Viekšnių gimnazija

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.
Viekšnių gimnazija
Viekšnių gimnazija
Viekšnių gimnazija
Informacija
Adresas: LT 89488 Viekšniai, Basanavičiaus g. 1
Tel./Faksas: 8-443-39030
Ofic. tinklalapis: http://vieksniuvm.w3.lt
Direktorė (-ius): Rimantas Gricius (nuo 1995 m.)
Klasių komplektų skaičius: 26 (2008/2009 m.m.)
Vieksniu gimnazija1. MKE.jpg
Viekšnių vidurinės mokyklos pažymėjimas, 1927 m.

VIEKŠNIŲ GIMNAZIJA yra Viekšnių mstl., Basanavičiaus g. 1. 2007 m. balandžio 1 d. suteiktas gimnazijos statusas. Gimnazijai priklauso du skyriai: Gudų pradinio ugdymo skyrius (nuo 2009-09-01) ir Kapėnų pagrindinio ugdymo skyrius.

Istorija

Parapinė mokykla (1764-1848)

Viekšnių parapinė mokykla įsteigta 1764 m. Jos mokytojas Juozapas Čekevičius savo lėšomis šalia senųjų kapinių buvo pasistatęs naują tvarkingą trobą, kurioje, tikėtina, ir mokė vaikus. 1805 ir 1806 m. m. Viekšnių bažnyčios vizitacijos aktuose nurodyta, kad Viekšnių parapinėje mokykloje mokosi 36, o 1806 m. - 30 mokinių, o mokyklas lankiusių vaikų statistikoje nurodyta, kad Viekšnių parapinėje mokykloje mokosi: 1804 m. - 40 (35 berniukai, 5 mergaitės), 1805 m. - 16 (13 berniukų ir 3 mergaitės), 1807 m. - 16 (13 berniukų ir 3 mergaitės), 1808 m. - 24 (19 berniukų, 5 mergaitės), 1809 m. - - 26 (22 bernikai, 4 mergaitės), 1810 m. - 28 (25 berniukai, 3 mergaitės), 1811 m. - 26 (22 berniukai, 4 mergaitės), 1812 m. - 26 mokiniai (22 berniukai, 4 mergaitės).

1819 m. mokinius mokė Antanas Butkevičius. Tuo metu buvo 6 mokiniai berniukai, iš jų 2 bajoraičiai. Mokiniai buvo mokomi skaityti lenkiškai, žemaitiškai ir lotyniškai, rašyti, aritmetikos pradmenų, katekizmo, lenkų kalbos gramatikos. Mokyklą išlaikė mokinių tėvai. Besimokantys vaikai kas savaitę mokytojui moka po 15 grašių. Klebonas mokytojui suteikė butą ir maistą, išnuomojo patalpas pamokoms. 1920 m. kovo mėn. mokykloje mokėsi 20 bajoraičių ir 50 valstiečių vaikų. 1820 m. rudenį mokytojavo Antanas Seleckis, 1821 m. vėl A. Butkevičius. Tuo metu mokykla neturėjo nei sklypo, nei jokios fundacijos, nei mokymui skirto pastato, tačiau klebonas Kasparas Bytautas rūpinosi parapijos jaunimo švietimu ir kasmet laikė parapinę mokyklą ir mokytoją išnuomotame name. Už tai 1820 m. gavo valdišką Vilniaus universiteto padėką. Mokiniai mokytis rinkosi tik žiemą, o pavasarį grįždavo namo padėti tėvams žemės ūkio darbuose. 1824 m. mokytoju dirbo Krizostomas Katauskas, 1826 m. - Kajetonas Legeckis, nuo 1827 m. iki 1846 m. - Juozapas Legeckis. Šis mokė katekizmo, rašyti, skaityti lenkiškai ir žemaitiškai, iš kiekvieno mokinio gaudavo po 24 sidabro kapeikas per mėnesį. 1828 m. pab. buvo patvirtinti nauji švietimo nuostatai, pagal kuriuos parapinės mokyklos pertvarkytos, jose įvestas privalomas rusų kalbos mokymas. Be to, 1833 m. pavasarį paskirtas Žemaitijos mokyklų prižiūrėtojas, o 1834 m. Žemaitijos mokyklų prižiūrėtojas Andriejus Zarankevičius lankėsi Viekšniuose. Jo ataskaitoje nurodyta, kad 1928-1834 m. buvo 248 mokiniai, išskyrus 1831 m. kai nebuvo mokoma dėl maišto. Mokykla veikia nuosave mokytojo J. Legeckio name, klasei skirtas gana nemažas ir švarus kambarys. Buvo dėstomas katekizmas, skaitymas lenkiškai, rusiškai ir žemaitiškai, aritmetika ir dailyraštis, o labiau prasilavinusiems mokiniams - ir geografija bei sodininkystė. Tuo metu mokykloje nebuvo mokymo knygų, priemonių, išskyrus geografijos žemėlapį. Buvo naudojami elementoriai ir maldaknygės. 1836 m. mokykla jau turėjo 25 elementorius, 20 dailyraščio pavyzdžius ir 8 vaizdines skaičiavimo priemones. 1838 m. mokykloje mokėsi 12 vaikų, o žiemą - net 60. 1846-1847 mokslo metais Viekšnių parapinė mokykla nebeminima, tačiau 1847-1848 mokslo metais mokyklai dar leista veikti, matyt tam, kad anksčiau įstojusieji baigtų mokymo kursą.

