Šerkšnėnai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Šerkšnėnai
Serksnenai.MKE 2006-09-02.jpg
Informacija
Seniūnija: Šerkšnėnų seniūnija
Koordinatės: 56° 14' 0" š.pl.

22° 14' 0" r.il.

Gyventojai: 473 (2001 m.)
Šerkšnėnai
Kairėje Šerkšnėnų tvenkinys, dešinėje įrengtas tvenkinys su dekoratyvinėmis vandens lelijomis
Šerkšnėnų pieno supirkimo punktas

ŠERKŠNĖNAI, kaimas Šerkšnėnų seniūnijoje, 10 km į pietvakarius nuo Mažeikių, abipus Mažeikių-Plungės plento [1]; seniūnijos centras. Šiaurėje ribojasi su Lėlaičių, pietuose - su Skuodiškių k. Rytiniu pakraščiu teka Viešetė, per kaimą - Šerkšnė ir jos deš. intakas Nendrė. Prieina Žalionės miškas.

Yra Šerkšnėnų tvenkinys ir hidroelektrinė. Veikia pradinė mokykla, medicinos punktas (nuo 1960 m.), biblioteka (nuo 1956 m.; 1947 m. įkurtas klubas-skaitykla), paštas, kultūros centras (anksčiau kultūros namai, nuo 1957 m.), Šerkšnėnų seniūnijos bendruomenės centras.

Kaime yra mažasis oro uostas, nuo 1984 m. veikia Mažeikių aviacijos sporto klubas. Ateityje čia planuojama nukloti ir išasfaltuoti 1200 metrų ilgio kilimo-tupimo taką, pastatyti skrydžių valdymo pastatą, angarą, poilsio kambarius pilotams. Veikia stambiausias rajone Genutės Jokūbauksienės pienininkystės ūkis. Alvydas Strigūnas augina danielius ir muflonus, Adelija ir Jonas Kašėtos - gėles (ūkis įregistruotas 2003 m.). 2006 m. įkurta Valdos ir Vitalijaus Macijauskų kaimo turizmo sodyba. Šerkšnėnuose veikia kelios įmonės: lentpjūvė - Dariaus Uščino IĮ, UAB „Stronga" ir UAB „Agratekas", įsikūrusios buvusiuose „Šerkšnės" kolūkio pastatuose.

Gatvės

Šerkšnėnų gyvenvietėje yra šios gatvės: Miškelio (ilgis 0,4 km), Paupio (1,5 km), Saulės (0,3 km), Vingio (1,3 km), Vyšnių (0,9 km), Žemaičių (0,4 km), Kaštonų (0,8 km), Ramioji (0,7 km), Užupio (1,3 km). Gatvės 4-5 m pločio; bendras jų ilgis - 7,60 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1859 m. buvo 36 kiemai, 336 gyv., 1902 m. Šerkšnėnų dvare 30, kaime - 136, nausėdijoje - 13 gyv., 1923 m. dvare 1 ūkis, 37 gyv., kaime - 60 ūkių, 436 gyv., 1959 m. - 600 (kitais duomenimis - 606), 1970 m. - 460 gyv. (kitais duomenimis - 456), 1973 m - 142 kiemai, 1979 m. - 404, 1987 m. - 400, 2001 m. - 473 gyv. (233 vyr., 240 mot.), 2007 m. - apie 660.

Šerkšnėnų k. gyveno vyriausia Lietuvos gyventoja nušokusi dviviečiu parašiutu iš lėktuvo Barbora Narkienė (1921-2009). Nuo 1971 m. kaime gyvena liaudies poetė Valerija Mineikienė (g. 1927-02-19 Meinorių k.).

Istorinės žinios

Pirmą kartą Šerkšnėnai paminėti 1558 m. (G. Šileikis 1998:180). 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Šerkšnėnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais[2]. 1596 m. J. K. Chodkevičius Šerkšnėnų kaimą užstatė už skolą Žemaičių vyskupystės kapitulai bei seminarijai [3].

1876 m. Šerkšnėnų kaime Žemalės parapijai priklausė 4 sodybos, kurių savininkai buvo: Jurgis Mažrimas, Mykolas Uščinas, Jonas Kakštys ir Jonas Urbutis [4].

