Viešetė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Viešetė
Viešetė ties Daubarių piliakalniais
Viešetė ties Daubarių piliakalniais
Informacija
Ilgis: 25 km
Nuolydis nuo ištakų iki žiočių: 68,5 m
Vandens debitas: žiotyse vid. 0,86 m³/s
Baseino plotas: 98 km²
Ištakos: Balėnėlio ež.
Žiotys: Venta
Kodas: 30011040

VIEŠETĖ, upė Tirkšlių seniūnijoje, Ventos kairysis intakas.

Teka į šiaurę iš Balėnėlio ežero, esančio Mažeikių-Telšių raj. pasienyje, Nevarėnų apyl., 10 km į rytus nuo Sedos. Kerta Sedos-Pievėnų, Mažeikių-Sedos, Tirkšlių-Spurganų, Tirkšlių-Geidžių kelius ir Mažeikių aplinkelį. Daubarių k. teritorijoje įteka į Ventą, 201 km nuo jos žiočių.

Vid. upės nuolydis 274 cm/km. Vandens hidrocheminės savybės birželio mėn. ties Daubarių piliakalniais: laidumas 54, pH 9,2, nitratų kiekis 10 mg/NO3¯, amonio - 0,2-0,5 mg/l, fosfatų - 0,25 mg/l, nitritų - 0,35-1,0 mg/l, deguonies - 8 ml/l, temperatūta 13,9°C.

Ties Daubariais 1972 m. įrengtas priešerozinis tvenkinys (plotas 15 ha). Kair. krante anksčiau čia veikė dviejų aukštų malūnas, vad. Grūšo malūnėlis ir Jazdausko plytinė.

Intakai

  • dešinieji visi:
    • 9,8 km Balėnupis, ilgis 6,9 km, baseino plotas 10,1 kv. km;
    • 8,0 km Gailėšis, ilgis 6,0 km, baseino plotas 16,4 kv. km;
    • 2,2 km Stulpas, ilgis 12,5 km, baseino plotas 17,1 kv. km.

Pakrantės

Prie Viešetės yra Kirklių, Rubikų, Skuodiškių, Šerkšnėnų, Spurganų, Tirkšlių, Daubarių kaimai, Kirklių k. kapinaitės, Skuodiškių dubeniuotasis akmuo (deš. krante), ties santaka su Stulpu - dveji Daubarių senkapiai ir Daubarių piliakalniai, su Venta - Daubarių alkavietė, vad. Gojus, Gojai (Šventasis miškas, Av-673).

Kiti mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Gargasiškės ąžuolas (Spurganų k.);
  • Sūris - apie 10 ha dydžio dirbamas laukas Tirkšlių k., tarp Viešetės dešinio pakraščio ir Tirkšlių-Geidžių kelio;
  • Ragankalnis - apie 10 m aukščio krūmais apaugęs skardis, rytinėje upės pusėje, 1 km į šiaurę nuo Geidžių kelio;
  • Raudonskardis - apie 5 m aukščio, nukastas upės skardis, šiaurės pusėje, prie Tirkšlių-Geidžių kelio.

Upės slėnis

Viešetės atkarpa nuo Daubarių piliakalnių iki santakos su Venta yra vertingas biotopas ir kraštovaizdžio objektas. Aukšti šlaitai apaugę vešliais medynais ir vertingomis žolinėmis bendrijomis. Yra daug saugotinų augalų. Negausiose pievose ir medynų aikštelėse auga baltijinė gegūnė, paprastoji kraujažolė, raudonoji lelija, vaistinė šventagaršvė, paprastoji smaliukė, o pievoje netoli piliakalnio - vaistinė kraujalakė. Dešiniajame kranto šlaite, netoli Daubarių piliakalnio, aptikta miškinė varnalėša, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Iš saugotinų rūšių, kurios prisiglaudusios paupio pievose, paminėtini sinavadlapis vingiris, vaistinė kraujalakė, raudonoji lelija, vaistinė šventagaršvė, paupinis jonpapartis, saldžialapė kulkšnė ir kt.

Istorinės žinios

1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybos akte minima prie upės buvusi senovės gyvenvietė - Vesete.

Šaltiniai

  • Lietuvių enciklopedija. - Bostonas, 1966. - T. 34. - P. 34.
  • Lietuvos upių kadastras. - Vilnius, 1959. - D. 1. - P. 122.
  • Tarybų Lietuvos enciklopedija. - Vilnius, 1985. - T. I. - P. 392; 1988. - T. IV. - P. 511.

Nuorodos