Mokslo metai
Berniukų sk.: bajorų/valstiečių
Mergaičių sk.: bajorų/valstiečių
Iš viso
1819-1820 20/50 - / - 70
1823-1824 5/35 3/5 48
1826-1827 -/41? -/14? 55
1831 5/25 1/3 34
1832-1833 -/42? -/6? 48
1834-1835 3/18 -/- 21
1836-1837 6/31 2/4 43
1838-1839 -/- -/- 60
1839 -/40 -/8 48
1841-1842 3/38 -/4 45
1843-1844 -/- -/- 53
1845-1846 -/- -/- 15
1847-1848 2/- -/- 25

Viekšnių parapinė mokykla panaikinta 1848 m. pavasarį bet netrukus vėl atkurta. 1857 m. joje mokėsi 53, 1858 m. - 94, 1859 m. - 60, 1860 m. - 176, 1861 m. - 150, 1862 m. - 167 mokiniai.

Viekšnių valdinė mokykla (1844-1865 m.)

Ši mokykla Viekšniuose įsteigta 1844 m., vykdant 1842 m. caro pasirašytą įsaką ir veikė pagal 1828 m. patvirtintus švietimo nuostatus. Jos mokytoju paskirtas Michailas Vinogradskis, baigęs Kalugos stačiatikių dvasinę seminariją. Rodos, kad mokyklai patalpos skirtos viename iš buvusio dvaro pastatų. Prie mokyklos buvo ir sodas. Tuo metu mokykloje mokėsi 79 mokiniai, dirbo 2 mokytojai. Vėliau mokinių ėmė mažėti, dirbo tiktai vienas mokytojas. 1854 m. buvo 39 mokiniai. Mokykloje viskas buvo dėstoma rusiškai, nes mokytojas M. Vinogradskis lietuviškai nemokėjo. 1855 m. mokėsi 21 mokinys. Tuo metu tikybą dėstė vikaras Telesforas Rubinas. Ši mokykla tarp viekšniškių žemaičių nebuvo populiari. Tačiau tuo pat metu veikė ir parapinė mokykla, kurioje mokėsi 20 mokinių. Parapinėje mokykloje vargonininkas Daugirdas mokė valstiečių vaikus skaityti ir rašyti, poterių, o tikybą dėstė pats parapijos vadovas. Tarp šių mokyklų vyko nesutarimai, todėl Viekšnių bažnyčios administratorius kun. Rupertas Bortkevičius prašė vyskupijos vadovybės kreiptis į Kauno gubernijos mokyklų direkciją netrukdyti veikti Viekšnių parapinei mokyklai.

1859 m. pavasarį valdinėje mokykloje mokėsi 37 berniukai, 1861 m. - 51 berniukas ir 4 mergaitės. Juos mokė tas pats M. Vinogradskis. 1865 m. mokykla perduota visiškon Vilniaus švietimo apygardos žinion.

Viekšnių (Aleksandrovsko-Viekšnių) valdinė pradinė mokykla (1865-1905 m.)

