Seda

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Seda
Seda.MKE.2006-09-02.jpg
Sedos centras
Sedos herbas
Informacija
Seniūnija: Sedos seniūnija
Gyventojai: 1203 (2001 m.)
Seda
Sedos aikštė
Seda.MKE.2009-07-25.jpg

SEDA, Mažeikių rajono miestas, seniūnijos centras. Plotas 3,9 km². Yra 24 km į pietvakarius nuo Mažeikių, septynių kelių susikirtimo vietoje (keliai į Telšius, Mažeikius, Plungę, Renavą, Žemalę, Rubikus, Navarėnus). Per Sedą teka Varduva, rytiniame miesto pakraštyje telkšo Sedos ežeras.

Sedoje yra dvi medinės bažnyčios - Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (nuo 1770 m.) ir Šv. Jono Nepomuko (nuo 1783 m.), Vytauto Mačernio gimnazija, Mažeikių muzikos mokyklos Sedos filialas, biblioteka, vaikų darželis, pirminės sveikatos priežiūros centras, paštas, gaisrinė, kredito unija. Veikia Sedos bendruomenė.

Sedos miestas su gatvių tinklu, aikštės planu, užstatymo fragmentais įrašytas į vietinės reikšmės urbanistikos paminklų sąrašą (U V36)[1][2].

Gatvės

Sedos miestelyje yra šios gatvės (bendras jų ilgis - 16,14 km): A. Baranausko (ilgis 0,300 km), Bažnyčios (0,200 km), Ylakių (1,450 km), Taikos (0,300 km), Telšių (0,600 km), Klaipėdos (0,340 km), Vytauto (0,620 km), Židikų (0,700 km), J. Žemaitės (0,100 km), J. Basanavičiaus (0,120 km), Rožių (0,060 km), Pergalės (0,320 km), Mažoji (0,400 km), Gadono (0,500 km), Vilties (0,130 km), Piliakalnio (0,600 km), Domijos (0,250 km), Žvejų (0,100 km), Sedulos (0,100 km), L. Giros (0,200 km), Draugystės (0,350 km), Tiesos (0,300 km), Šviesos (0,300 km), Kolūkiečių (0,100 km), Ežero (1,100 km), Paupio (0,100 km), Mokyklos (0,200 km), Gėlių (0,050 km), Dariaus ir Girėno (1,050 km), Pievų (0,700 km), Kaštonų (0,100 km), Žalioji (0,200 km), A. Bartusevičiaus (1,000 km), P. Plechavičiaus (0,300 km), Pušų (0,400 km), Liepų (0,400 km), Skrynlankės (0,200 km), Užpilių (0,900 km), Šiaurės (0,200 km), Aušros (0,100 km), Kultūros (0,200 km), Kalvų (0,100 km), Žydvario (0,300 km), Varduvos (0,100 km).

XVII a. dokumentuose minima, kad seniausia Sedos gatvė turėjo būti Senoji gatvė, dar vadinama Senų laikų keliu. Jis vingiavo dabartine J. Basanavičiaus gatve, toliau ėjo palei upę ir ties didžiąja bažnyčia įsijungė į dabartinę Varduvos gatvę. Šiaurės vakaruose Senoji gatvė įsiliedavo į dar XX a. pradžioje taip vadintą Gruobenės kelią (Kuršo kryptimi). 1764 m. inventoriuje minima turgaus aikštė, kuri galutinai susiformavo po 1765 m., kai Sedos dvaro savininkas Aleksandras Sapiega ir klebonas Jonas Damaševičius susikeitė žemės sklypais. Tada buvo nutiesta dabartinė Bažnyčios gatvė, senųjų gyventojų dar vadinama Pyla [3].

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1796 m. - 398, 1833 m. - 868, 1897 m. - 2015, 1902 m. kaime - 339, miestelyje - 2116 gyv., 1909 m.- 2225 gyv. [4], 1923 m. - 242 sodybos, 1851 gyv., 1940 m. - 2087, 1959 m. - 2126, 1970 m. - 1822 gyv.

