Tirkšliai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
 Crystal SuSEconf.png  Straipsnis šiuo metu rašomas.
korekcija, faktų tikrinimas
Tirkšliai
Tirksliai.MKE.2007-08-10.jpg
Tirkšlių herbas
Informacija
Seniūnija: Tirkšlių seniūnija
Koordinatės: 56° 16' 0 š.pl. 22° 19' 0 r.il.
Altitudė: 79 m
Gyventojai: 586 (2001 m.)
Tirkšlių miestelio 440 metų minėjimo iškilmės, 2009 m.
Tirkšlių miestelio centrinė dalis

TIRKŠLIAI, miestelis Tirkšlių seniūnijoje, 6 km į pietus nuo mažeikių, prie Mažeikių - Plungės kelio; seniūnijos centras. Per Tirkšlius teka Stulpas (Viešetės deš. intakas). Yra mokykla, sveikatos priežiūros centras, biblioteka, bažnyčia, veikiančios kapinės. Tirkšlių pušynas.

Miestelis radialinio plano. Keliai į Geidžius, Pievėnus, Sedą, Žemalę, Telšius.

Gatvės

Tirkšlių miestelyje yra šios gatvės: Dariaus ir Girėno (ilgis 0,8 km, asfaltuota), J. Basanavičiaus (0,15 km, asfaltuota), J. Janonio (1,5 km, asfaltuota/žvyruota), J. Tumo–Vaižganto (0,7 km, asfaltuota), Kapų (1,3 km, asfaltuota), Klevų (1,3 km, asfaltuota), Laukų (0,8 km, asfaltuota), Mokyklos (0,2 km, asfaltuota), Obuolių (0,35 km, asfaltuota), P. Cvirkos (0,4 km, asfaltuota), Rožių (0,5 km, asfaltuota), S. Neries (2,1 km, asfaltuota/žvyruota), Saulės (1,2 km, asfaltuota/žvyruota), Sodų (0,3 km, žvyruota), Strazdelio (0,43 km, asfaltuota), Upelio (0,35 km, žvyruota), V. Kudirkos (0,15 km), Vakarų (0,45 km, asfaltuota), Viekšnių (0,65 km, asfaltuota), Vyšnių (0,12 km, žvyruota). Bendras gatvių ilgis - 13,75 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1640 m. - 46 šeimos, 1710 m. - 4 kiemai, 1789 m. - 34 kiemai, 1833 m. - 334, 1897 m. - 1209 gyv., 1902 m. miestelyje - 1285 gyv., 1905 m. - 1282 gyv., 1909 m.- 1131 gyv. [1], 1923 m. kaime - 82 sodybos, 386 gyv., miestelyje - 138 sodybos, 791 gyv., 1940 m. - apie 1400 gyv., 1959 m. - 1129, 1970 m. - 1450, 1979 m. - 1521, 1987 m. - 1478 gyv., 2001 m. - 1626 (776 vyr., 850 mot.).

Istorinės žinios

Nuo XIII a. minimas Tirkšlių kaimas, nuo XVI a. pradžios - miestelis ir dvaras. 1569 m. dvaro ir miestelio inventoriuje minima turgavietė, alaus, midaus ir degtinės smuklės. 1605 m. Tirkšlių dvaro inventorių surašė karališkasis revizorius E. Ilgovskis. Iš jo aprašų aiškėja, kad Tirkšlių būta dvaro be seniūnijos, kuriam priklausė 150 valakų žemės. E. Ilgovskis taip pat mini Tirkšlių miestelį [2]. 1612 m. pastatyta bažnyčia. 1630 m. birželio 12 d. miestelyje įvyko inkvizicijos teismas: už raganavimą ant laužo buvo sudeginta Regina Kosciukienė. Vėliau to paties likimo susilaukė dar dvi „raganos" - Sudienė ir Saukienė [3]. Jų mirties dekretą pasirašė dvarininkai, teisėjai: Juozas Kšiževičius, BogdanasMikulčiu, J. Mališevskis, J. Gurilavičius, M. Daubaras ir kt. 1640 m. Tirkšlių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad prie miestelio buvo dvaro arimai, kuriuos sudarė trys laukai: 1 valako 10 margų, 1 valako 12 margų ir 1 valako 15 margų. Šiuos arimus įdirbti paskirti vieno kaimo valstiečiai, laikę 5 valakus žemės. Jų lažo norma - 1 diena per savaitę nuo rėžio, kurio dydis nenurodytas[4]. 1640 m. buvo 33 karčemos.

