Venta

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.
Venta
Venta ties Krakiais (Petrošine)
Venta ties Krakiais (Petrošine)
Informacija
Ilgis: 350,2 km, iš jų 44 Mažeikių rajone km
Nuolydis nuo ištakų iki žiočių: 180,2, iš jų Mažeikių rajone - 14 m
Vandens debitas: Ties Kuodžiais maksimalus vandens debitas 491, vid. 30,7, minimalus vasarą 0,18 ir žiemą 0,15 m³/s
Baseino plotas: 11800, iš jų Lietuvoje - 5140,4 km²
Ištakos: Medaino ežeras
Žiotys: Baltijos jūra
Kodas: 30010001

Venta - viena iš didžiausių Lietuvos upių ir didžiausia šiaurės vakarų Žemaitijos upė.

Venta minima 1545 m. liepos 27 d. Livonijos ordino magistro Hermano Hasenkampo paskirtų įgaliotinių Livonijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų patikros ataskaitoje [1].

Baseino aprašymas

Išteka iš Medainio ežero, 5 km į rytus nuo Biržulio ež. (Telšių raj.). Aukštupyje gana srauniai leidžiasi Žemaičių takoskyrinio kalvyno aukštumos šlaitais į rytus per Stimberiškių, Ventos pelkes; nuo Dubysos kanalo pasuka tiesiog į šiaurę, nuo Ringuvos intako pakrypsta į šiaurės vakarus, teka Vidurio žemuma, Latvijoje siauru slėniu, vadinamu Ventos įdubiu, suspaustu Kuržemės aukštumos; ties Ventspiliu pasiekia Baltijos jūrą.

Ventos baseine yra beveik visa Mažeikių rajono teritorija (1173 km²). Pagal baseino plotą Venta yra trečioje vietoje (po Nemuno ir Mūšos - Nemunėlio). Nuo versmių iki 184,5 km Venta teka mūsų respublikos ribose, nuo Griežės 1,5 km teka Latvijos ir Lietuvos siena, o nuo 183,5 km iki žiočių - Latvijoje. Nuo 341,8 iki 331,7 ir nuo 324,3 iki 297,4 km ji reguliuota. Upių tinklas yra gana gerai išvystytas. Tinklo tankumas 1,08 km/km². Iš viso Ventos baseino Lietuvos teritorijoje upių nuo 3 km ilgio ir ilgesnių yra 440. Smulkių upių nuo 3 iki 10 km ilgio yra 365. Vidutinių upių nuo 10,1 iki 100 km ilgio yra 74, o didelių (per 100 km ilgio ) tik 1.

Pavasario potvynis Ventos upėje paprastai prasideda kovo mėnesio viduryje upei esant po ledu ir tęsiasi apie 45 dienas. Aukščiausias vandens lygis stebimas upei atsipalaidavus nuo ledo balandžio mėnesio viduryje ir praeina viena arba keliomis bangomis, priklausomai nuo sniego tirpimo intensyvumo. Vandens lygio pakilimas trunka nuo 1 iki 20 dienų (retais atvejais 30 dienų). Žemėja vandens lygis lėčiau negu kyla. Tą žemėjimą dažnai prailgina praeinantys lietūs.

Vasaros sausmetis prasideda gegužės pabaigoje ir tęsiasi iki spalio vidurio su gana dažnais lietumis, kurie sausmečio pabaigoje kai kada patvindo upės vandens lygį daugiau negu pavasario potvynis. Žiemos metu vandens lygis pasižymi nepastovumu dėl atlydžių bei ledo sangrūdų.

Ventos baseinas yra trečioje drumstumo zonoje (drumstumas 50-100 g/m³). Didžiausias drumstumas čia stebimas pavasario potvynio metu ir mažiausias - vasaros sausmečio metu.

Venta rajono teritorijoje

Mažeikių rajono teritorijoje Venta savo vandenis plukdo iš pietryčių į šiaurės vakarus, t.y. nuo Uogiškių kaimo, esančio ties Akmenės rajono riba iki Griežės, kur, pasipildžiusi Vadaksties ir Varduvos vandenimis, teka Latvijos Respublikos teritorijoje.

