Pievėnai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Pievėnai
Pievenu baznycia.MKE.jpg
Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (past. 1788 m.)
Informacija
Seniūnija: Tirkšlių seniūnija
Koordinatės: 56° 10' 0" š.pl., 22° 22' 60" r.il.
Altitudė: 109 m.
Gyventojai: 234 (2001 m.)
Šiame name buvo įkurta Tėvynės apsaugos rinktinė
Pievenai.namas1.MKE.2009-07-20.jpg

PIEVĖNAI, kaimas Tirkšlių seniūnijoje, 11 km į pietvakarius nuo Viekšnių. Pietrytiniu pakraščiu teka Pievys (Ventos intakas). Šiaurėje ribojasi su Gaurylių k., pietuose - su Telšių raj. Yra bažnyčia (past. 1788 m.), kurioje išlikęs vienintelis Europoje paprotys - tetralizuotas velyknakčio budėjimas per šv. Velykas, ryšių skyrius, medicinos punktas (2004 m. buvo prisirašę 226 gyv.). Veikė biblioteka.

Pievenų k. Maziliauskų sodyboje stovi gražus liaudies meistro Patockio darbo stogastulpis, Radzių - savitos konstrukcijos akmeninis koplytstulpis [1].

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1859 m. - 186, 1902 m. - 282 gyv., 1923 m. - 67 ūkiai, 379 gyv., 1959 m. - 415, 1970 m. - 302 gyv., 1972 m. - 84 kiemai, 1979 m. - 279, 1986 m. - 250 gyv., 2001 m. - 234 gyv. (113 vyr., 121 mot.).

Pievėnuose XIX a. gyveno knygnešiai Nikodemas Baltrimas, Konstantinas Baltėnas, Lopšys, Simonas Svobutas.

  • 1900-06-29 gimė revoliucinio judėjimo dalyvis Juozas Garelis.
  • 1907-09-15 gimė skulptorius, pedagogas Bronius Pundzius.
  • 1943-04-25 gimė Lietuvos kūno kultūros akademijos kalbų katedros vedėjas Adomas Drazdauskas.
  • 1948-03-15 gimė Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas, Tirkšlių seniūnijos seniūnas Klemas Sobutas.
  • 1953-05-02 gimė Mažeikių raj. savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė (nuo 1980 m.), rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos laureatė (2003 m.) Aldona Jonauskienė.

2010 m. Pievėnų k. gyventoja Jadvygai Garalienė apdovanota ordinu „Už nuplenus Lietuvai", išauginusiai aštuonis vaikus[2].

Istorinės žinios

Kunigo Stulginskio (1887-11-10 - 1943-01-31), buvusio 10 metų Pievėnų bažnyčios klebonu, kapas bažnyčios šventoriuje

Pirmą kartą istoriniuose aktuose Pievėnai minimi išvedant tarp Livonijos ir Žemaičių ribą 1426 m. Tada ji šiame ruože ėjo Dabikinės upe, per Pievėnus, Balėnus. 1528 m. kariuomenės sąrašuose vėl galima rasti Pievėnų vardą; tada čia gyveno kelios bajorų šeimos, turėjusios statyti karo reikalams raitelių.[3]. Kaimas minimas Žemaičių žemės teismo aktų knygose 1599 m. (Sprogis, 1888:225). 1738-06-17 Tirkšlių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad yra 7 dūmai (kiemai)[4].

1776-1788 m. dvarininkas Feliksas Važinskis pastatė medinę Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčią, paskirdamas jai valaką žemės. Ji ilgą laiką veikė kaip Tirkšlių filija. Tik 1921 m. pakelta parapija ir 1940 m. apjungė 1686 katalikus. Priklausė Viekšnių dekanatui. Prie bažnyčios veikė pradžios mokykla, kurioje 1853 m. mokėsi 14 vaikų.[5].