Tirkšliai labai nukentėjo dėl Šiaurės karo (1700-1721) ir 1710 maro, miestelyje liko tik viena smuklė ir 3 lūšnos. 1750 m. įsteigta parapinė, 1867 m. – valdinė pradžios mokykla. Parapinėje mokykloje 1804 m. mokėsi 20, 1805 m. - 22, 1807 m. - 17, 1808 m. - 17, 1809 m. - 24, 1810 m. - 25, 1811 m. - 10, 1812 m. - 7, 1813 m. - 8, 1814 m. - 6 berniukai, 1815 m. - 40 berniukų ir 15 mergaičių[5].

XIX a. – XX a. I pusėje Tirkšliuose buvo valsčiaus centras. XIX a. vyko dideli turgūs ir prekymečiai. 1863-06-13 ir 10-06 sukilėlių būriai prie Tirkšlių kovėsi su caro kariuomene. Apie 1901 m. tirkliškis G. Miežis įsteigė pirmąją lietuvišką krautuvę su lietuviška iškaba „Krautuvė S. Miežio. Broliai pirkite". 1905 m. gruodžio mėn. valstiečiai pašalino carinę valsčiaus v- bą ir išrinko naują. Tais metais veikė valsčiaus raštinė, vaistinė, degtinės monopolis, kuriame 1904 m. buvo pragerta degtinės už 14025 rublius, 7 alinės, krautuvė. Prieš I pasaulinį karą buvo susidariusi lietuvių vaidintojų trupė, ruošiusi vakarus.

Spaudos draudimo metais Tirkšlius pasiekdavo draudžiamoji spauda, kurią atgabendavo knygnešia (Stanislovas ReivytisGaurylių k.)

1914 m. vasario 28 d. Tirkšlių valsčius kreipėsi į vyriausybę, prašydamas panaikinti traktierių ir uždaryti visas alines. Ar buvo patenkintas šis prašymas, neaišku [6]. 1914 m. gegužės 4 d. tirkšliškiams J. Vaičkaus skrajojamasis teatras parodė du kūrinius: K. Alytos trijų veiksmų vaizdelį „Ant bedugnės krašto" ir Vaižganto 2-jų veiksmų komediją „Nepadėjus nėr ko kąsti" [7]. 1915 m. balandžio 24 d. Tirkšlius užėmė vokiečiai, gegužės 9 d. - rusų kariuomenė, o gegužės 10 d. buvo išvaryti visi žydai. [8]. 1919 pr. buvo išrinktas Tirkšlių valčiaus revoliucinis komitetas. 1918 ir 1925-1940 m. veikė LKP kuopelė, nuo 1920 – LKJS org- ja; 1932-1937 veikė LKP parajonio, 1938- 1940- valsčiaus k- tas. 1920 rudenį Tirkšliuose įvyko LKP Mažeikių parajonio konferencija.

Nepriklausomybės metais Tirkšliai buvo valsčiaus centras. Buvo valsčiaus savivaldybė, girininkija, paštas, sveikatos ir veterinarijos punktas, ambulatorija, policijos nuovada, vaistinė, malūnas, kooperatyvas, eletrinė, smulkaus kredito draugija, valstybės bibliotekos skyrius (įst. 1936 m.), šaulių skaitykla, kelios krautuvės, amatų verso įmonės. Miestelio centre iš senovės laikų stovėjo šv. Florijono statula. Antrojo pasaulinio karo metu Tirkšliai labai nukentėjo. Miestelį palietė gyventojų deportacijos. Pokario metais Tirkšliai buvo apylinkės ir kolūkio „Jaunoji gvardija" centras.

Nuo XVII a. pab. ar XVIII a. pr. iki 1941 m. miestelyje buvo Tirkšlių žydų bendruomenė.

1861-1863 metų laikotarpyje žydo Iciko Lapidos darže, kur XVIII a. buvo kapinės, prie žmogaus griaučių rastas ketvirčio gorčiaus talpos puodas su monetomis( XVII-XVIII a.)[9].

1928 m. mokyklos kieme buvo pastatytas kryžius. 1965 m. jį nupjovė tuometis mokyklos direktorius V. Strumskis su trejetu kitų savo darbuotojų. Medinę dalį sudeginę, o metalinį kryžių spėjusi išgelbėti ir išsaugosjusi valytoja dirbusi E. Vaičkienė. 1989-02-16 buvęs mokyklos direktorius V. Liauba šio kryžiaus vietoje pastatė ir pašventino Pranciškaus Bružo padarytą naują kryžių [10].

