Mažeikių rajono savivaldybė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
(Nukreipta iš Mažeikių rajonas)
Peršokti į: navigaciją, paieška
 Crystal SuSEconf.png  Straipsnis šiuo metu rašomas.
 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.
MazeikiuZemelapis.png

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ. Išsidėsčiusi trijuose geografiniuose rajonuose. Didesnė rajono dalis – centrinė, šiaurinė, rytinė ir pietrytinė plyti Ventos vidurio žemumos lygumoje. Vakarinė ir šiaurės vakarinė dalys yra Vakarų Kuršo aukštumos pakraštyje, pietinė ir pietvakarinė – Rytų Žemaičių plynaukštės pakraštyje. Teritorija yra dviejų baltų tautų – lietuvių ir latvių – paribys.

Šiaurėje Mažeikių rajonas ribojasi su Latvijos Respublika, rytuose – su Akmenės, pietryčiuose – su Telšių, pietvakariuose – su Plungės, vakaruose – su Skuodo rajonais. Tolimiausias taškas vakaruose - Petraičių kaimas, rytuose – Palnosų kaimas. Šiauriausias yra Giniočių kaimas, o piečiausias – Pasruojės kaimas. Rajono teritorija iš vakarų į rytus tęsiasi 43,5 km, o iš Šiaurės į pietus – 38 km. Rajoną kerta svarbios geležinkelio linijos: Liepoja (Latvijos Respublika)–Šiauliai–Kaunas–Vilnius bei Ryga (Latvijos Respublika)–Mažeikiai –Klaipėda. Iki Klaipėdos uosto yra 110 km, iki Rygos uosto ir oro uosto – 150 km.

Bendras teritorijos plotas - 1220,2 km², iš jų 32 km² užima miestai ir gyvenvietės, 22 km² – pramonės įmonės ir keliai, 614 km² – žemdirbystės plotai (vyrauja 38,3), 273 km² – miškai ir 68 km² – kitos paskirties plotai. Yra 8 kaimiškos ir viena miesto seniūnija, 13 bažnyčių, 38 parduotuvės, kavinės ir barai, 29 verslo įmonės, 10 paslaugų įmonių, 31 švietimo įstaiga, 20 kultūros įstaigų, 15 pašto ir banko filialų, 24 gydymo įstaigos ir kt. Iš viso Mažeikių rajone yra 196 kaimai.

Mažeikių rajono žemės fondas, 2005-01-01

Reljefas

Židikų seniūnija. Kelias Seda-Židikai

Rajono kraštovaizdžiui būdingos lygumos, miškai, tankus upių ir kanalų tinklas. Lygumų paviršius vietomis taip pat kalvotas, ypač rytinėje rajono dalyje. Kalvų aukštis siekia nuo 5 iki 30 metrų. Laižuvos apylinkių reljefas lygus, be upių, tik ribą su Latvijos Respublika žymi Vadakstis. Lygus reljefas yra ir Mažeikių bei Leckavos apylinkėse, kur teka Venta su savo giliais gausiais intakais. Sedos apylinkių reljefas kalvotas. Čia yra daug upelių – Varduvos ir Luobos intakai, Plinkšių ir Sedos ežerai. Židikų apylinkių reljefas šiaurėje lygus, o prieš Židikus prasideda kalvos, ir kuo toliau į pietus, tuo labiau jos įvairuoja. Rajono paviršiaus aukščiausia vieta aukščiau jūros lygio pakilusi 146,9 m (apie 1 km į pietus nuo Dagių gyvenvietės).

Žr. Kalvos ir kalneliai.

Dirvožemiai

Dirvožemiai susiformavo iš uolienų, kurias paliko ledynas arba ledyno tirpsmo vandenys. Rajone nemažai pelkėtų vietovių. Iš viso yra 133 įvairaus didumo durpynai, kurių pendras plotas - net 3074 ha. Žemės ūkio naudmenų našumo balas - 38,30. Taigi dirvožemiai našūs ir tinka įvairioms kultūroms auginti.

