Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia, past. 1770 m.
Sedos baznycia.Didzioji.MKE.2011-09-16.jpg
Sedos baznycia1.MKE.2011-09-16.jpg
Sedos baznycia2.MKE.2011-09-16.jpg
Sedos baznycia3.MKE.2011-09-16.jpg
Sedos baznycia4.MKE.2011-09-16.jpg
Sedos baznycia5.MKE.2011-09-16.jpg
Sedos baznycia6.MKE.2011-09-16.jpg

SEDOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ BAŽNYČIA yra Sedoje, Varduvos g. 1.

Bažnyčia medinė, lotyniško kryžiaus plano, halinė, su 2 zakrastijomis, 5 bokšteliais. Vidus 3 navų, yra 5 altoriai. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Jame yra Kryžiaus kelio stočių stogastulpiai, šiaurės rytų kampe - medinė varpinė (past. 1851 m.).

Istorija

Pirmoji bažnyčia Sedoje pastatyta apie 1508 m. Ją pastatė Dirvėnų tėvūnas Vaclovas Bartasevičius su žmona Elžbieta Juškaite ir aprūpino ją beneficija. 1528 m. minimas klebonas Boguslavas.

1830 m. išleistame „Žemaitijos vyskupystės aprašyme“ minima, kad Sedos parapija buvo įkurta 1508 m. Jono Bartoševičiaus dėka. Tą pačią datą mini S. Vaidotas-Žomalėniškis ir B. Kviklys – sovietinių enciklopedijų autoriai. Šių laikų lenkų istorikas Gžegožas Blaščykas pirmosios Sedos bažnyčios fundacijos data nurodo 1528 m. Vyskupas Motiejus Valančius pažymi, kad parapija, išlaikymą skyrus Jonui Bartoševičiui, įkurta 1538 m. 1538 m. bažnyčiai dovanotas Beržėnų kaimas, įkurta parapinė mokykla.

Istorikas A. Baliulis, remdamasis išlikusiais bažnyčios aprūpinimo dokumentų nuorašais, atmeta paskutiniąją datą, teigdamas, kad parapija buvo įkurta iki 1538 m. Jo argumentai pagrįsti, nes J.Bartoševičius, kaip tuometis bažnyčios patronas, išduoda tik naują fundacijos aktą, kadangi senasis, kurį suteikė jo tėvai Vaclovas Bartoševičius ir Elžbieta Juškaitė, dingęs. Bet yra žinoma, kad 1535 m. balandžio 8 d. sudegė dalis Žemaičių vyskupijos archyvo, kuriame buvo saugoma daug pirmųjų bažnyčių fundacijos dokumentų. Daroma prielaida, kad Sedos parapijos įsteigimo dokumentai galėjo dingti tada. J.Bartoševičius, gal nežinodamas tikslios tėvų fundacijos datos, jos neminėjo visai – tik patvirtino, kokias valdas ir pajamas suteikia bažnyčiai išlaikyti. Aprašant padovanotą Drangeliškių žemę, nurodoma, kad joje stovi bažnyčia ir klebonija, o šia valda klebonas naudojasi nuo seno.

Sedos pirmoji bažnyčia buvo skirta Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Ėmimo į dangų, šv. Vaclovo, šv. Elžbietos ir Švč. Trejybės garbei. Bažnyčios pavadinimas patvirtina faktą, kad jos steigėjai – Vaclovas ir Elžbieta Bartoševičiai.

Tikslinant Sedos bažnyčios pastatymo datą, daug galėtų padėti pirmosios šventovės daiktai. Žinome, kad dabartinė šventovė pastatyta ar tik perstatyta 1770 m., o konsekruota 1774 m. Kertinis pamatų akmuo pašventintas 1769-04-24 kunigo Mykolo Jono Domaševičiaus [1]. Pirmoji bažnyčia nesudegė, todėl atrodytų, kad į ją turėjo būti perkelti visi vertingiausi senieji reliktai. Nors į Sedos parapinę bažnyčią yra suvežtų daiktų iš Kęstaičių ir Šv. Jono Nepomuko bažnyčių, nugriautos Ketūnų ir apvogtos Grūstės koplyčių, jie siekia tik XVIII a. antrąją pusę. Bažnyčios centriniame bokštelyje kabojo 1792 m. Kristupo Lebrechto Bergene (Norvegija) nulietas varpas.

1816 m. išmūryti akmeniniai pamatai. 1823 m. uždengtas lentelių (1985 m. skardos) stogas. Po 1821 m. plytų grindys pakeistos į lentų (presbiterijoje ir chore išklotas ąžuolinis parketas). 1866 m. leista pakeisti supuvusius bažnyčios sienojus. 1911-1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

Sedoje M. Brenšteinas buvo suradęs seniausią naudojamą varpą visoje Lietuvos Didžiojoje kunigaikšystėje. Jis buvo nulietas XV a. pradžioje. Šio varpo tekstas buvo rašytas senąja vokeičių kalba. Šį faktą jis skelbė 1924 m. išleistoje knygoje, o duomenis mūsuose rinko, tikriausiai, 1913 m., nes yra minima, jog tais metais tyrinėtojas iškrito iš Sedos varpinės ir stipriai susižalojo. Vos vos išliko gyvas.

Sugaudus Sedos didžiajam varpui: „Gyvs eso, gyvs eso", nuskendėlis atsiliepia iš pelkių gelmių: „Skėndau brolau, skėndau brolau". Mirus žmogui skamba „Kūns žemie, dušė dongou". [2].

Sedos bažnyčia yra vėlyvojo baroko epochos žmogaus meninės išraiškos atspindys.