1945 m. liepos 6 d. netoli Tirkšlių miestelio esančiame miške karinės-čekistinės operacijos metu buvo nukauti aštuoni J. Ukso būrio partizanai [11].

Tirkšlių koplytstulpis, past. 1867 m.
Tirksliai.MKE.jpg
Tirkšliai
Tirksliai.MKE.2008-07-30.jpg

1998-04-06 po pietų Tirkšlių miestelį nusiaubė stiprus viesulas, apgriovęs keletą pastatų[12]. 2001 m. atstatytas Nepriklausomybės dešimtmečiui skirtas koplytstulpis[13].

Kultūros paveldo objektai

  • Koplytstulpis, vad. „Penkių širdžių" koplytstulpiu, past. 1867 m., miestelio centre, Dariaus ir Girėno gatvėje. 2005-03-25 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (D 159)[14].
  • Etnoarchitektūrinė sodyba Tirkšlių k., apie 2,7 km į pietus nuo Tirkšlių. Past. XIX a. Tai vaizdingas lygumoje susiklostęs viensėdis, apaugęs dideliais tankiais medžiais, supamas daržų, ariamų laukų ir už jų šiaurinėje pusėje esančio miško. Teritorijos plotas 0,40 ha. Sodyba užstatyta: pagrindiniai pastatai - namas, svirnas, tvartas, daržinė, vad. rėja ir neseniai pastatytas ūkinis pastatėlis. Sodyba turi ūkinį ir švarųjį kiemus. Švarusis kiemas yra pietrytinėje sodybos dalyje tarp gyvenamo namo ir svirno. Į šiaurės vakarus nuo jų tarp tvarto ir daržinės yra ūkinis kiemas. Tarp namo ir svirno - svirtinis šulinys. Sodyba apsodinta klevais, liepomis, beržais, įvažiavimą akcentuoja vinkšnos. Prieš namą švariajame kieme įrengtas gėlynas. 2003-12-31 įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (G443 K)[15].
  • Tirkšlių sinagoga, J. Janonio g. 15A, Tirkšliai, Tirkšlių sen., Mažeikių r. sav., į nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukta 2015-ųjų metų pabaigoje. Paveldosaugininkų spėjimu, Tirkšliuose išlikę žydų maldos namai – ankstyviausia iš vėlyvojo klasicizmo periodo sinagogų. Ji medinė, nedidelė, stačiakampio plano, dengta dvišlaičiu stogu, atgręžta rytų-vakarų kryptimi. Aron kodešas – švenčiausia sinagogos ar žydų maldos namų vieta – rytuose, pagrindinis įėjimas – vakaruose. Pastato ilgis – 13,5, plotis – 12,1 metrų. Pietinėje ir šiaurinėje sinagogos sienose esantys langai išdėstyti vienoje linijoje, nėra aiškios išorinės ribos tarp vyrų ir moterų pusių. Išliko gana sudėtingo langų profilio fragmentų, virš langų esančių karnizo arba frontonėlio pavidalo kyšulių imitacijų.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Tirkšlių kaimo vietovardžiai užrašyti 1972 m. Čia patekiama tų metų aprašymas:

