Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Naujos bažnyčios statyba, 1936-08-02
Velykų procesija, 2009-04-12
Senovinės muzikos koncertas bažnyčioje

MAŽEIKIŲ ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIES BAŽNYČIA yra Mažeikiuose, Basanavičiaus g. 18.

Bažnyčia mūrinė, stačiakampio plano, vienabokštė. Vidus 3 narvų, šoninės žemesnės.

Istorija

1922 m. Mažeikius aplankęs vyskupas Pranciškus Karevičius išsakė palinkėjimą, kad mieste būtų pastatyta didesnė nauja bažnyčia. Senoji Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia jau nebegalėjo sutalpinti visų tikinčiųjų, kadangi miestas sparčiai plėtėsi, pagausėjo ir katalikų. Todėl nuspręsta statyti naują bažnyčią, kuriai skypas paskirtas Birutės gatvėje. Tačiau parapijiečiai su tokiu sprendimu nenorėjo sutikti. Vieni norėjo naujuosius maldos namus statyti senosios bažnyčios vietoje, o kiti - kitoje geležinkelio pusėje (Senamiestyje). Kunigas Domininkas Žukauskas nesuskubo organizuoti statybos darbų, nesugebėjo suvienyti parapijiečių, todėl aistros dar labiau įsiplieskė. Be to, naujos bažnyčios statybai ypač priešinosi prekybininkai, kurie turėjo savo parduotuves Bažnyčios gatvėje ir agitavo prie jų prisijungti vietinius gyventojus. Ginčai užsitęsė keletą metų.

1926 m. Birutės gatvėje bažnyčiai skirtame sklype buvo pastatytas cementinis kryžius, kuris žymėjo būsimos bažnyčios šventoriaus vietą[1].Tačiau paskirtoji vieta netenkino gyventojų, buvo prašoma statybos vietą pakeisti. Pagrindinis tokių permainų motyvas tas, kad Birutės gatvė nebuvo išgrįsta, o Basanavičiaus gatve į bažnyčia būtų patogu ir sausa ateiti. 1927 m. kovo mėn. naujai paskirtas klebonas Antanas Strazdas galutinai išjudino statybas, išsprendė visus nesutarimus ir nuramino susipriešinusius parapijiečius. Klebonas sudarė bažnyčios statybos komitetą, į kurį įėjo: Kazimieras Kulvinskas, Juozapas Poškus, Antanas Galminas, Kazimieras Dainius, Liudvikas Sidabras, Jonas Sidabras, Ona Stančikienė, Ignacas Krišmantas, Pranciškus Kumpikevičius, Antanas Osteika. 1928 m. vasario 10 d. Vyskupo patvirtintam komitetui vadovavo klebonas Antanas Strazdas. Po ilgų ginčų ir susirašinėjimų su Telšių Vyskupijos Kurija, 1929 m. galutinai apsispręsta bažnyčia Basanavičiaus gatvėje statyti jau nebe šv. Pranciškaus garbei, bet pašvęsti Švenčiausiai Jėzaus Širdžiai.

1929 m. rugpjūčio 4 d. kunigas Nikodemas Petkus pašventino bažnyčios kertinį akmenį. Į pamatus buvo įmūrytas ant pergamento lotyniškai parašytas dokumentas su iniciatorių, rėmėjų ir kunigų parašais. Statybai skirtas 2 ha sklypas.[2]. Į naujai pasirinktą sklypą Urvikių, Reivyčių ir Naikių k. gyventojai vežė akmenis, žvyrą, medieną. Buvo išlieti pamatai ir pasamdyti meistrai. Bet A. Strazdo rūpesčiu parengtas būsimos bažnyčios projektas nepatiko Kurijai ir bažnyčios statybos komitetui. Naujai paskirtas kunigas S. Budvytis pasikvietė architektą Vytautą Landsbergįo – Žemkalnį bažnyčios projektui perdaryti ir sumoderininti. Pagal naują projektą buvo pertvarkyti jau išlieti pamatai, sienos mūrijamos iš raudonų plytų. Darbams vadovavo rangovas vokietis Bušmanas, kuris gyveno Mažeikiuose, Vytauto gatvėje [3]. 1930 m. pradėta statyti dabartinė mūrinė bažnyčia. Pagrindiniai statybos darbai buvo atliekami iki 1936 metų.