Vandenys

Plačiau žr.: Ežerai, Tvenkiniai, Upės.

Mažeikių rajono vandens telkiniai susiformavo slūgstant iš Žemaitijos didžiųjų duburių prieledyniniam baseinui. Kraštas nėra turtingas ežerų, tačiau upių tinklas yra gana tankus ir grafiškas. Upės vagoja visą rajono teritoriją, tekėdamos šiaurės vakarų kryptimi. Visi rajono vandenys priklauso Ventos baseinui. Rajono teritorijoje yra 16 upių, kurių bendras ilgis - 372 km. Didesnės upės - Venta, Varduva, Šerkšnė, Vadakstis. Ilgiausia upė - Varduva, kuri rajone vingiuoja 74,1 km.

Kraštovaizdį paįvairina ir gamtą praturtina tvenkiniai, kurių yra net 27 (bendras plotas - 440,5 ha). Kai kurie tvenkiniai, įrengti ant Varduvos, Šerkšnės, Vadaksties, Ašvos, yra pakankamai dideli ir modernūs hidrotechniniai statiniai. Prie jų pastatytos nedidelės hidroelektrinės (Renave, Juodeikiuose, Šerkšnėnuose, Kulšėnuose).

Rajone yra tik 5 ežerai, kurių bendras plotas sudaro vos 432 ha. Didžiausias ir gamtiniu požiūriu vertingiausias yra Plinkšių ežeras (393,5 ha). Šalia Sedos tyvulioja seklus Sedos ežeras (33,1 ha). Ežeras pailgas, ilgis - 2,1 km, o didžiausias plotis - tiktai 0,2 km. Medžialenkės ežeras (4,3 ha, gylis - 3 - 5 m) ribojasi su Akmenės rajonu (2,3 ha ežero priklauso šiam rajonui), Maigų ir Meižių ežerai.

Palei rajono upes ir upeliukais, pakrantėse išsimėtę kapinynai ir 12 piliakalnių. Iš jų - Rimolių, Vadagių, Renavo, Griežės, Dapšių, Daubarių ir kt. Kuriuos nuolat lanko turistų.

Miškai

Rajono miškingumas yra 27,1 proc., tai yra mažesnis už Lietuvos vidurkį (30,2%). Vyraujantys medynai yra eglynai ir pušynai. Didžiausius miškų masyvus sudaro Sedos giria (2744ha), Balėnų miškas (1210 ha) ir Mažeikių miškas (1179 ha). Daugiausia miškingų teritorijų yra Sedos - Žemalės - Balėnų trikampyje. Miško fondą sudaro 42 722 ha. Daugiausia yra eglynų 98043 ha, pušynų (7273 ha), beržynų (6015 ha). Miškuose gausu uogų, grybų. Gausūs medžioklės plotai ir aptverti voljerai. Mažeikių rajonas – savitas Žemaitijos kraštas, turintis Plinkšių ir Varduvos kraštovaizdžio, Šerkšnės hidrografinį ir Šerkšnės botaninį draustinius, Ventos regioninį parką. Rajonas prisiima dalelę Kamanų draustinio.