  • Baltasis takelis yra Tirkšlių pušyno vidury, tarp Tirkšlių - Sedos plento ir Žemalės -Tirkšlių kelio. Ilgis 2OO metrų.
  • Barauskienės kūdra yra prie Stulpo, 1 km nuo Tirkšlių tilto per Stulpą. 1964 m. kolūkis padidino. Dugnas smėlėtas. Dydis 18 x 1O m.
  • Dangaus kalnas - kalva, apaugusi pušimis, vakarinėje Tirkšlių kapinių pusėje, apie 20 m aukščio.
  • Ežkepiai - Tirkšlių kaimo dalis palei rytinę Išlaužo miško pusę, apimanti 9 kiemus. Pamiškės gyventojai neturtingai gyveno. Iš skurdo kepdavę ir valgydavę ežius.
  • Išlaužas - miškas.
  • Magazinas - upelis Tirkšlių kaime. Išteka iš Išlaužo miško, įteka į Stulpą. Dabar iškastas kanalas. Vidurupis apaugęs krūmais. Ilgis 3 km. Netoli upelio buvo didelis sandėlis, kur caro laikais valstiečiai pildavo grūdus nederlingiems metams. 1932 m. iš sandėlio sienojų buvo pastatyta dviaukštė pradinė mokykla.
  • Malūno keliukas - tai siauras keliukas į malūną, Tirkšlių - Geidžių kelio į pietvakarius. Ilgis 0,3 km.
  • Milžinkapiai - kapinės į pietus nuo Tirkšlių bažnyčios. Dydis 50 x 50 m.
  • Pustelniko kryžius - žr. Drazdauskas Tadeušas
  • Ragankalnis - krūmais apaugęs skardis rytinėje Viešetės pusėje, 1 km į šiaurę nuo Geidžių kelio. Aukštis 10 m.
  • Raudonskardis - skardis prie Viešetės upelio, Tirkšlių - Geidžių kelio šiaurės pusėeje. Dabar nukastas, plikas, raudono smėlio, 5 m aukščio.
  • Rėžiai, Vožkarėžiai - pušynas pietiniame Tirkšlių kaimo pakrašyje. Plotas 60 ha.
  • Senkelis - seno vieškelio dalis, einanti lygiagrečiai su Mažeikių - Tirkšlių plentu, įeina į Viekšnių gatvę. Ilgis apie 150 m.
  • Siauroji gatvelė yra Tirkšliuose, nuo universalinės parduotuvės į šiaurę. Tai smėlėta, negrįsta gatvė - takas. Ilgis 1OO m.
  • Smalkalnė - Tirkšlių kaimo dalis palei Jonaičių mišką, apimanti 12 kiemų. Šioje kaimo dalyje iš medžių duobėse tekindavo smalą.
  • Sūris - Tirkšlių pušyno dalis tarp Žemalės ir Sedos kelių. Yra 1,5 km nuo miestelio. Plotas 7 ha.
  • Sūris - dirbamas laukas Tirkšlių kaime, tarp Viešetės dešinio pakraščio ir Tirkšlių - Geidžių kelio. Plotas 11 ha.
  • Širdžių kryžius - Tirkšlių koplytstulpis.
  • Taurinskiškė - dirbamas laukas pietvakarininiame Tirkšlių kaimo pakraštyje. Plotas 20 ha.
  • Virkutienės kūdra - apvalios formos, apaugusi krūmais kūdra Tirkšlių k., 120 m į šiaurę nuo kapinių. Dydis 12O kv.m., gylis 3 m.
  • Zuikių aikštelė - laukymė Tirkšlių pušyno vakarinėje dalyje, apie 50 m nuo senojo Sedos kelio į rytus. Dydis 30 x 10 m.

Literatūra

  • Girdenis A. Taip šneka tirkšliškiai: šiaurės žemaičių telšiškių tarmės tekstai su komentarais. - Vilnius, 1996. - 332 p. ISBN 5-420-01374-6.
  • Tirkšlių legendos / Jonas Laurinavičius. - Kaišiadorys: Kaišiadorių literatų klubas "Gija", 2005. -15, [1] p. ISSN,ISBN,ISMN: 9955-565-19-5

Šaltiniai

  1. Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 24.
  2. R. Rimkuvienė. Tirkšlių bibliotekos fondų istorija ir nūdiena. - Tirkšliai, 1992. - P.3.
  3. B. Plastinina. Mažeikių rajono CBS Tirkšlių bibliotekos istorija 1937-1987. - Tirkšliai, 1987. - P. 6.
  4. Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 86. ISBN 5-420-00197-7.
  5. Michał Ambros. Zarys statystyczny zskoł wydziału Wilenskiego // Ateneum Wilenskie. - Wilno, 1939. - T. 14. - P. 174-175.
  6. Tirkšliškis. Tirkšliai // Viltis. - 1914. - Kov. 7(20). - Nr. 54. - P. 3.
  7. Jausmažodis. Teatras. Tirkšliai // Viltis. - 1914. - Geg. 9 (22). - Nr. 101. - P. 3.
  8. Lietuvos žinios. - 1915. - Liepos 5 (18). - Nr. 76.
  9. E. Ivanauskas. Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390-1865 metais. - V., 1995. - P. 498.
  10. Stasė Gintvainytė. Tirkšliai // Santarvė. - 1996. - Vasario 8. - Nr. 16. - P. 5-6.
  11. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija, 2006 m.
  12. Čergelienė R. Griaunamąją jėgą viesulas parodė per pusę minutės // Lietuvos rytas. - 1998. - Balandžio 8. - Nr. 80. - P. 1,3.
  13. Eidimtienė M. Tirkšliškiai susigrums dėl Nepriklausomybės simbolio // Būdas žemaičių. - 2003. - Kovo 26.
  14. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 397.
  15. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 397.

  • Tirkšlių dvaro planas // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 6, b. 374.
  • P. Š. Tragiška Tirkšlių praeitis ir daug žadanti ateitis // Lietuvos aidas. - 1940. - Sausio 24. - Nr. 38. - P. 3.

Nuorodos