Purvėnai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Purvėnai
Purvenai. MKE.jpg
Koplytstulpis prie vieškelio į Laižuvą
Informacija
Seniūnija: Mažeikių apylinkės seniūnija
Koordinatės: 56º19'0" š.pl. ir 22º33'0" r.il.
Altitudė: 91 m
Gyventojai: 293 (2001 m.)
Purvėnų pavasarininkų kuopa 193? m.
Kryžius Purvėnų k., prie Vaidmino upelio, buv. Januškių sodybos atminimui (? - 1972 m.). Fund. Zigmas Januškis, 2000 m.

PURVĖNAI (viet. Purvienai), kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, 10 km į rytus nuo Mažeikių. Pietiniu ir rytiniu pakraščiu eina Mažeikų-Laižuvos vieškelis. Pietuose ribojasi su Sovaičių, vakaruose - su Žiogaičių k. Šiauriniu pakraščiu teka Vaidminas, už jo - Auksūdžio k. Per kaimą teka Purvas (Ašvos deš. intakas).

Veikia pradinė mokykla, Mažeikių viešosios bibliotekos Purvėnų filialas (nuo 1960 m.; vad. Zita Stonienė), medicinos punktas (nuo 1959), kultūros namai, bendruomenė.

Gatvės

Purvėnų gyvenvietėje yra šios gatvės: Ąžuolų (ilgis 1,200 km žvyruota), L. Skabeikio (0,200 km, žvyruota), Liepų (0,200 km, žvyruota), Pievų (0,300 km, žvyruota), Saulės (0,850 km, žvyruota/asfaltuota), Vakarų (0,200 km, asfaltuota), Vingio (0,480 km, asfaltuota), Žaliosios (0,350 km, žvyruota). Bendras gatvių ilgis - 3,780 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 438 gyv., 1923 m. - 67 ūkiai ir 391 gyv., 1959 m. - 316, 1970 m. - 278, 2001 m. - 293 gyv. (149 vyrai ir 144 moterys).

  • apie 1859 m. gimė keltininkas Jonas Lapkus;
  • 1900-07-31 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Tadas Šiaulys;
  • 1942-11-28 gimė Lietuvos energetikas, šiluminės fizikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras Simonas Narbutas.
  • 1959-12-08 gimė Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas Vidmantas Erminas.

Mokykla

Purvėnuose pradinė mokykla įkurta 1930 m. pas ūkininką Antaną Butkų, jo dviejų galų troboje. Mokyklai paskirti du mokytojai: Adelė Steponavičienė ir Jonas Gomoleckas. Jie mokė vaikus nuo pirmo iki ketvirto skyriaus. 1942 m. Švietimo skyrius Purvėnų pradinei patalpas išnuomojo Lapkų sodyboje. Čia įsikūrusią mokyklą lankė mokiniai iš Antanavo, Sovaičių, Žiogaičių, Meižių, Gargždų ir Purvėnų kaimų. Mokinių skaičius tada buvo apie 40. Lapkų sodyboje buvusioje mokykloje įvairiu laiku dirbo Voveris, Gaudiešiūtė, Kinduris, Steckytė.

1954 m. Purvėnų pradinė mokykla iškelta į Sovaičius, kur iš pradžių buvo pradinė, vėliau septynmetė ir galiausiai aštuonmetė mokykla, kurią 1969-03-28 nuniokojo gaisras. Nuo 1969 m. rugsėjo 1 d. Sovaičiuose liko tik pradinė mokykla, kuri 1990 m. rugsėjo mėn. vėl perkelta į Purvėnus, buv. vaikų lopšelio-darželio pastatą. Mokykla pervadinta Purvėnų pradine. Tais mokslo metais į klases susirinko 21 mokinys. Mokyklai vadovavo Filomena Žiulpaitė-Erminienė (1972-1994 m.), mokytoja - Bronė Ročytė-Liutkuvienė. 1993 m. mokykloje pradeda dirbti A.Liaugminienė, 1994 metais ilgametė mokytoja ir vedėja išvyksta dirbti į Mažeikius. Vėliau Purvėnuose dirbo Lina Grušaitė, Rasa Jankauskaitė, Adelė Kontenienė.

2006 m. mokėsi 12 mokinių, mokytojos Bronė Liutkuvienė ir Rasa Jankauskaitė

Istorinės žinios

Dabartinis Purvėnų kaimas sudarytas iš trijų buvusių kaimų: Paduobgirio, Pagaidinio ir Papurvio.