Gyventojai

2014 m. pradžioje Mažeikių rajono savivaldybėje gyveno 56119 gyventojų, t.y. 654 gyventojais mažiau nei 2013 m. pradžioje. Moterų buvo 3643 daugiau negu vyrų. 30,78 proc. visų savivaldybės gyventojų buvo apsistoję kaimo gyvenamosiose vietovėse. Vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 67,9, moterų - 79,97 metai. 2014 m. buvo įregistruotos 477 santuokos (73 daugiau negu 2013 m.) ir 202 ištuokos (32 mažiau negu 2013 m.). 2014 m. gimė 572 kūdikiai (28 mažiau nei 2013 m.). 2011-2014 m. socialinėas rizikos šeimų skaičius mažėjo ir 2014 m. šių šeimų buvo 145. 2014 m. socialines pašalpas gavo 4087 asmenys (1717 mažiau nei 2013 m.). Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius per paskutinius metus didėjo ir 2014-2015 mokslo metais tokie buvo 322 vaikai. Priežasčių, kodėl mokyklinio amžiaus vaikų nelanko mokyklos, yra įvairių, tačiau vienos svarbiausių yra šios: vaikai kartu su tėvais yra išvykę, vaikų neranda mokyklų darbuotojai, mokyklos nelanko dėl socialinių, psichologinių ir kitų priežasčių. Mirties priežasčių struktūra Mažeikių rajono savivaldybėje jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys.

2014 m. savivaldybėje dėl išorinių priežasčių mirė 52 asmenys. Didžiausią dalį (31 tvejį) sudarė nelaimingi atsitikimai, antroje vietoje buvo tyčiniai susižalojimai - 16 atvejų, trečioje - transporto įvykiai - 9 atvejai. Dėl atsitiktinių paskendimų mirė 7 žmonės, dėl nukritimo, šalčio poveikio - po 3, dėl nužudymų - 2 žmonės, dėl atsitiktinio apsinuodijimo - 2 asmenys.

Buvo užregistruoti 27 asmenys, segantys tuberkulioze, o tai 1 asmeniu daugiau nei 2013 m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2014 m. Lietuvoje užregistruotas 141 naujas užsikrėtimo ŽIV infekcijos atvejis, 3 iš jų - Mažeikių rajono savivaldybėje, AIDS - 37 nauji atvejaui, iš jų 1 atvejis savivaldybėje. Savivaldybėje 2014 m. užregistruoti 5 sifilio atvejai (2013 m. - 8 atvejai), gonorėjos - 7 atvejai (2013 m. - 10). Greitoji medicinos pagalba (GMP) 2014 metais buvo suteikta 11862 žmonėms, iš jų 13,5 proc. - dėl nelaimingų atsitikimų, 79,4 proc. - dėl ūmių susirgimų ir būklių. Vaikų (0-17 m.), kuriems buvo suteikta greitoji medicinos pagalba, skaičius - 1028 vaikai. Buvo pskiepyta vidutiniškai 88,3 proc. vaikų, atlikti 529 MANTU mėginiai, iš kurių 9,4 proc. buvo teigiami [1].

2009 m. pradžioje Mažeikių rajono savivaldybėje gyveno 64907 gyventojai, t.y. 202 (0,3 procento) mažiau nei prieš metus. Mažeikių mieste gyveno 40510 gyventojų – tai 62 mažiau negu prieš metus (40572). 2008 m. Mažeikių rajono savivaldybėje gimė 782 kūdikiai, tai 115 kūdikių arba 17,2 procento daugiau nei 2007 m. (1000 gyventojų teko 12,0 gimusiojo, respublikoje 10,5 gimusiojo). 2008 metais mirė 715 žmonių arba 60 (7,7 procento) mažiau nei 2007 metais (1000 gyventojų teko 11,0 mirusiojo, respublikoje – 13,1). Narūrali kaita (gimusių ir mirusių asmenų skaičiaus skirtumas) išlieka teigiamas. 2008 metais Mažeikių r. sav. mirė 67 žmonėmis mažiau nei gimė. 2008 metais Mažeikių r. sav. įregistruotos 533 santuokos, 49 santuokom daugiau nei 2007 metais, įregistruotos 198 ištuokos (2007 m. – 200). Mažeikių r. sav. migracijos saldo buvo neigiamas – 269. Atvyko 1695 (2007 m. - 1650), išvyko 1964 (2007 m. – 1994) gyventojai.