1918 įkurta kom. kuopelė [6]. 1859 kaime buvo 186, 1923 – 379, 1959 – 415, 1970 – 302, 1979 – 279 gyv. (TLE,III,p.372-373). III deš. Adomas Beinoravičius atidarė mažą kaimo krautuvėlę, kurioje prekiavo silkėmis, vinimis ir kt. prekėmis. Ši krautuvė veikė iki 1927 metų. [7].

1944 m. liepos 29 d. Pievėnų klebonijoje vykusio pasitarimo metu buvo įkurta Tėvynės apsaugos rinktinė, kuri kovėsi prieš sovietinę okupacinę kariuomenę.

Tarpukaryje veikė mokykla, pašto agentūra, buvo kelios krautuvės ir amatininkų dirbtuvėlės. Netoli esančiame Mitkaičių kaime pastatyta pieninė. Po II pasaul. karo Pievėnai buvo priskirti Balėnų apylinkei, veikė kultūros namai, biblioteka, buvo J. Garelio kolūkio centrinė gyvenvietė.

1951-10-02 iš Pievėnų k. į Krasnojarsko sritį išvežta Stasio ir Stefanijos Narmontų šeima (grįžo 1958-03-08 į Pievėnus).

Kultūros paminklai: 3 istorijos (namas, kuriame gimė Juozas Garelis, paminklinis akmuo 1918-50 žuvusiems už tarybų valdžią, sodyba – dailininko Broniaus Pundziaus tėviškė), 1 architektūros (bažnyčia ir varpinė, 178), 15 dailės (11 bažnyčioje, 2 kapinėse, 2 sodybose). Prie buv. mokyklos iš sovietinių laikų išlikęs stovintis akmeninis paminklas, kuriame iškalti žodžiai: „Žuvusiems nuo buržuazinių nacionalistų" ir ilgas žuvusiųjų sąrašas. Kur šiuo metu stovi buv. mokykos pastatas, stadionas, parkas, anksčiau yra buvusi Kazio Butkaus žemė. 1949 m. šešių asmenų Butkų šeima buvo ištremta į Sibirą, Irkutsko sritį. Po Stalino mirties Butkai grįžo į savo namus. 1960 m. Aloyzas Butkus 1960 m. buvo iškeltas į netoliese esančio negrįžusio tremtinio Taurinsko namo dalį. Prie Butkų namo sovietinė valdžia pastatė dviejų aukštų mūrinį pastatą - priestatą ir įrengė mokyklą. Senasis medinis namas taip pat pritaikytos mokyklos klasėms. 1995 m. Butkui buvo atstatyta nuosavybės teisė į tėvų gyvenamąjį namą [8].

Ant nulūžusios liepos pastatyta koplytėlė

Bažnyčios šventoriuje augo apie 19 m aukščio ir 2,6 m skersmens liepa. Ji turėjo du kamienus, kurie buvo surišti, bet vienas per 1993 m. audrą nulūžo. 1991 m. parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas pasiūlė Pievenų liepą patvarkyti: seną metalinį žiedą pakeisti nauju, užtaisyti skyles, paramstyti medį. 1986 m. Pievenų liepa paskelbta vietinės reikšmės gamtos paminklu. Per vėlesnius uraganus nulaužta. Ant jos kelmo pastatyta koplytėlė.

Mokykla

Pievenu mokykla.MKE.2009-07-20.jpg
Pievėnų pradžios mokyklos pažymėjimas, 1944 m.

Istoriniuose šaltiniuose nurodoma Pievėnuose buvus prie bažnyčios pradinę mokyklą. 1921 m. valstiečio Petro Adomavičiaus namuose atidaryta Pievėnų pradinė mokykla. Joje veikė 3 skyriai. Gausiausias buvo pirmasis skyrius (30 mokinių). Trečią skyrių lankė mokiniai iki 15 m. amžiaus. Mokykloje nuo 1922 m. dirbo mokytoja Bronė Jaugaitė. Tuo metu mokyklą lankė apie 45 mokinius.

