J. Basanavičiaus gatvė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
(Nukreipta iš Basanavičiaus gatvė)
Peršokti į: navigaciją, paieška
J. Basanavičiaus gatvė iš bažnyčios bokšto, apie 1970 m.
J. Basanavičiaus g. 12
Šiame nasme buvo ligoninės psichiatrijos skyrius, 1937- 1944 m. veikė Žiemos žemės ūkio mokykla. 1944-1953 m. čia buvo KGB būstinė

J. BASANAVIČIAUS GATVĖ, Jono Basanavičiaus gatvė, Basanavičiaus gatvė, viena iš Mažeikių Senamiesčio gatvių.

Prasideda nuo susikirtimo su M. K. Čiurlionio gatve ir tęsiasi lygiagrečiai su Laisvės gatve iki susikirtimo su V. Kudirkos gatve. Gatvę kerta Mindaugo, V. Burbos, J. Jablonskio ir Vilniaus gatvės.

Gatvė, pavadinta didžiojo Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus vardu, pradėjo kurtis ir formavosi po jo mirties (1927-ųjų metų), tarpukario laikotarpiu. Šioje gatvėje Nr. 1 buvo įsikūręs vienas didžiausių lietuvių mažeikiškių verslininkų Adolfas Janulis, užsiėmęs geležies, indų ir elektrotechnikos reikmenų prekyba ir skardos dirbinių gamyba. Sovietmečiu šiame name buvo vidaus reikalų skyrius - milicija, 8 deš. pristatytame priestate veikė blaivykla. Blaivyklos pastatas 2013 m. rekonstruotas ir pritaikytas socialiniam būstui. Šiame pastate yra įrengta dešimt socialinių būstų. Jis pritaikytas ir žmonėms su negalia.

Nr. 6 gyveno vidaus ligų gydytojas Ignas Šalkauskas. Nr. 10 gyveno ir dirbo notaras A. Paltarokas. Nr. 12 J. Gurskis, 4 deš. sandūroje buvęs Mažeikių burmistru, vėliau turėjęs kepyklą. Tarpukaryje Basanavičiaus gatvėje veikė Apskrities agronomo įstaiga.

Basanavičiaus gatvės dvyliktame name (statytas 1936 m.) gyvena Mažeikiuose garsėjusio daktaro Stasio Dakinevičiaus (m. 2004) dukra Ona Dulkienė. Šis namas priklausė jos motinai Marijai Dakinevičienei. Namą projektavo apskrities inžinierius Jonas Sidabras. Jame yra 13 kambarių. 1941 metais birželio 14 d. Dakinevičių šeima buvo ištremta į Sibirą. sovietmečiu namas buvo nacionalizuotas. Jame ilgą laiką veikė biblioteka, vėliau - pionierių ir moksleivių namai. 9 deš.pr. priešais namą iš parko buvo perkelta M. Gorkio skulptūra, nugriauta 1990 m. 1992-06-13 Ona Dulkienė grįžo į Mažeikius ir apsigyveno tėvų name.