Šventorius

Pietinėje bažnyčios pusėje, šventoriuje, yra akmeninis paminklas vienuolei tretininkei 1966 m. palaidotai Plecidai Milaitei, kuri visą savo amžių mokė vaikus poterių, puošusi bažnyčią.

Kryžius šventoriuje (iš K. Čerbulėno rinkinio) publikuotas: Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Sud. Kazys Šešelgis. - V. 1990. - II kn. - 352 p. - įl. 363. ISBN 5-415-00554-4.

Kunigai

  • Boguslavas, klebonas, minimas 1528 m.
  • Jonas, klebonas 1547 m.
  • Albertas Neverdauskas, klebonas 1618 m.
  • Martynas Leleikevičius, klebonas 1629 m.
  • Stanislovas Mitanas, klebonas (1631-1635 m.).
  • Krizostomas Vištartas, klebonas (1636-1640 m.).
  • Juozapas Budrikas, klebonas (apie 1645-1647 m.).
  • Jeronimas Semaška, koadjutorius (1645-1646 m.), klebonas (1647-1649 m.).
  • Jonas Domaševičius, nuo 1765 m. Sedos klebonas, dabartinės bažnyčios statytojas. 1769-04-24 pašventino bažnyčios kertinį akemnį. Tikėtina, kad jis nuo 1770 m. atkūrė Sedos parapinę mokyklą.
  • Stanislovas Rovbickis, nuo 1809 m. Sedos kunigas, nuo 1815 m. parapijos klebonas iki 1836 m. 1817 m. pastatydino namą Sedos parapinei mokyklai.
  • Leonas Montvydas, nuo 1836 m. Sedos klebonas. Buvo neabejingas lietuvių kalbai. Jis skyrė pinigų Konstantino Sirvydo lietuviškos knygos „Punktai sakymų" pakartotiniam išleidimui ir yra pasirašęs šios 1845 m. perspausdintos knygos pratarmę [3].
  • Klemensas Sidabravičius, nuo 1835 m. vikaras, kunigas Sedoje. Nuo 1866 m. iš Sedos iškeltas klebonu į Viekšnius.
  • Rupertas Bortkevičius, vikaras (1866-1876 m.).
  • Antanas Braknys-Braknė (g. 1883-11-11 - m. 1972-02-16), 1910-1911 m. jis tarnavo vikaru Sedoje.
  • Jonas Velutis, g. 1908-10-17 Užpaliuose, tarpukaryje buvo vikaru ar kapelionu Sedoje [4].
  • Motiejus Vilutis, Sedos kunigas [5].
  • Juozas Šiurys, 1984-06-27 -1988 m. klebonas, nuo 2012 m. Telšių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijos klebonas, prelatas, Telšių dekanato dekanas. Prieš tai ėjo Telšių vyskupo generalvikaro pareigas, kunigavo Šilutėje. Klebono teisėmis aptarnavo ir Renavo parapiją.
  • Algio Genutis, 1988-1991 m. Dabar kanauninkas, nuo 2010 m. Šilalės klebonas.
  • Saulius Katkus, 1991-2000 m. Perkeltas į Salantus. Nuo 2012 m. Švėkšnos klebonas.
  • Stasys Šlepavičius, 2000-2007 m. Perkeltas į Nemakščius. Nuo 2016 m. Endriejavo klebonas.
  • Olijandas Jurevičius, 2007-2013 m., atvyko iš Žemaičių Kalvarijos. Nuo 2013 m. Naujosios Akmenės klebonas, Akmenės dekanato dekanas.
  • Nuo 2013 m. klebono pareigas eina kun. Modestas Ramanauskas, kuris taip pat iki 2018-07 buvo Mažeikių dekanato dekanas.

Kultūros paveldo objektai

Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje, varpinėje ir šventoriuje yra šie valstybės saugomi kultūros paveldo objektai [6][7].

  • Varpas I (D R736).
  • Varpas II (D R737).
  • Ornamentuoti kryžiai (3) (D R738).
  • Ornamentuotas kryžius su vėjarode (D V1701).
  • Stogastulpiai (14) su stacijomis (D V1702).
  • Altoriai (5) su skulptūriniu dekoru (D V3723).
  • Dvipusis paveikslas „Kristus tarp kankinimo įrankių" ir „Pieta" (MC 21127).
  • Paveikslas „Šv. Barbora su apaštalu Simonu ir Judu Tadu" (MC 21128).
  • Paveikslas „Šv. vyskupas Stanislovas" (MC 21129).
  • Paveikslas „Šv. arkangelas Mykolas" (MC 21130) ir jo rėmai (MC 21131).

Archyvas

  • Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica Assumptionis Beatae Mariae Virginis Sedensis): 1641-1926 m. gimimo, santuokos, mirties metrikų ir priešsantuokinės apklausos knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1455, ap. 1.

Šaltiniai

  1. Šverebas P. Kaltinis menas // Santarvė. - 1994. - lapkričio 3. - Nr. 127.
  2. Šverebas P. Varpai ne tik skamba // Santarvė. - 1995. - Gruodžio 19. - Nr. 208-209.
  3. Misius K. Sedos mokyklai - 460. //Būdas žemaičių. - 1998. - Gruodžio 15. - Nr. 83. - P. 4.
  4. Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Chicago, Illinois, 1980. - 400 p. - P. 394.
  5. Petras Katinas. „XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį. - 2006. - Vasario 22. - Nr. 4 (120).
  6. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 506, 681,
  7. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys). - V., 1977. - P. 54.

  • 1954 m. mokslinės ekspedicijos dalyvio A. Pilypaičio Sedos bažnyčios aprašymas // Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius: F.322-1155 .