Sovaičiai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Sovaičiai
Sovaiciu k. kryzius. MKE.jpg
Kryžius, past. 2003 m.
Informacija
Seniūnija: Mažeikių apylinkės seniūnija
Koordinatės: 56° 19' 0" š.pl., 22° 33' 0" r.il.
Altitudė: 91 m
Gyventojai: 80 (2001 m.)

SOVAIČIAI, kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, 10 km į rytus nuo Mažeikių. Iš pietų pusės supa Maigų miškas. Šiauriniu pakraščiu eina Mažeikių-Purvėnų kelias. Šiaurėje ribojasi su Purvėnų, vakaruose - su Žiogaičių k.

Prie Viekšnių-Laižuvos kelio, Jono Bagočiaus kieme, yra Sovaičių vėjo malūnas, netoli Ašvos - kapinaitės, per kaimą teka Ašva (Vadaksties kair. intakas).

Sovaičių vėjo malūną pastatė Antanas Smilgys. Kolūkio metais malūnas buvo pertemptas į kitą vietą ir perdarytas į elektra varomą.

Apie 1,7 km į pietvakarius nuo Purvėnų yra neveikiančios Sovaičių kaimo kapinės, kurios vadinamos maro kapeliais.

Gatvės

Sovaičiuose yra viena Sovaičių gatvė, kuri 5 m pločio, žvyruota ir 0,6 km ilgio.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 169 gyv., 1923 m. - 29 ūkiai, 166 gyv., 1959 m. - 221, 1970 m. - 162, 2001 m. - 22 ūkiai ir 80 gyv. (41 vyras ir 39 moterys), 2011 m. - 68 gyv.

Istorinės žinios

Malūnas Sovaičių k.
Kryžius sodyboje Sovaičių k.

Rašytiniuose dokumentuose Sovaičiai (siolo Suwaycie) jau minimi 1661 metais Viekšnių seniūnijos inventoriuje. Tuomet kaime buvo tik keturi kiemai (dūmai). Tie patys duomenys pateikti ir 1665 metų dokumente. 1738-06-17 Viekšnių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 4 kiemai, kurie moka 45 zlotų ir 15 grašių mokestį. 1775-07-24 Viekšnių seniūnijos inventoriaus duomenimis buvo 9 kiemai, kurie mokėjo 382 činšą, 2 šeštokus, 2 pultarokus ir 9 šieno vežimus. Iki II pasaulinio karo Krimas Boruchas nuosavoje plytinėje gamino geros kokybės plytas.

1941-06-14 iš Sovaičių kaimo ištremta paštininko Aleksandro ir ūkininkės Eufemijos Kazakevičių šeima (iš viso 5 asmenys; Aleksandras žuvo lageryje 1944 m., Eufemija su vaikais 1957 m. paleista ir sugrįžo į Lietuvą.), Smilgių 5 žmonių šeima, Simonas ir Ona Virkučiai, našlys Antanas Meškys su 4 vaikais, Triušinskų šeima (iš viso 7 žmonės). Kaimo meistras Antanas Smilgys savo kieme buvo pasistatęs vėjo malūną, pasidaręs kuliamąją, garo katilą. Sovaičių kaime žydas Krimas Boruchas nuosavoje plytinėje gamino geros kokybės plytas.

Pokario metais Sovaičiuose, Spanguolinės pelkėje, buvo rezistencinio pasipriešinimo kovotojų slėptuvė. Netoli gyveno Strikauskienė, kuri maistu rėmė kovotojus ir iš gretimo Maigų kaimo miško slėptuvės. Pastarieji iš pasalų sušaudyti 1948 m. rugsėjo 8 d. Kur žuvusieji užkasti, iki šiol nežinoma.

1945 m. Lungių troboje buvo įrengta patalpa bažnytinėms apeigoms atlikti. Iš Viekšnių patys tikintieji arkliais atveždavo kunigą.

1964 m. į kaimą atvesta elektra. Netrukus pro kaimą pradėjo kursuoti ir pirmieji autobusai dviem maršrutais: Mažeikiai - Viekšniai per Laižuvą ir Mažeikiai - Purvėnai.