1865 m. įsteigta vienklasė valsčiaus išlaikoma mokykla. Mokyklos ir mokytoji išlaikymui valsčius skirdavo po 365 rublius metams, iš kurių mokytojui mokėdavo 250 rublių algos ir suteikdavo butą. Vėliau lėšų būdavo skiriama daugiau. Pavyzdžiui, 1880-1881 m.m. mokyklos išlaikymui valsčiaus sąmatoje numatyti 556 rubliai. Vien mokyklos patalpų nuoma kainavo 160 rublių. 1865-1866 m.m. mokėsi 29 berniukai (27 katalikai ir 2 judėjai), 1866-1867 m.m. - 19 mokinių (10 stačiatikių, 6 katalikai, 2 judėjai ir 1 liuteronų tikybos). Tuo metu galiojo oficialus draudimas mokiniams tarpusavyje kalbėtis gimtąja kalba. Stačiatikiškoje dvasioje išauklėti mokytojai nenorėjo pramokti lietuviškai ir lietuvių vaikus mažai ko tegalėjo išmokyti. 1871 m. buvo rasta lėšų 11 vietų bendrabučiui prie Viekšnių mokyklos. Dešimties mokinių išlaikymui tame bendrabutyje kasmet būdavo skiriama po 550 rublių. Pirmaisiais metais bendrabutį prižiūrėjo mokytojas Ivanas Batalinas. Lietuvių vaikams bendrabučio nebuvo. 1901-1902 m.m. vieno vaiko išlaikymui bendrabutyje skirti 8 rubliai ir 33 kapeikos mėnesiui. Bendrabutis Viekšniuose tebebuvo ir 1905-1906 m.m.

1881 m. iš valsčiaus gyventojų mokesčių pastatyta nauja medinė mokykla, kuri caro Aleksandro garbei pavadinta Aleksandrovsko-Viekšnių mokykla. 1895 m. prie mokyklos buvo dar keli ūkiniai pastatėliai: daržinė, tvartelis, svirnas.

1869-1905 m. Viekšnių vienklasės pradinės liaudies mokyklos mokytojai

Tarnybos Viekšniuose metai Mokytojo vardas, pavardė Išsilavinimas
1869-1870 Konstantinas Michailovas
1871-1876 Ivanas Batalinas Baigė Tverės stačiatikių dvasinę seminariją, vėliau Tverėje buvo dvasininku ir stačiatikių tikybos dėstytoju
1876-1883 Silvestras Karcyzovas Baigė Pružanų (dabar Baltarusija) apskrities mokyklą
1883-1884 Piotras Malyginas 1877 m. baigė Tverės stačiatikių dvasinę seminariją
1884-1889 Nikolajus Kuzminskis 1877 m. baigė Tverės stačiatikių dvasinę seminariją
1889-1890 Michailas Žeraninas 1888 m. baigė Vilniaus mokytojų institutą
1890-1891 Viktoras Bachonka 1889 m. baigė Vilniaus mokytojų institutą
1891-1897 Michailas Prokofjevas Baigė Panevėžio mokytojų seminariją
1897-1898 Vladimiras Kulakovskis 1897 m. baigė Maladečinos (dabar Baltarusija) mokytojų seminariją
1898-1901 Romanas Čerepovičius 1879 m. baigė Maladečinos (dabar Baltarusija) mokytojų seminariją
1901-1906 Davidas Meksas 1889 m. baigė Jurjevo (dabar Tartu) mokytojų seminariją

Viekšniškiams tokia valdinė mokykla nepatiko ir jie nenoriai leisdavo savo vaikus į šią mokyklą. Daugiausiai mokydavosi berniukai, nes pramokusiems rusiškai jaunuoliams būdavo lengviau tarnauti kariuomenėje. Mergaičių mokydavosi vos viena kita ir ne kiekvienais mokslo metais. Įvairiais metais mokinių skaičius svyravo nuo 60 iki 130. Viekšnių valsčiaus atstovai pradėjo reikalauti, kad jų vaikams būtų dėstoma ir lietuvių kalba, tačiau ar šis reikalavimas buvo patenkintas, lieka neaišku.

Viekšnių (Aleksandrovsko-Viekšnių) valdinė pradinė mokykla (1905-1915 m.)