Purvėnų (siolo Purwiany) kaimas paminėtas 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventoriuje. Tada kaime buvo 4 kiemai. Čia nurodytos kiemo savininkų pavardės ir vardai, dirbamų valakų dydis bei kiek privalo mokėti mokesčių. Tie patys duomenys pateikti ir 1665 m. inventoriuje.

Žinomi dar keli XVIII a. inventoriai, kuriuose paminėtas kaimas. 1738-06-17 Viekšnių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 11 kiemų, kurie moka 145 zlotų ir 15 grašių metinį mokestį. 1775-07-24 inventoriuje nurodyta, kad yra 21 kiemas, kurie moka 847 činšų mokestį, dvarui privalo atvežti 20 šieno vežimų.

1932 m. sausio pr. Purvėnų k. surengtas jaunimo viešas šokių vakaras, kuriame K. Šiaulytė išrinkta kaimo gražuole ir ant scenos vainikuota rūtų vainiku, uždainuota ilgiausių metų, atliktas maršas [1].

1947 m. birželio 23 d. Purvėnų k., netoli Apolonijos Undžienės sodybos, du MGB agentai nužudė keturis Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanus: Antaną Apulskį (slap. Ancis, g. 1908 m. Naikų k.), Steponą Barauską (Riteris, g. 1921 m. Troškučių k.) ir Henriką Jarušauską (Žaibas, g. 1928 m. Rekečių k., mirė sužeistas), o taip pat vokietį Henriką Volchod (g. 1918 m.). [2], [3]. Partizanų atiminimui 1998-09-01 Purvėnų pradinės mokyklos kieme pastatytas ąžuolinis kryžius, kurį pašventino ir šv.Mišias aukojo Dauginių bažnyčios klebonas, buvęs tremtinys, šio kryžiaus pastatymo iniciatorius, Romas Žiulpa. Kryžių sukūrė liaudies meistras iš Skuodo rajono Kazimieras Karpauskas. 1990 m. žuvę partizanai perlaidoti Mažeikių kapinėse.

Žymesni žmonės

  • 1842-03-02 Purvėnų k. gimė kunigas, rašytojas ir vertėjas Jonas Balvočius-Gerutis.
  • Apie 1859 m. Purvėnų kaime gimė Lapkus Jonas, Juozo, kuris gyveno Sonteklių dvare, dirbo keltininku. 1901 05 02 per kratą pas jį rasta 14 lietuviškų leidinių.
  • 1936-10-29 Purvėnų k. gimė prokuroras Bronislovas Žeberskis.
Purvėnų k. kapinės

Kapinės

Kaime yra 2 kapinės:

  • Purvėnų kaimo kapinės
  • Purvėnų kaimo I-osios kapinės yra į pietus nuo Vaidmino upelio, 3,1 km į šiaurės vakarus nuo gyvenvietės. Jų paviršius lygus, apaugęs retu mišku. Pagal ribą yra medžių eilė. Istorijos ir kultūros paminklų, laidojimo žymių ir antkapinių paminklų nėra, išskyrus vieną nugriuvusį ir vieną stovintį medinius kryžius. Aplinkui kapines - ariama žemė. Plotas 0,03 ha, perimetras 72 m.

Dar vienos kapinės yra į šiaurę nuo Purvo upelio, Gargždų kaimo teritorijoje, 1,3 km į šiaurės vakarus nuo gyvenvietės ir vadinamos Purvėnų kaimo II-osios kapinės (plačiau žr. Gargždai).

Purvėnų akmuo su pėda

Purvėnų akmuo su pėda, dar vadinamas Dievo pėdele, yra 850 m į šiaurės rytus nuo kelių į Mažeikius, Viekšnius ir Laižuvą sankryžos, 470 m į rytus nuo kelio Mažeikiai-Laižuva, Beišino miške. Akmuo - rusvai pilkas, plokščiu viršumi, netaisyklingo trikampio formos (kraštinių ilgis 95, 110 ir 115 cm), aukštis 40 cm. Pietinėje pusėje yra panašus į kairę mažo vaiko pėdelę įdubimas (18 cm ilgio, 4-7 cm pločio, 1,5-2 cm gylio, nukreiptas pirštais į pietryčius) (V.Vaitkevičius, 1998).

Legendos pasakoja, kad buvę laikai, kai akmenys buvo minkšti, todėl juose palikę laumių, žmonių pėdų ar velnių kanopų atspaudai. Kitoje legendoje pasakojama, kad bėgdamas Velnias užšoko ant jo ir įmynė savo pėdą. Tą akmenį vadino Slapuku. Taip pat pasakojama, kad Beišino miškelio pakarštyje buvo didelis ir plokščias akmuo, kuris 1944 m. buvo bolševikų susprogdintas. Nuo šio akmens link pėduotojo ėjo akmenų grindinys.