2003 m. rugpjūčio 16 d. sovaitiškio Leono Balio (mirė praėjus metams po kryžiaus pastatymo) iniciatyva buvo atstatytas Sovaičių kaimo simbolis - ąžuolinis kryžius (aut. Vytautas Vaizgiela). Iškilmingoje pašventinimo ceremonijoje dalyvavo iš visos Lietuvos sukviesi sovaitiškiai. Kryžių šventino Viekšnių klebonas Vincentas Gauronskas.

Sovaičių gyvenvietėje gyvena Smetonos laikų siuvėjas Stasys Juškus. 1980-1982 metais Lietuvos konservatorijos studentai, vadovaujami muzikologes Zitos Kelmickaitės, Viekšnių apylinkėse užrašinėjo dainas, muziką. Iš Sovaičių k. gyventojos Ievos Stumbrienės užrašė retą piemenų oliavimą „Oi, ginali, ginali”, kuris Viekšnių apylinkėse buvo užfiksuotas pirmą kartą.

Iš Sovaičių kaimo kilusi buvusi Užlieknės mokyklos direktorė Stefanija Končiuvienė, kuri nuo 2000 m. renka šio kaimo istoriją. 2015 m. sausio mėn. surinktą medžiagą perdavė Mažeikių muziejui. Ji atidžiai rinko medžiagą, fiksavo mirties, gimimo atvejus. Tarp gausybės kruopščiai suklijuotų fotografijų, kaimo gyvenimo aprašymų, žemėlapių, sudėta ir unikali medžiaga, dokumentai, iliustruojantys kaimo žmonių gyvenimą. Čia taip pat yra informacijos ir apie praėjusiame šimtmetyje kilusius didžiausius gaisrus: jų buvo devyni, daug informacijos apie kolūkių, kuriems priklausė Sovaičių kaimas, gyvenimą, apie jų pirmininkus, pateikta daug vaizdinės medžiagos apie kolūkiečių darbą, poilsio akimirkas.

Anksčiau kaimas priklausė Akmenės raj., o nuo 1970 m. priklauso Mažeikių rajonui. 1991 m. uždaryta kaime buvusi parduotuvė.

Mokykla (1954-1990 m.)

Buv. Sovaičių mokyklos pastatas

Sovaičių kaimo vaikai mokėsi Rekečiuose, Purvėnuose, Antanavoje, Žiogaičiuose. 1953 m. mokinių tėvai su prašymu vyko į Švietimo ministeriją, kad kaime būtų įsteigta mokykla. Leidimas buvo gautas ir kitais metais Sovaičiuose atidaryta mokykla. Nuo 1954 m. rugsėjo 1 d. Sovaičių kaime Aleksandro Kazakevičiaus name pradedami mokyti vaikai nuo pirmos iki penktos klasės. Direktoriumi paskirtas Jonas Gricius. Kas metai mokykloje atsirado dar po vieną aukštesnę klasę ir 1956 - 1957 mokslo metais tapo jau pilna septynmetė.

Nuo 1957 metų rugsėjo direktore paskirta Danutė Krutinytė-Krasauskienė. 1962 m. pristatytas priestatas. Nuo 1965 metų rugsėjo mokykla tapo aštuonmete. 1969-03-28 mokyklą nuniokojo gaisras, sunaikindamas didžiąją dalį pastato, liepsnose sudegė visi mokyklos dokumentai.

Atstačius mokyklą, nuo 1969 metų rugsėjo Sovaičiuose liko tik pradinė. Jai vadovavo E.Kačerauskienė. Vyresnių klasių mokiniai nukreipti mokytis į Mažeikių ir į Viekšnių vidurines mokyklas. Nelikus aštuonmetės mokyklos, daugelis gausių šeimų išsikėlė iš Sovaičių.

Nuo 1972 m. iki uždarymo pradinės mokyklos vedėja ir pradinukų mokytoja buvo Filomena Žiulpaitė-Erminienė, kuri čia dirbo nuo 1962 m. kovo 1 d. ir mokė matematikos (dabar dirba Mažeikių Kazimiero Jagmino pradinė mokykloje). 1988 m. mokėsi 22 mokiniai, mokytoja Bronė Ročytė, vedėja F. Erminienė. Mokykla vienintelė rajone iš pradinių mokyklų, turinti salę, kurioje organizuojami renginiai.

1990 metais rugpjūčio mėnesį Sovaičių pradinė mokykla perkelta į Purvėnus ir įsikūrė buvusiame lopšelio - darželio pastate. Ją lanko ir Sovaičių k. vaikai.