1905 m. dėl Rusijos imperijoje kilusios revoliucijos Caro valdžia buvo priversta sušvelninti lietuvių ir kitų tautų priespaudą. Jau 1905 m. gegužės 1(14) d. caro pasirašytu potvarkiu dviklasėse Švietimo ministerijos mokyklose leista dėstyti ir lietuvių kalbą; rugsėjo 8 (21) d. Vilniaus švietimo apygardos potvarkiu mokymo įstaigose tikybą leista dėstyti ir lietuviškai; spalio 5 (18) d. panaikintas draudimas mokinimas mokykloje kalbėtis gimtąja kalba; lapkričio 24 (gruodžio 7) d. Vilniaus genetralgubernatoriaus nurodymu leista mokytojais skirti lietuvius katalikus ir įvesti lietuvių kalbos pamokas. Panaikinus šiuos ir kitus suvaržymus, valdinė mokykla tapo patrauklesnė lietuvių vaikams. Nuo 1905 m. Viekšnių valsčiaus išlaikomoje mokykloje įvestas mokytojo padėjėjo, arba jaunesniojo mokytojo, etatas. 1906 m. rudenį Viekšnių mokyklos vedėju paskirtas Nikolajus Morgalikas, 1902 m. baigęs Panevėžio mokytojų seminariją. 1906 pab. mokykloje buvo 130 mokinių, iš jų 92 katalikai, 31 stačiatkis ir 7 liuteronai. Stačiatikių tikybą dėstė dvasininkas Fiodoras Šipica, katalikų tikybos mokė kun. Pranas Vilūnas. Visus tris skyrius mokė tiktai vienas mokytojas N. Morgalikas. 1904 m. šią mokyklą baigė 7, 1905 ir 1906 m. - po 12 mokinių. Mokykla senokai nebuvo remontuota, todėl visiškai apšiurusi, klasėje šalta, baldai seni, nepatogūs. Atskirame name veikė mokinių bendrabutis, jame galėjo gyventi 15 berniukų. 1907 m. vasarį antruoju mokyklos mokytoju paskirtas Aleksandras Morgalikas.

Nuo 1908 m. ši mokykla pradėta vadinti Viekšnių 1-ąja liaudies mokykla. 1908 m. lapkričio mėn,, antruoju mokytoju šioje mokykloje paskirtas lietuvis Petras Bimba, kuris 1914 m. vasarą buvo pašalintas iš pareigų už dalyvavimą Sankt Peterburgo visuotiniame mokytojų suvažiavime. Vietoj jo antruoju mokytoju 1914 m. paskirtas Jonas Poderis. 1911 m. mokykloje mokėsi 86 berniukai ir 24 mergaitės. Mokykla turėjo patalpas vienai klasei, bibliotekai ir rūbinei. Buvo dar trys tarnybiniai kambariai, virtuvė. Mokykla turėjo apie 1/2 dešimtinės žemės sklypą, jame buvo užveistas sodas ir daržas. Mokyklos bibliotekoje buvo 1125 tomai 281 pavadinimo vadovėlių ir 274 tomai knygų mokytojams. Be to, mokykla turėjo viešą 220 tomų biblioteką, kurioje visos knygos buvo rusų kalba. Prie mokyklos veikė bendrabutis, kuriame gyveno 18 berniukų. Nėra tiksliai žinoma, kada nutrūko mokymas Viekšniuose. 1915 m. balandžio 19 (gegužės 2) d. į miestelį pirmą kartą įžengė vokiečiai. Karo metais miestelios ne kartą degė. Taip pat nežinomas mokyklos pastato likimas.

Cerkvinė mokykla

1888 m. spalio 26 d. M. Batalino pastangomis atidaryta cerkvinė mergaičių mokykla su internatu. Jai įkurti ir išlaikyti viso skirta 1220 carinių rub. Po 100 rub. per metus dviem mokytojoms už darbą, 200 rub. — patalpų nuomai ir 820 rub. — moksleiviams išlaikyti. Viekšnių savivaldybė iš savo iždo mokytojams nutarė mokėti dar po 150 rub. per metus. Buvo numatyta priimti po 20 neturtingų tėvų mergaičių. Pirmoji mokytoja buvo mažeikiškė Lebedeva. Pirmąją mokslo dieną į mokyklą atėjo 8 stačiatikių ir 1 katalikų tikybos mergaitės. Po savaitės atėjo dar po 3 stačiatikių ir katalikų vaikus. Gruodžio 31 d. pradėjo dirbti dar viena mokytoja, Kauno mergaičių gimnazijos auklėtinė Klavdija Kontevskąja. 1889 m. gegužės mėnesį ji ištekėjo už Viekšnių cerkvės giedotojo Pavelo Sosnovskio. Nuo liepos mėnesio mokytoją atleido iš pareigų ir į jos vietą paskyrė Vilniaus dvasinės mergaičių mokyklos auklėtinę Sofiją Lebedeva Nikolajaus.

Mokykloje mergaitės buvo mokomos tikybos dalykų, giedojimo. Diena prasidėdavo ankstyva rytmetine malda. Po to — pusryčiai. Pusę devynių susirinkusios į bendrą kambarį visos iš eilės garsiai skaitydavo Evangeliją. Po to mokytoja pakomentuodavo sunkiai suprantamas vietas. Paaiškindavo tiems, kas nesuprato ir apibendrindavo. Vėliau visi eidavo į cerkvę giedoti. Kartais Evangelijos skaitymuose dalyvaudavo ir liaudies mokyklos moksleiviai. Pakankamai dažnai mokykloje lankydavosi Kauno gubernijos liaudies (valstybinių) mokyklų Direkcijos direktorius Nikolevskis. Jis mergaičių daugiausiai klausinėdavo mintinai išmoktų eilėraščių. 1892 m. 8 šios mokyklos mergaitės išlaikė egzaminus ir baigė mokslus.

