Kušlėnai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Kušlėnai
Kuslenai. MKE.JPG
Kušlėnų kapinių koplytėlė, past. 1930 m.
Informacija
Seniūnija: Reivyčių seniūnija
Plotas: 565,2 ha
Gyventojai: 66 (2001 m.)

KUŠLĖNAI, kaimas Reivyčių seniūnijoje, apie 5,5 km į pietryčius nuo Leckavos. Vakaruose ribojasi su Kirkų, pietuose - su Miškėnų k., rytuose - su Felisbergo mišku. Kaime yra žvyro karjeras (plotas apie 15,2 ha; eksploatuojamas nuo 1947 m.), kurį eksploatuoja UAB „Mažeikių automobilių keliai“. Saugumo sumetimais įvažiavimas į karjerą uždarytas.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. (vadinama Šudlenkės) - 157 gyv., 1923 m. - 25 ūkiai, 163 gyv., 1972 m. - 30 šeimų, 2001 m. - 66 gyv. (31 vyr. ir 35 mot.), 2008 m. - apie 30 gyv.

  • 1892-03-19 Kušlėnų (Šudlenkės) k. gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, pulkininkas letenantas Kostas Vilimas;
  • 1907-12-25 gimė Lietuvos kariuomenės jaunesnysis leitenantas, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis Albinas Molis;
  • 1912-09-15 gimė dailininkas Liudas Vilimas;
  • 1937-10-15 gimė archeologė, muziejininkė, Lietuvos archeologijos draugijos narė Laimutė Valatkienė.

Istorinės žinios

Kušlėnų kaimas (Kuszlany) minimas keliuose Viekšnių seniūnijos inventoriuose. 1661 ir 1665 m. inventoriuose nurodyta, kad yra 6 kiemai (dūmai) [1]. 1738-06-17 šios seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 10 kiemų, kurie moka 120 zlotų ir 20 grašių metinį mokestį [2]. 1775-07-24 Viekšnių seniūnijos inventoriaus duomenimis buvo 12 dūmų, kurie mokėjo 562 činšą, 2 šeštokų mokesti bei privalėjo nuo viso kaimo dvarui pristatyti 12 vežimų šieno [3].

1974 m. apie šį kaimą fotografinę medžiagą surinko L.Kučikiene (yra Mažeikių muziejuje). Fotografijose užfiksuota Kušlėnų kaimo naujoji gyvenvietė, Kikilio, Savickienės, Žylaitės, Lapkienės sodybos (buvusios ir tebesančios), kapinės ir koplytėlė.

Kušlėnų k. yra buvusi pradinė mokykla, kuri vadinosi Miškėnų; čia mokytoja dirbo Žilinskienė, Gargaso ūkyje biblioteka [4]. Anelės ir Juozapo Pučinskų sodyboje stovi buvusių namo savininkų statytas medinis kryžius. Anksčiau yra buvęs „Kušlėnų kalno" kolūkis.

Etimologija

Kušlėnai - žemaitiško žodžio nevala priesaginė daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Kuršlėnų k. Iš akmenų mūro pastatyti trobesiai
  • Avino pieva yra Kušlėnų k. pietinėje dalyje. Iš visų pusių supa miškas. Plotas 1,5 ha.
  • Kuilio pelkė - klampi vieta, apaugusi kemsynais kaimo šiaurinėje dalyje. Supa jaunas pušynėlis. Plotas apie 1 ha. Pavadinimo kilmė: seniau ties ta vieta žmones apstodavusios miškinės kiaulės. Pasakojama, kad vieną kartą žmonės varė iš Leckavos kiaules ir juos apipuolęs laukinis kuilis. Prie pelkės kiaulės žviegdamos išlakstė į visas puses. Ir vėliau į Kuilio
  • Pažliugiai - pieva Kušlėnų k. pietrytinėje dalyje, miško pakraštyje. Plotas 35 ha. Dirvožėmis priesmėlio ir molio. Anksčiau čia buvo kemsynas. Pasakojama, kad seniau Pažliugių pievoje vaidendavosi - vaikščioję kai kurie nepaprasti žiburiai, bet kai vėjas papusdavęs, jie pranykdavę.
  • Šudlenkė - kalva Kušlėnų k. centre. Ant kalvos yra Kušlėnų kapinės (senkapiai).
  • Uosupis - upelis kaimo rytinėje dalyje. Teka šlapiomis pievomis ir mišku. Įteka į Ašvą. Ilgis apie 4 km. Pavadintas dėl to, kad augo daug uosių.

Kiti straipsniai

Literatūra

  • Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 46 - 50. ISBN 9955-9934-0-5.

Šaltiniai

  1. Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l. 277-278
  2. Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, l. 632
  3. Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3910, l.8
  4. Malūkas V. Tuštėjantys Kušlėnai garsūs kapinaitėmis, koplyčia ir žvyrduobėmis // Santarvė. - 2008. - Kovo 13. - Nr. 29. - P. 7, 9.

  • Kušlėnų k. planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1667. - 1 lap.

Nuorodos