Kaimai

Kaimai: kair. k. - Paventė, Lėlaičiai, Meinoriai, Voveriai, Kruciai, Daubariai, Jautakiai, Zastaučiai, Pumpurai, Kuodžiai, Griežė, deš. k. - Miliai, Krakiai, Naikiai, Mažeikiai, Kalnėnai, Troškučiai, Kurmaičiai, Kušlėnai, Kirkai, Mantvydai, Leckava.

Intakai

Intakai: kair. - Pievys (ilgis 20,4 km), Lielupis (likęs griovys), Saldupis arba Šventupis (teka per Užlieknę; seniau buvo vadinamas Drobupiu, 16,2 km), Siaurupis (likęs griovys Voverių k.; buvo 3 km.), Viešetė (25 km), Vėbris (Jautakių k.; 1,2 km), Gilupis (Jautakių k.; 0,8 km), Rubežupis arba Upesmas (1,8 km; Zastaučių k.), Kundrotas (likęs griovys Pumpurų k.), Šerkšnė (55,3 km), Varduva (95,5 km), deš. - Mišeikis (Milių k.; 4,6 km), Kutuvis (Milių k.; 4,7 km), Biesakis (likęs griovys Krakių k.; 0,65 km), Karklupis (likęs griovys Krakių k.; 1, 5 km), Jautakupis (Krakių k.; 0,5 km), Vaidminas (Naikių k.; 5,5 km), Juodpelkis arba Dubupis (likęs griovys Mažeikių k.; apie 1 km), Kūlupis (Miškėnų, Kurmaičių k.; 2,4 km), Skobupis (likęs griovys Kušlėnų k.; buvo 3 km), Smalupis (Kirkų k.; 2 km), Daugupis (Mantvydų k.; 2,5 km), Vadakstis (82,2 km).

Kultūros paveldas

Kultūros paveldas: kair. k. - Paventės senkapiai, vad. Milžinkapiais, Paventės kapinaitės, Meinorių kapinaitės ir Meinorių senkapiai, Krucių kaimo kapinaitės I ir II, Daubarių alkvietė, vad. Gojumi, Jautakių piliakalnis, vad. Pilies kalnu, Zastaučių kapinaitės, Zastaučių pilkapiai, Pumpurų kapinaitės, vad. Pilale, Kuodžių kalva, vad. Piliakalniu, Griežės latvių kapinaitės, Griežės piliakalnis; deš. k. - Milių plokštinis kapinynas, Milių kapinaitės, Krakių kapinaitės, Naikių senkapis, Naikių kapinaitės, Naikių piliakalnis, Mažeikių m. kapinės, Kalnėnų senkapiai III, IV, vad. Balsio kapeliais ir Rimkaus kapeliais, Kalnėnų kapinaitės I ir II, Troškučių kapinaitės, vad. Butos kapeliais, Mantvydų piliakalnis, vad. Pilale

Sunaikintas paveldas: deš. k. - Milių pilkapiai, Naikių pilkapiai

Malūnai

Jautakių malūnas
  • Pauliankos (Krakių)- 212,5 km nuo žiočių, stat. XIX a. vid., perstatytas 1926 m., rekonstruotas 1946 m., nuo VI deš. iki 1962 m. veikė apie 75 KW HE, nugriautas 1979 m.
  • Krucių (vad. “Aitvaras”) - prieš karą priklausė Rafaeliui Lačui, kurį jis 1925 m. nupirko savo sūnui Evaldui, nuo1946 m. malūnui vadovavo Antanas Čekauskas, nuo 1948 m. - jo žmona Bronė Čekauskienė, kurį laiką priklausė Mažeikių pramkombinatui, nuo 1956 iki 1963 m. - Elena Valatkaitė; 1979 m. visiškai uždarytas. Po to malūną nupirko V.Mačiulaitis ir pertvarkė į poilsiavietę;
  • Jautakių, arba Stulpino, veikė iki 1946 m., po karo įsteigta HE (1977 m. pertvarkytas į Kompresorių gamyklos poilsio bazę);
  • Kuodžių malūno savininkas prieš II pasaulinį karą buvo Simas(?) Daukantas, sunyko apie 1941 m., truputį veikė kolūkio laikais.

Tiltai, brastos ir kt.

Tiltai: Viekšnių - past. 1916 m. [2]; Naikių (Mažeikių aplinkkelis) - pastatytas 1992 m. Jį statė Telšių kelių tiesimo įmonė, vadovaujama Jono Striauko; Mažeikių-Tirkšlių (medinis past. 1906 m., rekonstruotas apie IX deš.); Mažeikių-Židikų(past. VII deš.); geležinkelio arba Pumpurų (past.1871 m., 1915 IV mėn. buvo susprogdintas, po to atstatytas).