1924 m. mokykla perkelta pas ūkininką Antanavičių. Mokyklos pastatas buvo labai prastas, klasė tamsi, šalta. Trūko mokyklinio inventoriaus, kuro. Mokytoja dirbo Steponavičiūtė, vėliau – Juozas Gaudiešius (1927-07-01 išvyko dirbti į Barstyčių pradinę mokyklą)[9]., Bronislava Taujenytė (nuo 1927-09-01 mokyklos vedėja; buvo baigusi Panevėžio mokytojų seminariją), Prialgauskas, Samulytė. Mokykloje tuo metu mokėsi apie 50 mokinių. 1930-01-16 mokyklos mokytoju paskirtas Kostas Baltrušaitis, bet 1930-02-01 atleistas ir nuo tos dienos vietoj jo paskirta Salomėja Samuolytė.

1933 m. sausio mėnesį mokykla persikėlė pas Mariją Irkinienę, kuri buvo pasistačiusi naują namą. Čia patalpos buvo daugiau pritaikytos mokyklai – dideli langai, erdvesnės klasės. Tuo metu mokytojavo Prialgauskas, Vyšniauskai, Kučinskai.

1949 m. mokykla reorganizuota į septynmetę. Mokyklai vadovavo direktorius Povilas Perminas, dirbo 4 mokytojai. Vyresnės klasės perkeltos į Taurinsko ūkį, kur buvo įrengtos 3 klasės, mokytojų kambarys, priemonių kambarys ir dirbtuvės. Mokinių – apie 100. Direktoriais dirbo Algirdas Palčiauskas, Algirdas Opulskis, Algirdas Čaika, Olga Miškinienė. 1962 metais mokykla tapo aštuonmete (iki 1986 m.).

1964 m. sausio 11 d. įvyko iškilmingas naujosios mokyklos atidarymas. Tuo metu mokyklai vadovavo direktorė Olga Tėvelavičienė, dirbo 7 mokytojai, mokėsi 102 vaikai. Didžiausias mokinių skaičius buvo 1968/1969 m.m. – 121. Ilgiausiai mokykloje – 30 metų – išdirbo mokytoja Liudmila Borusienė (30 metų).

1993 m. Mažeikių raj. Švietimo skyrius iš Pievėnų žemės ūkio bendrovės nupirko kultūros namų pastatą. Čia po remonto įsikūrė pradinės klasės, biblioteka, dirbtuvės. Mokyklai pradėjo vadovauti Emilija Odinaitė – Kersnauskienė. 1997/1998 m. buvo 53 mokiniai, iš jų 19 mergaičių, dirbo 12 mokytojų, iš jų keturi buvę šios mokyklos auklėtiniai[10]. 2002/2003 m.m. mokykloje mokosi 51 mokinys, dirbo 13 mokytojų.

2004 m. sumažėjus mokinių skaičiui, mokykla tapo pradine, o po metų ji prijungta prie Tirkšlių vidurinės mokyklos ir tapo jos skyriumi. Dirbo dvi mokytojos – Janina Končienė (nuo 1996 m.) ir Elena Norvaišaitienė. Mokyklos kolektyvas aktyviai įsitraukė į kaimo bendruomeninį gyvenimą. Sumažėjus mokinių skaičiui, nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. uždaryta.