Kaime kuri laiką veikė malūnas. Tarybiniais metais buvo „Šerkšnės" kolūkio centrinė gyvenvietė, apylinkės centras. Po II pasaulinio karo susijungus Skuodo-Ketūnų ir Šerkšnėnų apylinkėms sudaryta Šerkšnėnų apylinkė. 1951-1955 m. apylinkės pirmininkas buvo Juozas Kesminas, vėliau - Stasys Maiga, Zuzana Mažonaitė, Kleopas Šakauskas, Genovaitė Gurauskienė, Zofija Barzdienė.

Šerkšnėnų k. buvo rastas akmeninis kirvis keturkampe pentimi, kurio ilgis 8,3 cm, ašmenų plotis 4,1 cm, storis 4,1 cm. Radinys yra Kauno karo muziejuje (VIM 1384) [5]

Pirmaisiais Nepriklasuomybės metais įsikūrė bendrovė, kuriai vadovavo buvęs kolūkio pirmininkas. 2003 metais rugpjūčio pradžioje seniūnija minėjo 444-ąsias Šerkšnėnų metines. Tada buvo atidengti Vaido Šopausko sukurti stulpai pažymintys kaimo ribą.

Šerkšnėnų kaime yra dvejos kapinės: Šerkšnėnų kaimo kapinės ir Šerkšnėnų kaimo kapinės I

2011 m. rugsėjo vid. buv. mokyklos ir bibliotekos pastate pradėtas vykdyti projektas „Universalaus daugiafunkcinio centro Šerkšnėnų seniūnijos Šerkšnėnų kaime steigimas. Projekto vertė - daugiau nei 908 tūkst. litų, iš jų 771 tūkst. litų - Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Įgyvendinus projektą čia bus organizuojamas ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinių klasių bei neformalus vaikų ir suaugusiųjų ugdymas, biblioteka [6].

Etimologija

Upelio Šerkšnė priesaginis hidronimas.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Šerkšnėnų kaimo miktotoponiminiai vietovardžiai užrašyti apie 1972 m.

  • Donska - Šerkšnėnų kaimo dalis, apimanti tris sodybos, 3,5 km į rytus nuo Žemalės kaimo. Tai pirmosios valstiečių sodybos kaime.
  • Gruobynas - sena valstiečių sodyba Šerkšnėnų k., 6 km į pietus nuo Tirkšlių. Plotas 0,20 ha.
  • Kazachstanas - kaimo dalis, 3 km į vakarus nuo Tirkškių. Pakraščiais yra 12 sodybų. Plotas apie 2OO ha.
  • Raudikai - kaimo dalis, 4 km į pietus nuo Žemalės. Pakraščiuose 8 sodybos. Plotas 15O ha.
  • Sibiro dvaras - sodyba, 6 km į pietus nuo Tirkšlių. Plotas 0,5 ha. Buvęs dvaras. Taip vadino todėl, kad kumečiams čia buvo sunkios salygos dirbti.
  • Šaktiltis - tiltelis per Nendrės upelį, prie jos žiočių, Šerkšnėnų kaime. Dydis 3 x 4 m.
  • Šerkšnėnų dvaras buvo 5 km į vakarus nuo Tirkšlių. Plotas 0,5 ha. Buvusio dvaro trobesiai nugriuvę, vietoj jų yra ūkininkų sodyba.
  • Šudiškės

Kiti staripsniai

Šaltiniai

  1. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. 3. - P. 381
  2. Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.
  3. Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.
  4. Povilas Šverebas. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 226.
  5. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1974. - T. I. - P. 183.
  6. Janina Sribaliutė. Šerkšnėnu atgaivins naujasis universalus daugiafunkcinis centras // Santarvė. - 2013. - Geg. 16. - Nr. 54. - P. 2.

  • Šerkšnėnų k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1886 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6669. - 151 lap.
  • Šerkšnėnų k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1907 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6915. - 11 lap.
  • Miknys K. Šerkšnėnai // Būdas žemaičių. - 2004. - Kov. 5.

Nuorodos