Manoma, kad 1891 m. Viekšniuose pradėjo veikti cerkvinė mokykla cerkvei priklausiančiame name. Tais pačiais metais Mažeikių ir Viekšnių cerkvinių mokyklų statybai buvo skirta 340 rublių, o 1896 m. šioms ir dar kitų miestelių cerkvinių mokyklų statybai - 3000 rub. 1912-1914 m. cerkvinės mokyklos vedėju buvo Viekšnių stačiatikių dvasininkas Fiodoras Šipica, o mokytojavo Olga Smirnova.

Viekšnių 2-oji valdinė pradinė mokykla

1908 m. Viekšniuose pradėjo veikti antra valdinė pradinė mokykla. Ji buvo išlaikoma ne valsčiau, o Švietimo ministerijos lėšomis. Mokykla įkurta nuomojamose patalpose, už nuomą mokėta 200 rublių metams. Pirmuoju mokytoju paskirtas Aleksandras Šulcas. 1911 m. šioje mokyklose mokėsi 48 berniukai ir 12 mergaičių. Mokykla turėjo 22 pavadinimų 272 tomus vadovėlių ir tiktai 5 knygas mokytojams, taip pat turėjo 2 žemėlapius ir 35 paveikslus. 1911-1915 m. šioje mokykloje mokytojavo Marija Itomlinskaja.

Viekšnių 3-oji pradinė mokykla

Pirmasis mokytojas buvo Molčanovas (miręs 1869 m., palaidotas Viekšnių stačiatikių kapinėse). Nuo 1876 m. dirbo Silvestras Karpyzovas, kuris buvo vienas geriausių Lietuvoje carinės mokyklos mokytojų. Po jo - Andrejus Adamovičius Poidenas (stačiatikis, buvo baigęs Panevėžio mokytojų seminariją), po to kelerius metus mokė Dovydas Meksas. 1906 m. jį pakeitė Nikolajus Margalikas, kuris dirbo iki I pasaul. karo. Su N. Margaliku dirbo ir lietuviai pedagogai: Kazys Bagsonas, Poderis, Petras Bimba (mokė antroje pradžios mokykloje, po I pasaulinio karo buvo Mažeikių vidurinės mokyklos vedėjas).

1880—1885 m. Viekšnių mokyklą lankė apie 150 vaikų. 1883—1884 mokslo metais mokėsi 36 rusakalbiai berniukai ir 5 mergaitės. Dar 8 rusakalbės mergaitės buvo mokomos Daubiškių dvaro grafienės Moro globos namuose. 1884—1885 m. mokykloje mokėsi 33 rusakalbiai berniukai ir 8 mergaitės. 1885—1886 m. — 29 berniukai ir 16 mergaičių. Cerkvė tais metais mokyklos reikalams skyrė 16 rub. ir 54 kap. 1886—1887 m. mokėsi 31 berniukas ir 14 mergaičių, cerkvė skyrė 13 rub. ir 38 kap. 1888—1889 m. mokėsi 33 berniukai ir 13 mergaičių. Toks rusakalbių mokinių skaičius išsilaikė iki XX a. pr., iki revoliucijų ir karų.

1891 m. čia dirbusi mokytoja S. Lebedeva ištekėjo ir buvo atleista iš pareigų. Jos vieton paskirta Vilniaus mergaičių dvasinės mokyklos auklėtinė, dvasininko dukra — Klavdija Filaretova. 1892 m. balandžio mėn. 16 rusakalbių šios mokyklos berniukų sėkmingai išlaikė egzaminus ir baigė mokyklą. Gruodžio mėnesį K. Filaretova mokytojos pareigų atsisakė. Į jos vietą paskirta vos dvejus metus gimnazijoje pasimokiusi ir greičiausiai per pažintis gavusi mokytojo pažymėjimą — Nadežda Klimaševskaja.

Nuo 1883 m. lapkričio 21 d. prie minėtos mokyklos pradėjo veikti sekmadieninė cerkvinė mokyklėlė. Joje šventikas M. Batalinas rusakalbius vaikus mokė religinių tiesų. 1884 m. egzaminų metu mokykloje lankęsis Kauno gubernijos stačiatikių vyskupas moksleivių žinias įvertino teigiamai.