2003 m. Mažeikių rajone gyveno 67 097, 2004 m. – 66 773 gyventojai; per metus sumažėjo 324. 2003 m. kaime gyveno 21 042, miestuose - 46 055. Mažeikių rajonas yra vienas tankiausiai gyvenamų administracinių rajonų, kur 2004 m. pradžioje 1 km² tenka 54,7 žmonės (Telšių apskr. – 41,0, o Lietuvoje – 52,8, ).

2003 m. Mažeikių rajone gimė 652, mirė – 709 žmonės, natūralus prieaugis – minus 57. Per tą patį laikotarpį kaime gimė 230, o mirė 299 gyventojai (natūralus prieaugis – minus 69). Statistika rodo, kad didesnė dalis yra mirusių. Pagal amžių – maždaug 235 mirusieji buvo 25-65 metų, tai yra patys darbingiausi metai. 2003 m. rajone užregistruotos 288 santuokos ir 285 ištuokos, kaimo teritorijoje – atitinkamai – 82 ir 48.

Gyventojų skaičius kinta ir dėl padidėjusios migracijos. 2003 m. iš viso į Mažeikių rajoną atvyko 1495, o išvyko 1762 gyventojai (net 202 išvyko į užsienį). Kaimo gyventojų išvyko 425, iš jų 18 į užsienį.

2001 m. kaimuose gyveno 21 042 gyventojai, iš jų 49,3% vyrų ir 50,7% moterų. Darbingo amžiaus žmonių yra 11 338, arba 53,9 %, pensinio amžiaus – 4501 (21,4%). Didžiausias darbinio amžiaus žmonių skaičius yra Tirkšlių (2260) ir Mažeikių apylinkės (2100) seniūnijose, mažiausias – Laižuvos seniūnijoje (629), pensinio amžiaus žmonių skaičius didžiausias yra Tirkšlių (858) ir Viekšnių (763) seniūnijose, o mažiausias taip pat Laižuvos seniūnijoje (263). Kaimai pasiskirstę tolygiai po visą teritoriją: 43 –iuose kaimuose vid. gyventojų yra 10-25, 31-ame – nuo 26 iki 49 gyventojų, tuo tarpu 11-koje kaimų gyventojų nebėra. Didesni nei 200 gyventojų turintys yra 35 kaimai ir gyvenvietės.

Ūkis

Keliai

2007 m. Mažeikių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės keliai sudarė 2 procentus visų respublikos kelių. Visi jie yra su danga, o 58,8 procento kelių – su pagerinta danga. Valstybinės reikšmės keliai apima magistralinius, krašto ir rajoninius kelius, kuriais vyksta tarptautinis, tranzitinis, turistinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas. Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui. Mažeikių rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliai sudarė 2,6 procento visų šalies vietinės reikšmės kelių. Iš viso buvo 427 km valstybinės reikšmės kelių, iš jų 251 km su pagerinta danga. Vietinės reikšmės kelių buvo 1546 km, iš jų 1471 km su danga, tarp kurių - 143 km su pagerinta danga

Transportas

2007 mm. Mažeikių rajono savivaldybėje padaugėjo 12 procentų motociklų ir 2,6 procento lengvųjų automobilių. Metų pabaigoje buvo įregistruota 561 (tai sudarė 1,9 procento šalyje registruotų) motociklų, 27750 (atitinkamai 1, 7 procento) lengvųjų automobilių. Autobusų parkas Mažeikių rajono savivaldybėje 2007 metų pabaigoje buvo sumažėjęs, palyginti su 2006 metų pabaiga, 7 procentais, o šalyje – 7,5 procento. 2006 m. buvo 501, 2007 m. - 561 motociklas, 2006 m. - 27040, 2007 m. - 27750 lengvieji automobiliai, iš jų individualūs 2006 m. - 25274, 2007 m. - 25912, autobusų 2006 m. buvo 273, 2007 m. - 254.