1993-05-26 įrašytas į Lietuvos respublikos kultūros paminklų sąrašą (A V2090).

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Aukštasis miškas - spygliuočių ir lapuočių medžių miškas Purvėnų k., prie Antano Gargaso ūkio. Plotas apie 1 ha.
  • Ąžuolas augo apie 250 m į pietvakarius nuo A.Beišino ūkio. Buvo 1,5 skersmens, apie 300 m. senumo. 1921 m. nukirstas. Padavimai: A.Napoleonas, bėgdamas iš Rusijos per Lietuvą, paslėpė čia 7 statinaites raudonųjų. Po karo prancūzai dar prašė rusų caro, kad leistų išsikasti lobį, bet čia pinigų ieškojo tik rusų inžinieriai. B. Vaidendavosi ožys, jautis, kurie puldinėdavo praeivius. 1912 m. čia rasta 10 plonų sidabrinių monetų. (V.Vaitkevičius, 1998).
  • Beišino liekna - lapuočių ir spygliuočių medžių miškas, prie buv. Juozo Beišino ūkio. Plotas 2 ha.
  • Eibutiškė - žemės sklypas, pavadintas pagal savininkės pavardę, prie Barboros Vaitkienės ūkio. Plotas 5 ha.
  • Gaidinė - durpynas Purvėnų k., prie buv. Končiaus, Vaičiaus, J.Šidlausko ūkių. Anksčiau čia buvo kasamos durpes. Plotas 8 ha.
  • Naujakurių kaimas - taip vadinamos kelios sodybos Purvėnų kaime.
  • Pavieškelio žemė - žemės plotas, buvęs prie didžiausio tuo metu Purvėnų vieškelio, šalia Jono Ukanio ūkio. Plotas 8 ha.
  • Pažliūgis - buvusi pelkėta pieva prie Undžienės ūkio. Plotas apie 3 ha.
  • Pocienės genesys - keliukas nuo buv. kolūkio kontoros iki A.Kateivos ūkio. Ėjo Pocienės žemės, todėl taip ir pavadintas.
  • Papurvio pievos - pievos prie Purvo upelio, buv. A.Butkaus ūkyje. Plotas 3 ha.
  • Purvas - upelis Purvėnų kaime.
  • Purvėnų soda - vienoje linijoje išsidėsčiusios sodybos Purvėnų k. Čia buvo Lapkienės, Virkutienės, Šultės, Kimeklio, Ročiaus sodybos.
  • Purvo kalnelis - žemės plotas, prie Purvo upelio buv. A.Keršio ūkio. Plotas apie 1 ha.
  • Raganos kalnelis - kalvota žemė kaimo laukuose, 500 m į pietryčius nuo buvusios Juozo Undžiaus sodybos, 30x30 m dydžio. Buvo rastas žalvarinis kirvelis. Čia buvo kolūkio sodas.
  • Vietovė - kaime, iki Antrojo pasaulinio karo buvusioje J.Lapkaus žemėje, į pietus nuo Purvo upelio. Padavimai: Čia paskendo bažnyčia. Kasant toje vietoje duobæ, buvo rastas metalinis mėnulis (?), storų ąžuolo lentų.. Lauke, kuriame, pagal pasakojimus yra užkeikta bažnyčia, irgi randama senoviškų padargų. (V.Vaitkevičius, 1998).
  • Šiultės smiltynas - taip vadinta buvusi Šiultės žemė prie kolūkio mechaninių dirbtuvių. Plotas 2 ha.
  • Žliūgė - mažo kanalo dydžio upelis Purvėnu k., prie buv. O.Ročienes ūkio.

Kiti sraipsniai

Šaltiniai

  1. ↑ Žemaičių prietelius. - 1932. - Nr. 6.
  2. ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m.
  3. ↑ Riauka Adomas. Įamžintas rezistentų atminimas // Būdas žemaičių. - 1998. - Rugsėjo 15. - Nr. 58. - P. 2.

  • Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l.252-255, 276; F. SA-3774, l. 633-634; F. SA-3910, l.10; F. 1295, ap.1, b. 1712 - 1869 m. Purvėnų kaimo planas.
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 82.
  • Tarybų Lietuvos enciklopedijas. - V., 1987. - T. III. - P. 473.
  • Merkys V. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864 - 1904. - V., 1994. - P. 221.

Nuorodos

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Purvėnai&oldid=33164“