Istorinės žinios

Seda minima nuo XIII amžiaus. XV a. Seda pradėjo garsėti kaip judrus pasienio su Livonija prekybos centras. Prie dvaro XVI a. pradžioje pastatyta bažnyčia, 1500 m. jau buvo Sedos miestelis, o 1508 m. įkurta parapija. 1538 m. vėl minimas miestelis, 1655 m. jam suteiktos turgaus ir prekymečių privilegijos. Miesto raidą skatino strateginė padėtis – prie kelio iš Livonijos į Žemaitiją. XVII a. viduryje ir per Šiaurės karus smarkiai nukentėjo. XVIII a. 2-ojoje pusėje atsigavo, 1780 metų gauta nauja prekymečių privilegija (minima kaip miestas). 1765 m. nutiesus naują kelią, pradėta formuoti dabartinė Bažnyčios gatvė. 1914 m. ant pušinių polių pastatyti visi namai, esantys kairioje užpelkėjusioje Sedulos upelio pusėje [5]. Po 1831 m. sukilimo, kuriame aktyviai dalyvavo tuometiniai Sedos savininkai Sapiegos, miesto valdos iš jų atimtos ir perduotos valstybei. Gyventojai taip pat buvo aktyvūs 1863 m. sukilime, platino uždraustą spaudą. 1855 m. Sedoje dirbo vyskup. ir poetas Antanas Baranauskas, kurio garbei pavadinta miestelio centrinė aikštė. 1999 m. aikštė sutvarkyta. 2000 m. Sedoje pastatytas A. Baranausko biustas (aut. skulptorius Osvaldas Neniškis)[6]. 1886 m. sudegė visa vakarinė miestelio dalis. I-o pasaulinio karo metu, 1915–1918 m. buvo Sedos apskrities centras.

Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. spalio 6-7 d. įvyko Sedos kautynės. Minint kautynių 50-metį, aikštėje prie bažnyčios pastatytas paminklas (aut. Osvaldas Neniškis) kritusiems Tevynės apsaugos rinktinės kariams atminti[6]. 1950–1959 m. buvo rajono centras.

2004 m. liepos 16 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

Kultūros paveldo objektai

Plačiau žr. Sedos kultūros paveldo objektai.

Į kultūros objektų sąrašą yra irašyti šie Sedos miesto paminklai:

  • bažnyčioje, šventoriuje ir varpinėje - varpas I (D R736), varpas II (D R737), ornamentuoti kryžiai (3) (D R738), ornamentuotas kryžius su vėjarode (D V1701), stogastulpiai (14) su stacijomis (D V1702), altoriai (5) su skulptūriniu dekoru (D V3723), dvipusis paveikslas „Kristus tarp kankinimo įrankių" ir „Pieta" (MC 21127), paveikslas „Šv. Barbora su apaštal. Simonu ir Judu Tadu" (MC 21128), paveikslas „Šv. vyskupas Stanislovas" (MC 21129), paveikslas „Šv. arkangelas Mykolas" (MC 21130), rėmai, paveikslo „Šv. arkangelas Mykolas" (MC 21131);
  • memorialinės vietos - Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas (L1391 K 2), kapinės (I V429), Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapai (L1391 K 5), žydų senosios kapinės (L1353 K ir L1353 K 1), žydų žudynių vieta ir kapas (L1353 K 2), senosios kapinės (L1391 K ir L1391 K 1), Tėvynės apsaugos rinktinės kario kapas (L1391 K 3), partizanų kapas (L1391 K 4), paminklas Vytautui Didžiajam (D 138);
  • kiti - Sedos buv. dvaro sodybos fragmentai (AtV 1011; MC 275), buvusi žydų mokykla (MC 12929), vandens malūnas (S 472), buvusi sinagoga (AtV1013), magazinas (S 473), pats Sedos miestas su gatvių tinklu, aikštės planu, užstatymo fragmentais (U V36), Sedos šaltinis (MC 20775), koplytstulpis (D158 K 1), skulptūra „Kristus, nešantis kryžių" (D158 K 2), kryžius-viršūnė (D158 K 3).

Etimologija

Kazimieras Būga Sedos miesto vardą kildino iš vandenvardžio – netoliese esančio Sedos ežero (dar vadinamo Sedula).

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Jaunystės sala - sala Varduvos upėje. 1999 m. sala sutvarkyta, joje įrengta estrada, šokių aikštelė. Šioje saloje rengiami įvairūs renginiai. Pavadinimą pasiūlė Genoveita Gricienė.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 438,
  2. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 268.
  3. Šverebas P. Septynių kelių susikirtimo vietoje - Sedos kromai // Santarvė. - 2005. - Spalio 8. - Nr. 115. - P. 4.
  4. Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 24.
  5. Šverbas P. Kur stovėjo Sedos pilys? // Gimtinė. - 1993. - Lapkričio 1-30. - Nr. 11
  6. 6,0 6,1 Stankus J. Graži Sedos žemė, o jos žmonėms - daug rūpesčių // Santarvė. - 1999. - Spalio 26. - Nr.123. - P. 2.

  • Sedos planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1533. - 1 lap.
  • Šverebas P. Jų vardai susiję su Seda // Santarvė.
  • Siady [Kartografija] / Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. - [Berlin]: Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme, 1915. - 1 žml. lap.
  • Po visą kraštą. Seda // Lietuvos auidas. - 1917. - Gruod. 8. - Nr. 39. - P. 3.

Literatūra

  • Seda dega (atsiminimų knygelė, kurią išleido Stasio Baipšio dukra).

Nuorodos