Savivaldybės administracijos pastato istorija

Mazeikiu savivaldybe1.JPG
Prieš karą ir po jo šiame pastate kurį laiką buvo Mažeikių gaisrinė, 1950 m.

Iki 1940 m. miesto valdyba nuomojo patalpas iš gyventojų. Pirmoji miesto valdyba buvo įsikūrusi Žukausko name Didžiojoje gatvėje (dabar Laisvės gatvė, toje vietoje bankas), paskutiniu metu buvo nuomojamos patalpos Gvildžio name Laižuvos gatvėje (pokario metais vadinosi Tarybų gatvė).

Šis pastatas pradėtas statyti 1939 m. gegužės mėn. ir buvo vadinamas rotuše; jame turėjo būti gaisrinė, dirbtuvės ir įstaigos patalpos[2]. Užbaigus statybą atiduotas naudojimui 1940 m. vasario 15-16 d.d., tačiau įrengta tik dalis namo ir darbai buvo tęsiami toliau. Visiems darbams vadovavo miesto valdybos technikas Žalgevičius. Šių rūmų šeimininku tapo Mažeikių burmistras M.Velička, ėjęs šias pareigas nuo 1931 metų. Pirmajame jo aukšte įsikūrė gaisrinė (jo žinoje buvo trys garažai, pagalbinės patalpos, bokšte įrengtas žvalgybos postas). Pirmame aukšte taip pat buvo areštinė ir jos sargo butas. Planuota užbaigti ir antrą aukštą, tačiau prasidėjo karas. Vokiečių okupacijos metu baigti visi statybos darbai. Antrame aukšte buvo įrengtos administracinės patalpos, pastogėje įsikūrė archyvas, pagalbinės patalpos, čia buvo priglausti ir iš muziejaus iškraustyti eksponatai. 1944 m. rudenį, grįžus rusams, miesto valdyba (dabar jau vadinosi Mažeikių miesto vykdomasis komitetas) buvo iškelta į namą Bažnyčios gatvėje Nr.1 (sovietmečiu gatvė vadinosi Melnikaitės). Rotušėje, išsikėlus kariškiams, įsikūrė apskrities, vėliau rajono vykdomasis komitetas. XX a. 7 deš. viduryje pastatas buvo rekonstruotas. Pristatytas priestatas, trečias aukštas, nebeliko šlaitinio stogo. Pakeistos visos tipiškos rotušės architektūrinės proporcijos. [3].

1944-1952 (?) m. gaisrinės rūsiuose buvo įrengtas politinių kalinių kalėjimas. Šiame kalėjime nuo 1948-01-15 iki 1948-04-05 buvo kalinamas Povilas Mileris, su juo taip pat čia kalėjo Akmenės vaikų namų vedėjas Pilkauskas, mokytojas Dargis, ūkininkai Jucius, Ročys, Žibikas, Macius, Macijauskas ir kt.[4]. Pirmajame pastato aukšte, dabartinio Civilinės metrikacijos skyriaus patalpose, vienoje kameroje buvo kalinamos moterys ir buvo kalėjimo administracijos patalpos, o rūsyje buvo dvi vyrų ir 1 moterų kameros bei karceris. Dabartinės Savivaldybės kiemas pokario metais buvo aptvertas 3 m aukščio, stačių lentų tvora. Ant jos viršaus dar buvo išraizgyta spygliuotos vielos užtvaras. Čia buvo įrengta ir kalinių pasivaikščiojimo aikštelė, lauko tualetas, pirtis ir patalpa kalinių rūbuose įsiveisusioms utelėms išnaikinti – išdeginti[5].