Atviros rusifikacijos metais mokyklose buvo vykdoma nutautinimo politika, mokiniai verčiami garbinti carą, rašyti rusiškomis raidėmis. Dėl to vietiniai gyventojai beveik neleido savo vaikų į mokyklą. Po sukilimo numalšinimo parapinė mokykla apskritai buvo uždaryta. Tik įžengus į XX a. atsirado poreikis turėti kuo daugiau išmokslintų vaikų. Valsčiaus tarybos nutarimu buvo prašoma Viekšniuose įkurti keturklasę naujo tipo mokyklą, kur dėstytų užsienio kalbas, arba progimnaziją. 1908 m. valsčiaus taryboje buvo nutarta net skirti sklypą naujos miestelio mokyklos statybai. Žydai ir kiti miestelėnai buvo nusiteikę paaukoti 3 tūkst. rublių, o iš valstybės buvo prašoma dar 30 tūkst. rublių. Reikalo sprendimas vilkinosi ir tik 1911 m. atidaryta aukštesnioji pradinė keturklasė mokykla „Viekšniaiskoje višeje načalnoje učiliščė“. 1914-1915m. veikė visos keturios klasės, kuriose mokėsi apie 100 moksleivių. Mokykla įkurta piliečio Knabiko namuose (dabar Biržiškų gatvė Nr. 7). Ši mokykla I pasaulinio karo metais sudegė.

Kaizerinės Vokietijos metu 1916-aisiais okupacinė valdžia leido atkurti keturklasę mokyklą, kuri priklausė „Saulės“ draugijai ir joje buvo dėstoma lietuvių kalba. Tai buvo tautinės mokyklos židinys. 1917 m. darbą sutrukdė besitraukiantys vokiečiai. 1917 m. spalio 15 d., Viekšniuose atidaryta mokykla, mokėsi arti 100 vaikų, dirbo mokytojos seserys Zgerskos - Strumilaitės [1]. 1917 m. gruodžio 3 d. per apskrities inspektoriaus vizitą mokykloje buvo 78, o gruodžio 10 d. apygardos inspektoriaus vizitacijos metu - 80 mokinių. [2]. 1918 m. vietos visuomenė buvo skatinama kuo skubiau įsteigti vidurinę mokyklą, nes daug jaunimo, prie rusų valdžios lankę keturklasę Viekšnių mokyklą, nebeturėjo kur toliau mokytis [3].

Lietuvai atgavus suverenumą, nuo 1919 m. Kontrimo namuose įsikūrusi mokykla tęsė darbą. Mokyklos direktoriumi paskirtas A.Taškūnas. Tai ir buvo progimnazija, kuri pradėjo veikti 1919 m. lapkričio 26 d., o mokslo metus baigė 1920 m. birželio 10 d. Mokykloje pavasarį mokėsi 75 mokiniai. Labai sunku buvo sukomplektuoti mokytojų kolektyvą, nes visoje šalyje, trūkstant šios profesijos specialistų, jie išvykdavo į kitus miestus, kur buvo geresnės darbo sąlygos ir atlyginimas. Dėl šios priežasties ir tuščios kasos 1920 m. kovo 12 d. uždaryta ketvirta klasė, kurioje mokėsi tik 11 mokinių. Į pirmą klasę buvo priimti 23 mokiniai, bet pavasarį liko 20. Antroje klasėje mokėsi 25, o trečioje - 30 vaikų. Dėl bermontininkų siautėjimo mokykla savo darbą faktiškai pradėjo tik 1919 m. gruodžio 9 d. (šią dieną galima laikyti mokyklos įsteigimo datą). Viekšnių mokykla visiškai sukomplektuota tik nuo 1920/1921 m.m. Pamokos tais metais pradėtos rugpjūčio 30 d. Pradžios mokslo departamento direktorius Vokietaitis 1920 m. rugsėjo 20 d. pasirašė raštą, kad valstybė perima Viekšnių miesto mokyklą savo globon ir skiria jai vedėją Alfonsą Taškūną nuo 1920 m. rugsėjo 23 d.[4].