Keltai:. Pauliankos arba Krakių (nugriautas), Kuodžių (nugriautas), Griežės (buvo trims poriniams vežimams perkelti; nugriautas).

Brastos: Girkontas (Naikių k.), Brastva (Troškučių k.).

Maudymosi vietos: Soudos (Naikių k.), Mažeikių pliažas, Butos maudyklėlė (Troškučių k.), Akmenoja (Kurmaičių k.).

Akmenys: Laumių akmuo (Naikių k.).

Gelmės: Epušių duobė (Naikių k.), Meškos koja (Naikių k.), Meškos duobė (Naikių k.).

Pakrantės: Dubijonė - apie 1 ha pelkėta vieta prie liuteronų kapinių; Gediškis - apie 5 ha plotas tarp Mažeikių-Tirkšlių plento ir buv. kelio į Lačo malūną; Uodega - apie 20 ha šienaujama pieva Kalnėnų k.; Valto vingis - 2 ha pieva Troškučių k.; Driežšaltinis - pelkėta vieta Voverių k.; Vingiuotakis - buvęs takelis Voverių k.; Palivarkas - apie 30 ha pieva Milių k.; Plačioji pieva buvo Voverių k.; Pavenčių keliukas - apie 2 km ilgio kelias Kalnėnų k.

Karjerai

Karjerai: Milių molio telkinys; Naikių žvyro telkinys. Naudingoji iškasena - žvyras, slūgsąs Ventos upės I-oje viršsalpinėje terasoje ; Naikių gėlavandenių holoceninių klinčių telkinys yra Ventos slėnyje ir sudarytas iš holoceno amžiaus pelkių šaltinių ir aliuvinių nuosėdų. Naudingąją iškaseną sudaro šviesiai pilkas klinčių tufas; Jautakių riedulynas - telkinio plotas apie 20 ha, geologinės atsargos sudaro apie 5 tūkst. kub.m., rieduliai iš magminės kilmės uolienų; Pumpurų molynas - šiaurinis telkinio pakraštys siekia geležinkelio tiltą. Jį sudaro Nemuno amžiaus limnoglacialinės ir glacialinės nuosėdos. Molis pilko atspalvio, kompaktiškas, riebus, plastiškas, apatinėje sluoksnio dalyje - juostuotas ir su klintinėmis konkrecijomis. Po moliu slūgso kompaktiškas moreninis priemolis su žvirgždo ir gargždo priemaiša; Leckavos žvyro telkinys; Griežės žvyro telkinys; Griežės molynas - molis juostuotas rausvai rudos spalvos. Viršutinėje sluoksnio dalyje molis su klintinėmis konkrecijomis. Venta - gana vandeninga upė. Tačiau jos maitinimo baseinai nėra dideli. Teka nelabai laidžiu gruntu. Sausmečiu nusenka, o polaidžių ir didesnių liūčių metu smarkiai patvinsta. Vagos plotis: aukštupyje 3-8 m, vidurupyje 30-50 m, žemupyje 100-150m; gylis atitinkamai 0,5-1,5 m, 1,5-2,5 m, 2-5 m. Mažeikių rajono teritorijoje Ventos šlaitai statesni (vidutinis aukštis 10-25 m): dešinysis šlaitas status, o kairysis lėkštas. Upės slėnis lygus, kai kur pelkėtas, apaugęs krūmais ir medžiais. Ties Mažeikių-Židikų tiltu slėnys atviras ir turi apie 400 m pločio. Dešinioji slėnio pusė lygi ir žema, ji siekia apie 300 m pločio, o kairioji - vos 100 m, bet žymiai aukštesnė ir baigiasi stačiu šlaitu. Pakrantėse yra šie didesni skardžiai(kalneliai): Butelio daubos (Milių k.), Lapurvė ir Valto kalnas (abu Kalnėnų k.),Raudonskardis (Kurmaičių k.), Kuilio kalnas (Miškėnų k.).

Susiję straipsniai

Šaltiniai

  1. [1]
  2. Dabartis. - 1916. - Kov. 4. - Nr. 16. - P. 3.