Griežė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Griežė
Griezes dvaro griuvesiai.MKE.2006-05-17.JPG
Griežės dvaro griuvėsiai, 2006 m.
Informacija
Seniūnija: Židikų seniūnija
Plotas: 984,5 ha
Gyventojai: 5 (2001 m.)
Vieškelis per Griežės k. Dešinėje Griežės dvaras

GRIEŽĖ, kaimas Židikų seniūnijoje, tarp Ventos ir Varduvos upių, 3 km į šiaurės vakarus nuo Leckavos, prie pat Lietuvos sienos su Latvija. Pietinėje dalyje ribojasi su Žibininkų ir Kuodžių k. Pietvakarinėje dalyje priena Didžiamiškio (Griežės) miškas, pietrytiniame kampe Pavenčių miškas, kuriame yra Griežės senkapiai(AV-645). Šiaurinėje dalyje yra Varduvos pušynas, kuriame yra Griežės pilkapiai. Varduvos kair. krante nurodomi Griežės senkapiai (AV-644), Griežės senkapiai (AV-611), deš. krante - Griežės k. kapinės. Griežės XV-XVII a. senkapius 1981 m. surado Lietuvos istorijos instituto archeologai. Žvalgomuosius tyrimus atliko A. Varnas, kuris atidengė 3x30 kv.m. plotą, rado turtingų įkapių [1].

Kaime yra du piliakalniai (žr. Griežės piliakalniai), išlikę evangelikų reformatų bažnyčios, dvaro griuvėsiai, ties Ventos ir Vadaksties upų santaka buvo perkėla. Yra didelis karjeras.

Griežės kaimo teritorija ir joje buvę archeologijos paminklai sunakinti dėl karjero eksploatacijos. Ypač spačiai iš čia žvyras buvo vežamas į naftos perdirbimo gamyklą, o gyventojai iškeldinami.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1596 m. Griežės (Griežlaukio) miestelyje - 21 gyvenamas kiemas, 1598 m. - 19 žemdirbių šeimų, 1690 m. miestelyje - 6 apgyvendinti kiemai, 1708 m. - 8 kiemai, 1866 m. - 4 sodybos, 66 gyv., 1902 m. kaime 56, dvare - 35, kalvėje - 3 gyv., 1923 m. dvare - 3 ūkiai, 79 gyv., kaime - 15 ūkių, 119 gyv., 1959 m. - 179, 1970 m. - 149 gyv., 1973 m. - 35 kiemai, 1979 m. - 35, 1989 m. - 12 gyv., 1994 m. - 1 sodyba, 2001 m. - 5 gyv. (3 vyr., 2 mot.).

Griežės k. gimė išraiškos šokio šokėjos seserys Emilija ir Julija Kesminaitės, kurios nuo 1944 m. gyveno Australijoje. Griežės k. gimė broliai Ildifonsas (g. 1901) ir Anicetas (g. 1907) Šadauskai, Mažeikių alaus bravaro steigėjai.

Istorinės žinios

Griežė (Griese) pirmą kartą minima 1253 m. balandžio 5 d. pietinių Kuršo žemių padalijimo tarp Kuršo vyskupo ir Kryžiuočių ordino akte. Tada ji priklausė Keklio žemei. 1264 m. Griežės pilį užpuolė, apiplėšė ir iki pamatų sudegino Livonijos ordino magistro Konrado Manderno puspenkto šimto raitų vyrų kariuomenė[2].

1595 m. Raseinių žemės teismo knygoje jau minimas Griežės miestelis. Tada ji buvo privati valda. 1596 m. ji atiteko Dovydui Burbai. Šis 1598 m. Griežę perdavė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Telšių dvaro laikytojui Vilhelmui Fridrichui Taubei. Tada miestelyje buvo siuvėjas, kalvis ir du kubiliai. XVII a. pr. Griežė aiteko Melchiorui Bilevičiui, kuris čia 1625 m. pastatė evangelikų reformatų bažnyčia. Jo sūnus Janušas Bilevičius bažnyčiai galėjo dovanoti 2 tūkst. auksinų ir iš lauko akmenų pradėjo satyti mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią (statyba baigta apie 1654 m.). 1684 m. Bilevičiai Griežę pardavė Gerhardui Kaškeliui, o iš pastarojo ją 1690 m. nupirko Putkameris.