1936 m. rugpjūčio 2 d. bažnyčią Švč. Jėzaus Širdies garbei konsekravo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis. Tačiau bažnyčia pastatyta nevisiškai pagal projektą. Trūko grotų apie stogą, viduje įrengtas tik vienas altorius. Žmonėms nepatiko staiga nukirstas bažnyčios bokštas ir ji buvo pryliginta protestantiškai nei katalikiškai. Keistai ir neįprastai atrodė naujosios bažnyčios vidus: per ploni piliorai, nebuvo įprastų didingų skliautų, trūko jaukumo. Tačiau ši bažnyčia turėjo ir privalumų - buvo talpi, gera akustika.

Per II pasaulinį karą bažnyčia nukentėjo - iš visų buvo buvo sviedinių apdraskyta ir apšaudyta, du sviediniai kliudė jos bokštą, buvo nudraskytas stogas, išmušti langai, išplėštos durys, sujaktas vidus, sulaužytas ar išnešiotas visas inventorius. Pokariu sovietinė armija bažnyčioje buvo įrengusi radijo stotį, o jos bokšte iškėlusi radijo antenas [4]. Frontui nutolus, kunigas V. Rašimas grįžo į kleboniją ir viename kambaryje įrengė koplyčią. Netrukus bažnyčia buvo suremontuota ir 1948 m. gegužės mėn. vėl joje atlaikytos pamaldos[5]. Didžiuosius darbus apsiėmė padirbti meistrai Milieška ir Jonas Ruginis. Jie sulopė grindis, sutvarkė suolus, įstiklino vienos pusės langus. Maršalka Ignacas Ruginis atgabeno iš Dargių k. varpą, kurį dargiškiai paaukojo bažnyčiai.

Bažnyčią 1943 m. dekoravo dailininkas R. Kalpokas.

Nuo 1936 m. giedojojams akomponavo tik fisharmonija, o apie 1959 m. buvo pastatyti maži keturių balsų vargonėliai, parvežti iš Jelgavos. Prie jų buvo tik vinklada, dumplės ir klavitūra. Iš Akmenės bažnyčios gauta senų vargonų detalių, o iš Rygos pakviestas vargonų meistras Blukis surinko iš detalių ir suremontavo vargonus. Kauniškis Jurgis Astrauskas vargonus suderino, įdėjo principalą, prie jo priderino kitus balsus.

1996-08-04 bažnyčioje atidengta memorialinė lenta jos statytojo Stanislovo Budvyčio garbei. Ją pa pašventino buvęs Telšių Katedros dekanas kunigas Juozas Šiurys.

2014-03-25 bažnyčios šventoriuje palaidotas 12 metų Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios parapijos tikintiesiems tarnavęs rezidentas kunigas jubiliatas Antanas Jurgaitis [6].

2016-07-31 bažnyčia minėjo 80-ties metų jubiliejų, vyko Porciunkulės atlaidai, Šv. Mišias aukojo Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas, kunigas Vigilijus Poškus.

Šventorius

1916-18 m. vokiečiai sušaudė apie 60 mažeikiškių. Egzekaucija buvo vykdopma bažnyčios vietoje, o sušaudytieji palaidoti bažnyčios šventoriuje, apie 6 metrai nuo sienos, ties pirmuoju langu, toje pusėje, kur yra Šv. Antano altorius [7].

Altoriai

1938 m. gegužės 1 d. buvo pašventintas šv. Antano altorius, kurio paveikslą nutapė dailininkas Kalpokas [8].Po II-ojo pasaulinio karo baigus bažnyčios atstatymo darbus, buvo sumanyta pakeisti Didįjį altorių. Iki tol buvęs nukryžiuotojo Kristaus ir po jo kojomis suklupusios Švč. Marijos Magdalenos altorius daug kam nepatiko[9].1958 m. pagal Aloyzo Vilimo projektą Didžiajame altoriuje buvo pastatyta 3,4 m aukščio Švč. Jėzaus širdies statula (aut. Kazimieras Švažas). Altorių statė meistras Jonas Ruginis. Iš pradžių statula buvo balta, vėliau ją nudažė. Bažnyčios šone buvo suprojektuotas kuklus altorėlis su atnaujinta Kryžiaus kančia ir Šv. Magdalena. Altorėlį, skirtą kryžiaus relikvijoms laikyti, 1959 m. per Šv. Pranciškaus atlaidus pašventino kanauninkas J. Valaitis[10].