1936 m. Basanavičiaus ir Kankinių gatvių sankirtoje Mažeikių parapijos tikintiesiems duris atvėrė nauja raudonų plytų Švč. Jėzaus širdies bažnyčia. Bažnyčios projektą padarė Vytautas Landsbergis - Žemkalnis. Bažnyčios statyba rūpinosi tuometinis parapijos klebonas Stasys Budvytis ir parapijos tikintieji. Už naujos bažnyčios pastatymą Telšių vyskupija kunigui Stasiui Budvyčiui suteikė kanauninko titulą. Priešais bažnyčią, dab. J.Basanavičiaus g.5, iki 1937 m. pasistatė dviejų aukštų mūrinį namą J. Lukštaraupis, ilgą laiką - 1937-1944 m. namą nuomojęs Žiemos žemės ūkio mokyklai, daugelį metų veikė tuberkuliozinis dispanseris, vėliau - infekcinių ligų skyrius, po to psichiatrijos. Pokario metais šiame pastate buvo įsikūręs KGB Mažeikių skyrius. 1943-1953 m. šiame name buvo tardomi įtariami antisovietine veikla, dalis jų čia trumpam buvo ir kalinami. Apie tai byloja ant namo prikalta granitinė plokštė su įrašu: „Politinių kalinių kalinimo vieta. Nors kamerų šaltis kaustė partizanų širdis, bet labiau buvo gaila nebaigtos kovos už Tėvynės laisvę". Pastato vakarinėje pusėje buvo aikštelė, į kurią buvo atvežami ir sumėtomi kovose žuvę partizanai, Lietuvos laisvės armijos (LLA) kovotojai. Miesto gyventojai, žuvusiųjų giminės buvo varomi jų pažiūrėti. Pietrytinėje pastato pusėje buvo šulinys. Ant jo dabar, atrodo, pasatyti garažai. Į šulinį buvo metami tardymo metu nukankinti arba kovose žuvę laisvės kovotojai. Kelias paras prie pastato pagulėję žuvusiųjų lavonai naktimis, slapčia, arkliu pakinkytu vežimu V. Burbos gatve, pro Muzikos mokyklą, buvusią „dramblinę", keliuku buvo gabenami į durpyną ir čia palaidojami užstumdant iškastas durpių tranšėjas[1]. 2006 m. šis pastatas už simbolinį mokestį atiduotas bažnyčiai, o ši pernuomojo Mažeikių ligoninei, kur įsikūrė psichiatrijos skyrius. 2010 m. gruodžio mėn. psichiatrijos skyrius iškeltas į ligoninę. Bažnyčia ketina šio pastato antrajame aukšte įrengti butus jauniems klierikams, o pirmą skirti pastoracinei veiklai.[2].

J. Basanavičiaus g. yra senosios ligoninės pastatas. Mažeikių ligoninė minima nuo 1919 metų. Mediniame ligoninės pastate dirbo penki medikai. 1923 metais į Mažeikius atvykusio gydytojo Vlado Burbos pastangomis pradėta statyti nauja ligoninė, kuri buvo įrengta ir pradėjo darbą 1938 m. vasarą. Antrojo pasaulinio karo metais ligoninė buvo stipriai apgriauta, tačiau Burbos rūpesčio dėka atstatyta ir paruošta darbui. 1979 m. pradėjo veikti naujas gydomasis 200 lovų korpusas. 1989 m. atidarytas reanimacijos skyrius.

Pats ligoninės įsteigėjas ir tuometinis vyr. gydytojas Vladas Burba gyveno Basanavičiaus gatvėje iš kapitono Černiaus įsigytame name, kuris 1944m buvo subombarduotas, po to V. Burba pasistatė naują, mažesnį, tebestovintį iki šiol namą.Toje pat gatvėje 6-7 deš. apsigyveno ir kiti medikai: Stefanija Žilinskaitė, Vladas Punis, Paulina ir Vincas Miliauskai.

2016 m.liepos mėn. pradėta rekonstruoti Mažeikių miesto Jono Basanavičiaus gatvės – ties sankryža su M. K. Čiurlionio gatve ir sankryža su J. Jablonskio gatve – atkarpa (apie 530 m.). Rekonstruojamoje gatvės dalyje bus pakeistas viršutinis gatvės sluoksnis, įrengti nauji bordiūrai, šaligatviai, pėsčiųjų-dviračių takai, paklotas lietaus nuotekų tinklas. Projekto „Mažeikių miesto J. Basanavičiaus gatvės rekonstravimas“ rangos darbus vykdo UAB „Žemaitijos keliai“.


Šaltiniai

  1. Muturas A. Atsiliepkite, mažeikiškiai senbuviai! // Santarvė. - 2009. - Birželio 20. - Nr. 69. - P. 4.
  2. Birutė Rudokienė. Ligoninė patalpas užleido bažnyčiai // Santarvė. - 2011. - Vasario 5. - Nr. 15. - P. 1, 12.