Direktoriai

Pirmasis mokyklos direktorius buvo Povilas Perminas. Jis vadovavo 1949–1951 metais. Po to Algirdas Palčiauskas. 1954 m. jis vadovavimą perdavė Algirdui Opulskiui. Po jo metus direktoriavo Algirdas Čaika. 1959-aisiais valdžią į savo rankas perėmė moterys. Pirmoji iš jų – Olga Miškinienė, po jos Irena Litvinaitė, dar vėliau Olga Tėvelavičienė, Lida Žakarytė – Svobutienė. 1970 m. direktoriumi buvo paskirtas Rimantas Labžentis, kurį 1973-siais pakeitė Liuda Juozapavičiūtė. Po metų mokyklai jau vadovavo Feliksas Borusas, kuris 1977 m. vietą užleido Jovitai Mingėlienei. 1984-aisias direktoriauti pradėjo Andrius Meinorius. Jį po šešerių metų pakeitė Zigmas Tikuišis. 1993 m. direktoriaus vietą užėmė Emilija Odinaitė – Kersnauskienė, kurią 2001-aisiais pakeitė Rūta Končiutė. 2004 m. mokykla prijungiama prie Tirkšlių vidurinės mokyklos, kuriai vadovauja Marius Vilimas.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Pievėnų k. vietovardžiai užrašyti apie 1972 m.

  • Adomkynė - sodyba į vakarus nuo Pievėnų kaimo. Sodyba išnykusi, liko tik vieta, sodas.
  • Arabija - Pievėnų kaimo dalis, 3 km į vakarus nuo Pievėnų. Sudaro 7 kiemai, iš jų vienas priklauso Pievėnų k., o šeši - Telšių raj. Mitkaičių kaimui.
  • Medelė - miškelio dalis Pievėnų k. pietryčiuose, šalia Vaičekauskienės miško. Auga įvairūs medeliai: alksniai, eglės, beržai.
  • Pašaltuonė
  • Šilelis - miškelis, į rytus nuo Pievėnų. Auga abipus Pievupio alksniai, berzai. Plotas 5 ha.

Etimologija

Pievėnai savo vardą gavo nuo Pievio upelio, o šis - nuo pievų, per kurias teka.

Pasakojama, kad senais laikais ponia išjojusi pajodinėti. Užklydusi į didelę pievą, kurioje augo viena liepa. Prie tos liepos liepusi pastatyti koplytėlę. Po kurio laiko toje pievoje žmonės pradėjo gyventi, statyti namus, o toji vietovė gavo pavadinimą Pievenai (viena pievoje). Kitame pasakojime minima, kad ponia važiavusi karieta ir įklimpusi pievoje. Ji meldė Dievo, kad pagelbėtų ir pažadėjo pastatyti koplyčią ar bažnyčią.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. Povilas Šverebas. Žygio maršrutas „Ten, kur „Nafta" (2) // Santarvė.
  2. Kristina Varkalytė. Pievėniškei - valstybės apdovanojimas // Santarvė. - 2010. - Rugsėjo 25. - Nr. 108. - P. 1-4.
  3. Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1960. - T. 22. - P. 472.
  4. Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, l. 814.
  5. Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1960. - T. 22. - P. 472.
  6. Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., - T. III. - P. 372 - 373.
  7. Bernarda Plastinina. Mažeikių Didžioji gatvė atitiko savo pavadinimą // Santarvė. - 2009. - Lapkr. 7. - Nr. 126. - P. 4.
  8. Petkevičiūtė K. „Išpūstas" pievėniškių nerimas // Būdas žemaičių. - 2007. - Sausio 9. - Nr. 2. - P. 4.
  9. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 7. - P. 685.
  10. Lukošiūtė S. ...Kai pievėniškiai bulves kasė // Santarvė. - 1997. - Spalio 23. - Nr. 11. - P. 3-4.

  • Giedrėnų Juodvarnis. Liepos 10-11 d. mūsų bažnytkaimį aplankė ... vyskupas Karevičius... - (Mūsų žinios. Pievėnai) // DB. - 1918, rugpj. 23 (Nr. 32), p. 12.
  • Gėdvenių juodvarnis. Pievėnų miestelis nedidelis..." / . - (Mūsų žinios) // DB. - 1918, liep. 11 (Nr. 28), p. 12.
  • K. Blaivybės dalykai. Pievėnai // Viltis. - 1913. - Saus. 4 (17). - Nr. 2. - P. 3.