Bokšto kryžius

Banyčios bokšto kryžius

Bažnyčios bokšto kryžių apie 1934-1935 m. padarė šaltkalvis Švarcas, kuris gyveno Klaipėdos gatvėje. Jam už darbą buvo sumokėta 250 Lt. Šį kryžių kaip ir pačią bažnyčią suprojektavo V. Lansbergis-Žemkalnis, tačiau prie jo statymo darbų nedalyvavo, o atsiuntė tik savo padėjėją. Bažnyčios kryžius yra 7 metrų ilgio: 4 metrai yra bokšto viduje, o 3 m - iškelti virš smaigalio. Jis svėrė 7 centnerius, metalo strypo plotis ir storis - 62 ir 12 cm. Kryžiaus įtvirtinimui iš alaus bravaro savininkų Šadauskų dovanoto ąžuolo buvo pagaminti įtvirtinimai. Medžio darbus atliko meistras Pukštys[11].

Kultūros paveldo objektai

Į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą įrašyta skulptūra „Pieta" [12].

Klebonai

 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.
  • Stanislovas Budvytis (g. 1896-05-05), klebonas, kunigas kanauninkas. Į Mažeikių parapiją atkeltas 1929 m. spalio 5 d. Pakeitus projektą vykdė bažnyčios statybą. 1939 m. iškeltas į Leckavą, 1945 m. - į Plungę. 1948-1217 buvo NKVD suimtas ir nusteistas 25 metams lagerio. 1956 m. vasarą grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas į Vėžaičių bažnyčią. Mirė 1961-10-23[13].
  • Vladislovas Baltiejus (1939-1940 m.). Taikino mieste susipriešinusius parapijiečius, atnaujino pamaldas senojoje Švč. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. 1940 m. iškeltas į Latvelių-Žarėnus.
  • Kazimieras Steponavičius (1940-1941 m.), Telšių kunigų seminarijos dvasios tėvas, profesorius. Jo planuose buvo naujos klebonijos statyba Basanavičiaus gatvėje.
  • Vaclovas Rašimas - Gerasimavičius (1941-1945 m.), klebonas. Gimė 1906 m. Jis pasirūpino karo metu žuvusio kunigo B. Jurgučio perlaidojimu Mažeikių kapinėse. 1949 m. buvo nuteistas 10 metų lagerio Kargopollage Archangelsko srityje, 1956 m. paleistas. Grįžęs įsijungė į Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčios staybos darbą. Mirė 1960-01-13 [1], p. 178.
  • Alfonsas Sirys, atvyko iš Mosėdžio. Padėjo klebonui V. Rašimui atstatyti karo nuniokotą bažnyčią. Klebono pareigas perėmė 1946 m., bet oficialiai patvirtintas 1947 m. Tais pačiais metais apsikeitė parapijomis su Godunavo klebonu Stanislovu Gorodeckiu.
  • Jurgis Latvėnas (g. 1894-m. 1959-05-15), 1950-08-02 - 1952-05 mansijonaras.
  • Stanislovas Gorodeckis (1947-1963)
  • Juozapas Miklovas (1963-1979), Mažeikių klebonas ir Viekšnių dekanas [14].
  • Jonas Gedvila, 1981–1991 m. Mažeikių klebonas ir dekanas, 1946–1947 m. Mažeikių vikaras.
Kunigo Bronislovo Jurgučio kapas Mažeikių kapinėse
  • Donatas Stulpinas.