1690-04-01 inventoriuje surašyti Griežės miestelio gyventojai su sklypais ir činšo dydžiu, nurodyta, kad yra 15 tuščių sklypų[3]. Per XVIII a. pradžioje vykusį Šiaurės karą ir 1709-1711 m. badą bei marą miestelis visai sunyko. 1820 m. Tirkšlių bažnyčios vizitacijoje Griežėje nurodyti 3 katalikų kiemai (13 gyventojų).

XX a. pradžioje ties Grieže veikė du keltai per Ventą ir Vadakstį. 1944 m. spalio 9 d. Griežę užėmė raudonarmiečiai. Pokario metais prie Varduvos buvo pastatyta nedidelė hidroelektrinė. 1965 m. buvo pradinė mokykla, malūnas, lentpjūvė, yra buvusi biblioteka (1952 m. jos vedėju dirbo Klemas Petkevičius).

Etimologija

Nuo Griežia piktasis, griežia [4]. Griežė - vokiškos kilmės žodžio žvyras (vok. Griess) vedinys.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Buv. Griežės užtvankos likučiai Varduvoje
Griežės k. kapinių varteliai

Griežės kaimo vietovardžiai užrašyti 1973 m.

  • Aukų lanka - prie Varduvos ir Ventos santakos, Ventos kairiajame krante (priešais I piliakalnį). Pasak padavimų, senovėje čia buvo deginamos aukos - avinai. [5].
  • Cyruliai - laukas pietinėje Griežės kaimo dalyje. Dirbama, šienaujama, vietomis priaugę krūmų. Plotas apie 40 ha.
  • Cyrulių miškas yra kaimo pietryčių pusėje. Auga eglės, beržai, vietomis pušys. Plotas apie 25 ha.
  • Kapšetė - miškelis Griežės k. šiaures vakarų pusėje. Auga pušys, eglės. Plotas apie 3 ha.
  • Miesto lanka yra kaimo šiaurės vakarų pusėje, netoli Ponų kapų, ant kalno. Plotas 5 ha. Kairysis lankos kraštas eina Varduvos pakraščiu ir apaugęs krūmais. Taip vadinama todėl, kad čia stovėjęs miestas, kuri sugriovę švedai. Čia vykę dideli mūšiai. Pasakojama, kad švedų kariuomenė čia užveisusi pempes, kurios buvo jų žvalgai. Jei priešas įsibraudavo, jos klykdavo ir pranešdavo švedams. Viename naktiniame mūšyje žuvę 3000 karių.
  • Ponų kapai - senovės kapinės Griežės kaime, deš. Varduvos krante. Kapinės yra netvarkomos, apleistos, paminklai sunaikinti.
  • Skutuliškė - Griežės kaimo dalis vakariniame pakraštyje. Daug pievų, krūmų. Plotas apie 55 ha, 4 kiemai.
  • Sodų lanka - pieva Griežės kaime, nuo kaimo į šiaurės vakarus, už Varduvos upės. Plotas 30 ha.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. Šverebas P. Kiek Griežėje stovėjo pilių? // Santarvė. - 1996. - Gruodžio 5. - Nr. 140. - P. 5.
  2. Misius K. Griežė // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3(16). - P. 34 - 35.
  3. Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 138.
  4. Lauraitis V. Iš Griežės praeities // Pergalės vėliava.
  5. Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - Vilnius, 1998. - P. 155 - 186.

  • Griežės k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1877 m.: VIA, F. 526, ap. 6, b. 6207, 17 l.