Tuo pačiu metu veikė ir kita mokykla – pradžios. Tarp jų buvo akivaizdi sąveika: pradinė – pirmoji pakopa, progimnazija – antroji – aukštesnė. Šį laikotarpį prisimena pedagogas, liaudies meistras drožėjas A.Kazlauskas, mokęsis 1921-1925 metais: „Mokykla tuomet talpinosi privačiame name Naujojoje gatvėje. Patalpos buvo ankštos, mokyklai nepritaikytos, klasės nedidelės. Ne po daug klasėse buvo ir mokinių (20-25).Mokyklai vadovavo direktorius A.Taškūnas. Neaukšto ūgio, smulkus, padžiūvęs, nedidele barzdele vyras, bet dvasioje didelis žmogus, neeilinis pedagogas. Niekada nešūkaudavo, net nepakeldavo balso. Užteko jei direktorius pažvelgė ton pusėn, kur sušnarėjo, ir darbas normaliai vyko toliau. Su bausmėmis nesišvaistė. (...) A.Taškūnas mums dėstė matematiką, ir jo pamokos buvo vienos iš įdomiausių. Perteikdamas naują medžiagą, jis sugebėjo sutelkti visų dėmesį ten, kur buvo svarbiausia. Nereikalingų žodžių jis nebarstė, pasakė tiek, kiek jų būtinai reikėjo“.

Labai nuoširdžiai apie tuo pat metu veikusią pradžios mokyklą atsiliepia buvusi žymi Etnografijos instituto mokslinė bendradarbė – kraštotyrininkė Amelija Lengvenaitė – Urbienė: „Į Viekšnių liaudinę mokyklą įstojau 1920 m. rudenį. (...) tame pat name gyveno ir mūsų pirmoji mokytoja Emilija Kentraitė. (Vėliau E. Kentraitė ištekėjo už B.Tėvelio). Liaudinėje mokykloje mokytis buvo neapsakomai gera, nes mūsų pirmoji mokytoja buvo geriausia iš visų geriausiųjų mokytojų. Ji savo mokiniais rūpinosi tarsi tikroji motina: vedė už rankos kiekvieną į gyvenimą. Ir dar kas svarbiausia – tą kasdienį pokarinį varganą gyvenimą ji mokėjo mums parodyti šviesiausiomis spalvomis. Iš jos mes išmokome mylėti savo šalį, savo kalbą ir didžiuotis Lietuvos praeitimi. Mokė ji mus būti darbščiais ir dorais žmonėmis“. (Beje, atkentėjusi tremties kančias, mokytoja E.Tėvelienė mirė sulaukusi 100 metų.

Mokykla privačiuose Kontrimo namuose dirbo iki 1925 metų. Daugelis mokinių ypač šiltai prisimena daug dešimtmečių Viekšnių mokykloje dirbusius mokytojus J.Žilevičių, V.Deniušį.

Viekšnių valdžios vidurinės mokyklos pažymėjimas, 1933 m.
Viekšnių vidurinės mokyklos abiturientų X-oji laida, 1930-06-14
Viekšnių vidurinė mokykla, 1932-06-14. Mokytojų eilėje iš kairės pirmas — mokytojas V. Deniušis, trečias — mokytojas J. Žilevičius. Iš dešinės antras — mokytojas J. Kirlys
Viekšnių vidurinė mokykla

Mokykla vadinosi ir valstybine progimnazija, ir gimnazija, kol pagaliau, vykdant įvairias švietimo reformas, liko vidurinės mokyklos pavadinimas. Pirmoji abiturientų laida išleista 1941 metų pavasarį. O šią vasarą atestatus pasiėmė jau 63-ioji abiturientų laida.

1925 m. buvo pastatytas tipinis pastatas keturklasei progimnazijai. 1925 m. mokėsi 140 mokinių, mokykloje dirbo kapelionas kun. J.Gasiūnas. Jo dėka įkurta „Katalikų moksleivių lavinimosi kauoelė" [5]. 1927 m. mokytojas Pranas Braždžius Čekoslovakijoje studijavo keramiką[6]. 1940-1941 mokslo metais mokykla reorganizuotą į gimnaziją, o nuo 1950 metų rugsėjo 1-osios, sujungus ją su pradinėmis klasėmis, į vidurinę mokyklą. 1919—1940 metų laikotarpiu Viekšnių progimnazijoje kasmet mokėsi po 120—130 mokinių, dirbo 6 mokytojai. Po 1940 metų mokinių skaičius išaugo iki 190, o mokytojų — iki 11. Per visą mokyklos gyvavimo istoriją gyveniman išleistos 46 auklėtinių laidos (1989 m.), iš viso 1523 abiturientai.

Daug medžiagos mokyklos istorijai surinko buvęs ilgametis direktorius, žymus kraštotyrininkas A.Gedvilas.