Kunigai vikarai, altaristos

  • Vladislovas Baltiejus (1907-1950) vikaras, kapelionas (1934-1939), toliau klebonas.
  • Vaclovas Martinkus vikaras (1935-?). Gimė 1909 m. Į kunigus įšventintas 1935 m.
  • Adolfas Vainauskas, vikaras
  • Stasys Valiušaitis (1910-1971), vikaras, 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1945-1948 m. studijas gilino Popiežiškame Grigaliaus universitete Romoje, įgydamas bažnytinės teisės daktaro laipsnį. 1949 m. Vatikano paskirtas palydovu DP transportui į Braziliją. Į JAV atvyko 1950 m. Kunigavo Vicitation (airių) parapijoje Brooklyne, aktyviai dalyvavo lietuviškoje kultūrinėje ir BALF'o veikloje. Mirė aukodamas šv. Mišias Velykų rytą, širdies smūgio ištiktas. Palaidotas Niujorko St. John's kapinėse.
  • Alfonsas Klimavičius, kapelionas
  • Bronislovas Jurgutis. 1943-1944 m.paskirtas kapelionu žemesnėms mokyklos klasėms. 1944 m. artėjant frontui Mažeikių ligoninėje buvusiais ligoniais pasirūpino Algirdo gatvėje buvusios pradinės mokyklos tikybos mokytojas kunigas B. Jurgutis ir mokytoja Jakštienė. Jie pasistengė, kad visi šie ligoniai būtų saugiai išvežti į Kalnėnų kaimą ir apgyvendinti pas ūkininkus. Po keleto dienų kunigas ir mokytoja nešę į kaimą jiems maisto, tačiau žuvo 1944-10-17 per bombordavimą Reivyčių k., Liutkienės ūkyje. Jie buvo palaidoti Reivyčių kaime. Praėjus metams, 1945 m. pavasarį kunigas Rašimas organizavo žuvusių perlaidojimą [15]. Palaidoti Mažeikių kapinėse. Ant jų kapų stovi betoniniai paminklai.
  • Alfonsas Sirys vikaras (1944-1947), neoficialiai metus klebonavo.
  • Julijonas Tamošauskas (g. 1916-07-22 - m. 2009-12-17), 1947-1949 m. vikaras.
  • Jonas Pakalniškis (1923-2010), vikaras, 1948 m. suimtas, paleistas 1956 m. [16]. 1977-05-24 – 1980-04-21 Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos vikaras.

Švč. Jėzaus širdies bažnyčioje nuo 2004 m. rugsėjo 17 d. bažnyčioje klebono ir vicedekano pareigas eina Rimvydas Marozas (g.1964-10-20, įšventinimas 1991-05-27). Vikarai: nuo 2004 m. gruodžio 18 d. Vytautas Norbutas (g. 1975-06-03, įšventinimas 2004-12-18), nuo 2002 balandžio 1 d. Vytautas Dvaržeckis (g. 1967-03-01, įšventinimas 1996-05-26). Nuo 2002 birželio 3 d. rezidentas jubiliatas Antanas Jurgaitis (g.1926-04-28, įšventinimas 1950-06-24).

Šaltiniai

  1. Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Liepos 5. - Nr. 76. - P. 8.
  2. Eidimtienė M. Taip sunkiai statyti maldos namai // Būdas žemaičių. - 2004. - Bal. 14. - Nr. 42. - P. 4.
  3. Eidimtienė M. Kaip mažeikiškiai statė maldos namus // Būdas žemaičių. - 2001. - Rugpjūčio 31. - Nr. 69. - P. 8.
  4. Plastinina B. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2009. - Gruodžio 31. - Nr. 148. - P. 4.
  5. Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Liepos 19. - Nr. 82. - P. 9.
  6. Birutė Šneideraitienė. Atsisveikino su mylimu dvasininku // Būdas žemaičių. - 2014. - Kov. 28. - Nr. 24. - P. 1, 6.
  7. Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002 m. - Birž. 21. - Nr. 70.
  8. Žemaičių prietelius. - 1938. - Nr. 13.
  9. Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Rugpj. 2. - Nr. 88. - P. 8.
  10. Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Rugpj. 23. - Nr. 96. - P. 9.
  11. Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002 m. - Rugs. 27. - Nr. 111. - P. 9.
  12. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 679.
  13. Šviesaitė S. Bažnyčios ir jos statytojo jubiliejus // Santarvė. - 1996. - Rugpjūčio 8 d. - Nr. 90. - P. 1.
  14. Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Chicago, Illinois, 1980. - 400 p. - P. 78.
  15. Plastinina B. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 20010. - Sausio 23. - Nr. 9. - P. 4.
  16. Kviklys B. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Čikaga, 1980. - T. 1. - P. 74.