Kirkai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Kirkai
Kirkai.2007-08-05.jpg
Koplytstulpis Mortai ir Juozapui Liaubams atminti Kirkų k., past. 2001-08-11. Autorius Bronius Liutkus
Informacija
Seniūnija: Reivyčių seniūnija
Plotas: 235,0 ha
Gyventojai: 3 (2001 m.)

KIRKAI, kaimas Reivyčių seniūnijoje, apie 3,5 km į pietus nuo Leckavos. Šiaurėje ribojasi su Mantvydų, rytuose - su Kušlėnų, pietuose - su Miškėnų k., vakariniu ir pietvakariniu pakraščiu teka Venta.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 64 gyv., 1923 m. - 10 ūkių, 58 gyv., 1974 m. - 8 kiemai, 2001 m. - 3 gyv. (1 vyr. ir 2 mot.).

Istorinės žinios

Kirkų kaimas (siolo Kirki) paminėtas 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventoriuje, kuriame nurodyta, kad kaime yra 4 kiemai (dūmai) [1]. Toks pats kiemų skaičius buvo ir 1665 m. [2] 1738-06-17 Viekšnių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 5 kiemai, kurie moka 55 zlotų metinį mokestį[3]. Tos pačios seniūnijos 1775-07-24 inventoriuje kaime surašyti 5 kiemai, kurie mokėjo 234 činšą ir privalėjo dvarui atvežti 5 vežimus šieno [4].

Kapinaitės

Kirkų kaimo kapinaitės, dar vadinamos Klano kapeliais ar Kirkų senkapiais, yra apie 0,5 km į pietvakarius nuo kaimo vidurio, Kirkų girelėje, kuri prasideda į vakarus nuo buv. fermos. Tai apie 30 m ilgio ir 20 m pločio kalvelė, nusitęsusi rytų-vakarų kryptimi. Apaugusi pušimis, kadagiais, eglėmis. Apie 1974 m. čia buvo trys kryžiai. Pasakojama, kad čia buvę maro kapai, o vėliau laidojo Kirkų kaimo mirusiuosius. Kapų kauburėliai neišlikę.

Dabar kapinaitėse stovi kaimo atminimui pastatytas širdį ir kryžių vaizduojantis paminklas, kurio lentelėje surašytos Kirkų kaimo gyventojų pavardės: „Liaubų, Klanų, Poškų, Bigailų, Juškų, Alseikų, Rušinų, Repių, Dermontų... senoliams atminti. 1995".

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Kirkų kapinaitės, 2007 m.
  • Barabanas - pievelė prie Ventos, apie 0,7 km į pietvakarius nuo kaimo vidurio. Plotas apie 2 ha. Auga labai menka žolė, ypač vasarą.
  • Bigailos kūdrelė - miškas, apie O,7 km nuo kaimo vidurio į pietų pusę. Lapuočiai apaugę nedidelį prūdą. Pavadinta pagal savininko pavardę. Dabar numelioruota.
  • Daugupis - upelis Kirkų k. Prasideda Montvydų k. pelkėtose vietose, apie 2 km į pietus nuo Leckavos; įteka į Ventą. Ilgis 2,5 km, plotis 0,5-1 m. Krantai žemupyje aukšti, kitur lėkšti, apaugę medžiais ir krūmais.
  • Dugnai - žemių dalis Kirkų k. pakraštyje, 1 km į pietus nuo kaimo vidurio. Dirvožemis prastas, vėliau buvo plėšinys. Yra spygliuočių miškas. Plotas apie 60 ha.
  • Dugnų vingis - pievos ir dirbama žemė prie Ventos upės. Tai tolimiausia pietvakarinė kaimo dalis ties Ventos vingiu į šiaurę. Plotas apie 6 ha.
  • Genesys - platus kelias Kirkų kaimo šiaurinėje dalyje. Ilgis apie 2 km. Keliu būdavo varomi gyvuliai į ganyklą.
  • Juškienės birželė - miškas, apie 0,5 km į šiaurės vakarus nuo Kirkų k. tolimiausio pietryčių kampo. Daug beržų. Plotas apie 1 ha.
  • Kadagynas - žemės plotas Kirkų k., apie 1 km į pietryčius nuo kaimo vidurio. Plotas apie 6 ha. Žemės apaugusi kadagiais.
  • Klano genesys - dirbama žemė, apie 0,2 km į šiaurę nuo kaimo vidurio. Tai smėlyno plotas, apaugęs retomis pušelėmis. Plotas 4 ha.
  • Laukai - žemių dalis, esanti į šiaurės vakarus nuo kaimo vidurio. Nedirbama, užpelkėjusi, priaugusi viržių, kadagių. Plotas apie 25 ha. Dabar nusausinta.
  • Liaubos kūdrelė - lapuočiais medžiais apaugęs nedidelis prūdas, apie 1 km nuo kaimo vidurio į pietus. Plotas apie 0,5 ha. Pavadinta pagal buvusio savininko pavardę. Dabar numelioruota.
  • Margiai - Kirkų kaimo dalis, O,5 km į pietus nuo kaimo vidurio. Žemė įvairi, yra dirbamos ir spygliuočių miškas. Plotas 4O ha.
  • Poškaus prūdas - apie O,4 km nuo kaimo vidurio į pietus. Plotas apie 0,10 ha. Dabar numelioruota.
  • Skobupis - upelis Kirkų k. Išteka iš Kušlėnų k. žemumų. Įteka į Ventą. Ilgis apie 3 km. Pakrantėse pievos, krūmai. Pavadinimas dėl šonkaulio (skobos) formos.
  • Smalupis - upelis. Prasideda Margiuose, Kirkų kaimo zemese; įteka į Ventą. Ilgis apie 2 km, plotis 0,5-1 m. Žemupyje krantai aukšti, apaugę medžiais. Šio upelio kairiojo kranto šlaite, 100 m į šiaurės rytus nuo sodybos, atsiveria kelios geležingo vandens versmės. Jų vanduo laikomas gydančiu. Kaimo gyventojai šio šaltinio vandeniu gydydavo akių, sąnarių, skrandžio ligas, skausmus.

Etimologija

Kaimo pavadinimas kildinamas iš žodžio „kirkas" (kirtiklis). Netoli buvo fabrikėlis, kuriame gaminti „kirkai" (kirtikliai).

Šaltiniai

  1. Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l. 252-255
  2. Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l. 278
  3. Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, l. 632
  4. Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3910, l.8