Marškonė
| Marškonė | |||
| |||
| Informacija | |||
| Seniūnija: | Viekšnių seniūnija | ||
|---|---|---|---|
| Plotas: | 257,6 ha | ||
| Gyventojai: | 0 (2001 m.) | ||
MARŠKONĖ, ištuštėjęs kaimas Viekšnių seniūnijoje. Pietiniu pakraščiu eina geležineklis, rytuose Marškonės miškas. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, kaime gyventojų nebėra.
Marškonės dvaras XIX a. priklausė Agnietei Borovskaitei-Tanskienei (1793 m. - 1884-11-09) ir jos sūnui Mykolui Tanskiui, kuris buvo 1863 m. sukilimo dalyvis. Po sukilimo iš jų atimta Marškonė, o Mykolas Tanskis ištremtas. A. Tanskienė apsigyveno Viekšniuose, kur turėjo namus su dideliu sklypu. Pas ją šeimininkavo Marija Alseikaitė (apie 1830-1912), kuriai vėliau atitetko šis namas.
Iki II pasaulinio karo Marškonės dvaras priklausė Savelevui. 1923 m. dvaras išskirstytas viensėdžiais ir pavadintas Marškonės kaimu. Apie 3 ha dydžio dvaro centras paskirtas Rekėčių pradinei mokyklai.
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1923 m. Marškonės dvare - 1 ūkis ir 24 gyv., 1941 m. - 5 gyv.
Etimologija
Marškonė - žemaitiško žodžio maišyta toponimas.
Šaltiniai
- Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.
- Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 151. - Tekste: Marškonės dvaras: 3 km. iki V
- Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p. - P. 35 (nuotrauka), 36, 91.
- Navickienė - Aleksandravičiūtė Z. Ką bežinome apie senuosius dvarus? // Vienybė - 1997. - Spal. 1.