Mažeikių rajono Laisvės kovų dalyviams buvo kilusi mintis rūsiuose atkurti kalėjimo patalpas ir čia įrengti muziejinę ekspoziciją. Tačiau minties atsisakyta, nes pavasarį ir rudenį, didesnių liūčių metu, patalpos užliejamos lietaus vandeniu, o norint jas sutvarkyti, reikia didelių investicijų. Iš kalėjimo kaliniai tarybinių kareivių ir vilkšunių lydimi buvo varomi į J. Basanavičiaus gatvę, į dabartinį psichoneurologinį dispanserį, kur buvo įsikūręs KGB Mažeikių skyrius.

2011 m. pr. rajono savivaldybės administrcijoje dirbo 272 darbuotojai, iš jų 129 - valstybės tarnautojai [6].

Merai

Literatūra

  • Kadūnas V., Budavičius R., Katinas V. Mažeikių rajono geocheminis atlasas = Geochemical atlas of Mažeikiai district. - Vilnius; Mažeikiai: Mažeikių rajono savivaldybė, 2001. - 87 p. ISBN 9986-615-37-2.
  • Gražiausios Mažeikių rajono sodybos ir sodai / sudarytojai Benigna ir Pranciškus Tolišiai. - Klaipėda: Libra Memelensis, 2007. - 95 p. ISBN 978-9955-544-53-1.
  • Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas, 1990-2000 m.: žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai / [Vidmantas Malinauskas, Kazimieras Baranauskas, Rimvydas Juškaitis, Vytautas Kesminas, Deividas Makavičius]. - Marijampolė: Piko valanda, 2001. - 149 p. ISBN 9986-875-48-X.
  • Mažeikių rajono istorijos paminklai: bukletas / Mažeikių raj. LDT vykdomojo k-to kultūros sk. ir kraštotyros d-ja. - Mažeikiai: [s.n.], 1979. - 3 p.
  • Mažeikių rajono archeologijos paminklai: bukletas / Mažeikių raj. LDT vykdomojo k-to kultūros sk. ir kraštotyros d-ja. - Mažeikiai: [s.n.], 1979. - 3 p.
  • Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių = Mažeikiai district: between Curonians, Semigallians and Žemaitijans : vadovas po [Mažeikių muziejaus] ekspoziciją / Adomas Butrimas. – Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011 ([Vilnius] : Petro ofsetas). – 79, [1] p. ISBN 978-609-447-031-8.

Šaltiniai

  1. Oksana Budienė. Statistiniai duomenys apie 2014 m. Mažeikių rajono savivaldybės gyventojų sudėtį, gimstamumą, mirtingumą ir sergamumą // Santarvė. - 2015. - Gruod. 12. - Nr. 141. - P. 9.
  2. Žemaičių prietelius. - 1939. - Nr. 43.
  3. Vytautas Ramanauskas. Mažeikių apskritis. Rotušė // Žemaičių kraštas (Mažeikiai). - 1990. - Vasario 1-22. - Nr. 14. - P.4.
  4. Povilas Mileris. Mažeikių apskritis. Rotušė ir jos požymiai // Žemaičių kraštas. - 1990. - Vasario 1-22. - Nr. 14. - P. 4.
  5. Muturas Algimantas. Istorijos nesuklastosi // Būdas žemaičių. - 2001. - Sausio 12. - Nr. 3.
  6. Birutė Rudokienė. Ne visi valdininkai dirba labai gerai // Santarvė. - 2011. - Vasario 24. - Nr. 22. - P. 1, 5.

  • Mažeikių rajono bioįvairovės tyrimai. Rankraštis. - Mažeikiai, 1999.
  • Mažeikių krašto gamta. - Leidykla „Daigai“, 2000. - 128 p.
  • Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. - Marijampolė, 2001. - 150 p.
  • 2004 m. gyventojai Mažeikių rajono savivaldybėje. Šiaulių teritorinės statistikos valdybos duomenys. - Mažeikiai, 2004.
  • Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas 2001 m. Telšių apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai.
  • Šiaulių teritorinės statistikos valdybos duomenys apie Transporto priemonių skaičių ir kelius Mažeikių rajono savivaldybėje 2007 m.