2013-06-07 atidarytas atnaujintas stadionas: įrengtos dvi krepšinio, tinklinio bei keturios badmintono aikštelės, lauko teniso aikštynas, minkšta sintetine danga padengti bėgimo takai, sutvarkytas apšvietimas, lietaus kanalizacija, stadionas stebimas vaizdo kameromis, aikštynas aptvertas tvora. Rangos darbus atliko UAB „Dangų centras" (vad. Robertas Pliupelis).

Knygų klubas

Įkūrė 2012 m. gimnazijos bibliotekos vedėja Audronė Rudienė. Jį lanko II-III gimanzijos klasių moksleiviai.

Sportas

2008 m. gimnazijos berniukų ir mergaičių krepšininkų komandos Vokietijoje gatvės krepšinio turnyre laimėjo pirmas vietas.

Vadovai

  • Emilija Kentraitė, pradinės mokyklos vedėja iki 1926-10-01, po to dirbo Vegerių prad. m-klos vedėja, o nuo 1927-09-01 vėl paskirta Viekšnių prad. m-klos vedėja [7].
  • Vaclovas Šukevičius, Viekšnių prad. m-klos vedėjas 1926-10-01 -- 1927-08-01 [8], [9].
  • Juozas Sliesoraitis, 1927 m.

Mokytojai

Jonas Adomavičius, Joana Dovydaitytė (iki 1927-10-01), Vincas Deniušis (iki 1930-01-15). Tikybą dėstė kun. Juozas Ruibis, nuo 1926-08-01 vietoj jo - kun. Jonas Gasiūnas. [10].

Mokyklos auklėtiniai

ir kt.

Plačiai Lietuvoje žinomi: filologijos mokslų daktaras prof. V. Urbutis, biologijos mokslų kandidatė Ž. Lazdauskaitė, chemijos mokslų kandidatai L. Butkutė ir A. Šarkis, ekonomikos mokslų kandidatas S. Poškus, filologijos mokslų kandidatai S. Keinys, A. Ružė ir P. Skirmantas, fizikos-matematikos mokslų kandidatas A. Žalys, medicinos mokslų kandidatai broliai V. ir S. Kinduriai, medicinos mokslų kandidatas, medicinos tarnybos atsargos pulkininkas A. Martinkus, pedagogikos mokslų kandidatas S. Gargasas, technikos mokslų kandidatai J. Astrauskas, A. Krutinis. J. Levitas, A. Savickas, J. Vitkus ir S. Vosylius, veterinarijos mokslų kandidatas J. Skonsmonas, LTSR nusipelnęs artistas J. Katakinas, rašytojas J. Erlickas, kompozitorius J. Tamulionis ir kiti.

2013 m. abiturientas Gražvydas Dargis dalyvavo X tarptautinėje geografijos olimpiadoje Kiote (Japonija).

Šaltiniai

  1. Mūsų mokyklos // Lietuvos aidas. - 1917. - Gruod. 15. - Nr. 42. - P. 2.
  2. Mūsų mokyklos. Viekšniai // Lietuvos aidas. - 1917. - Gruod. 24. - Nr. 46. - P. 2-3.
  3. Kumiečius. Mūsų mokyklos. Viekšniai // Lietuvos aidas. - 1918. - Birž. 29. - Nr. 73. - P. 3.
  4. Povilas Šverebas. Koks tikrasis Viekšnių mokyšklos gimtadienis? // Santarvė. - 2009. - Lapkr. 7. - Nr. 126. - P. 8.
  5. Žemaitis. - 1925. - Birž. 4. - Nr. 10. - P. 2.
  6. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 5. - P. 503-504.
  7. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.
  8. Švietimo darbas. - 1926. - Nr. 10. - P. 1213.
  9. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 7. - P. 702.
  10. Švietimo darbas. - 1926. - Nr. 10. - P. 1199.

  • Povilas Šverebas, Kazys Misius. Viekšniai: švietimo istorija. - Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2013. - 194 p. ISBN 978-609-447-101-8.
  • Muturas Algimantas. Apie ką kalba cerkvės varpai. — Kaunas: Gabija, 2006. — 208 psl.
  • Vaišnienė Sigutė. Viekšnių vidurinė mokykla šventė jubiliejų // Būdas žemaičių. — 2004. — Gruod. 1.
  • Mokslas ir mokyklos. Viekšniai // Viltis. - 1914. - Kov. 30. - Nr. 68-69. - P. 3-4.
  • Petras Bimba. Mokslas ir mokyklos. Viekšniai // Viltis. - 1914. - Bal. 22 (geg. 5). - Nr. 85. - P. 2.

Nuorodos