yra lapių, barsukų urvų.
  • Perkulas - Kerbeso upelio dalis. Taip vadintas Kirbeso upelis, nuo Viekšnių-Akmenės vieškelio, įteka dešiniame Ventos krante.
  • Perkulo pieva - pieva abipus Perkulo upelio.
  • Pylimas - akmens pylimas per Ventą prie Santeklių malūno.
  • Santeklių malūnas - vandens malūnas, dešiniajame Ventos krante, nuo Viekšnių apie 4 km.
  • Santeklių miškas - miškas į pietų vakarus nuo dvaro. Valdiškas 105 ha., dvaro apie 20 ha.

Šaltiniai

  • Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.
  • Bronislovas Kerys Santeklių dvaras // Žemės vardai: Lietuvos žemės vardynas, renkamas Švietimo ministerijos / Surašytojo pavardė, vardas: Ronkus Aleksandras. Verslas: Lietuvos Žemės Vardyno sekretorius. Gimimo vieta: Pasertupis, valsčius: Darbėnai, apskritis: Kretinga. — Žinios surašytos 1938 m. birželio-liepos mėn. — Kopijas 2011 metais pateikė Vykintas Vaitkevičius.
  • Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.
  • Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.
  • Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p. - P. 26, 39, 41, 43 - 45, 58.
  • Petrulis J. Santeklių dvaro keltas // Gimtasai kraštas. - Šiauliai, 1943. - Nr. 31. - P. 299 - 302.
  • Inž. M. Pavyzdingai atstatoma įmonė Sontekliuose: [Vandens malūnas] // Mažeikių tiesa (LKP(b) Mažeikių apkomo ir apskr. vykd. k-to organas). - 1945. - Spal. 8. - Nr. 37.
  • Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 426 - 434.
  • Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - V., 1998. - 744 p.
  • Lietuvos gyventojų genocidas: 1939 - 1941. - V., 1992. - T. 1. - P. 39.
  • 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.
  • Rozga L. Stogastulpis Santeklių dvarui: Mūsų kaimų biografijos // Vienybė. - 1999. - Liep. 1
  • Merkys V. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864 - 1904. - V., 1994. - P. 221.

Nuorodos