Etimologija

Asmenvardžio Sovas daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Daukšo kapinės - taip vadinamos kaime esančios kapinės pagal šalia jų gyvenusio žmogaus pavardę.
  • Eibučio kapinaitės.
  • Klimo ūkis - sodyba, pavadinta pagal gyvenusio žemės savininko pavardę. Plotas apie 30 ha. Čia gyveno Albertas Strazdauskas.
  • Lungio biržis - beržynas Sovaičių kaime, pavadintas pagal gyvenusio savininko pavardę. Plotas 1 ha.
  • Lungio ūkis - sodyba Sovaičių kaime. Pavadinta pagal žemės savininko pavardę (anksčiau čia buvusi bažnyčia). Plotas 32 ha.
  • Paašvio pievos - yra ties buvusia parduotuve, prie Ašvos. Plotas 3 ha.
  • Paežerė - Sovaičių kaimo dalis. Pavadinta taip, nes buvo prie Meižių ežero. Prieš II pasaul. karą Paežerio dvarą valdė Eduardas Panceržinskis su seserimi Genovaite Radavičiene. Dvaro žemė išparceliuota 1935 m. ir atiteko Sovaičių kaimui.
  • Panceržinskio dvaras.
  • Pribarzdinė - pelkėtas miškas Sovaičių kaime, priklausantis valstybei ir esantis prie M.Gargasienės. Plotas 22 ha.
  • Ruškinės miškas - didelis miškas kartu su pelkėmis Sovaičių kaime, prie buv. A.Žebrausko ūkio.
  • Smilgio malūnas - dabar dar kaime tebesantis malūnas, kuris buvo Strikauskienės sodyboje. Vadinamas pagal anksčiau gyvenusį Smilgį, kuriam šis malūnas priklausė.
  • Traušio biržis - buvęs miškas Sovaičiu kaime tarp Triušinsko ir Putelio sodybų. Augo beržai. Plotas O,5 ha.
  • Triušinskio ūkis - sodyba, kurioje buvo kolūkio karvių ferma. Pavadintas pagal buvusio savininko pavardę. Plotas 5O ha.

Kiti straipsniai

Literatūra

  • Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 33 - 37. ISBN 9955-9934-0-5.
  • Vytautas Malūkas. Gimtojo Sovaičių kaimo istorija - dovana Mažeikių muziejui // Santarė. - 2015. - Saus. 31. - Nr. 13. - P. 6.

Šaltiniai

  • Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l.252-255, 276-277; F. SA-3765, l.276-277; F. SA-3774, l.634; F. SA-3910, l. 10.
  • Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.
  • Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.
  • Ercupas A. Dideli mažųjų darbai // Vienybė. - 1967. - Saus. 7.
  • Krasauskaitė - Starkienė B. Trys vasaros Akmenės žemėje // Vienybė. - 1983. - Vas. 12.
  • Juodakis V. [Knyga:] Balys Buračas. - V., 1971.
  • Gulago aukos: 1941 06 14 - 22 tremtinių sąrašas // Vienybė. - 1990. - Liep. 19, 21, 24, 26
  • Lietuvos gyventojų genocidas: 1939 - 1941. - V., 1992. - T. 1. - P. 291.
  • Bunka E. Žadėtų migdolų nėra, bet ir akmenimis dar nelyja: Kelionės reportažas: „Kaip gyveni, Lietuva?”: „Dienos” specialusis korespondentas Eugenijus Bunka, baigęs kelionę pėsčiomis per Lietuvą, „Comliet” mobilaus ryšio telefonu perduoda iš Laižuvos // Diena. - 1996. - Rugs. 26.
  • Riauka A. Ką mena „šventoji” pušis // Vienybė. - 1998. - Bal. 18.
  • Sučylienė Janina. Sovaičių kaimo dvasia - gyva! // Būdas žemaičių. - 2006. - Rūgpj. 18.
  • Juodakis V. [Knyga:] Balys Buračas. - V., 1971. - Tekste: Užgavėnių kaukė. Sovaičių kaime: Nuotrauka, 1929 m.
  • Muturas A. Šeštadienis – “šabas” – poilsio diena. – Būdas žemaičių, 2001, Nr. 30.
  • Ališauskaitė R. Šimtmetis Sovaičių žmonių likimuose // Būdas žemaičių. - 2003. - Balandžio 4. - Nr. 40. - P. 8.

Nuorodos