Vasario 16-osios gatvė
VASARIO 16-OSIOS GATVĖ, viena iš Mažeikių senamiesčio gatvių. Prasideda ties geležinkelio stotimi, nuo Stoties gatvės, ir tęsiasi statmenai miesto centrinei gatvei - Laisvės gatvei. Vasario 16-osios gatvę kerta Respublikos gatvė. Ilgis 0,28 km.
1880 m. išdalinta 19 sklypų po 1 dešimtinę naujiems namams statyti, į geležinkelio stotį nutiesta nauja gatvė, kuri buvo pavadinta Stoties (tarpukaryje pavadinta Vasario 16-osios). 1895 m. Stoties ir Didžioji (Laisvės) gatvės išgrįstos akmenimis (grindinys išsilaikė iki 1965 m., kai gatvės buvo pradėtos asfaltuoti). 1901 m. pavadinta Vokzalnaja ulica. Tuometinės Didžiosios ir Stoties (Vasario 16-sios) kampe buvo suformuota aikštė, kurioje vykdavo turgūs. Vasario 16-osios gatvė buvo užstatyta mediniais pastatais, tik šalia turgavietės kitoje gatvės pusėje žydų verslininkas Grosas apie 1908 m. pastatė gana puošnaus fasado namą, kurio pirmame aukšte buvo parduotuvės, o antrame aukšte buvo nuomojama salė, čia vykdavo ir J. Vaičkaus „Skrajojamojo" teatro spektakliai. 1915 m. prie Mažeikių priartėjus frontui birželio mėn. iš Mažeikių į Rusijos gilumą buvo ištremti visi žydai, didžioji Stoties gatvės namų dalis liko tušti. Groso name buvo apsistoję dragūnai. Jie salėje virdami arbatą uždegė šiaudus, kilęs gaisras persimetė ir į kitus namus, sudegė dauguma Stoties gatvės namų.
Gatvė tarpukaryje
1919 m. dauguma žydų sugrįžo atsistatė nudegusius namus. 1922 m. turgavietė buvo iškelta į kitą vietą. Jos vietoje iškilo naujas modernus to meto Lietuvos architektūrai būdingas Švarco vaistinės pastatas (dabar šio pastato vietoje yra viešoji biblioteka).
Tarpukaryje Vasario 16-osios ir gretimose gatvėse buvo sukoncentruota didžiausia miesto žydų bendruomenės dalis, čia vyko visas ūkinis kultūrinis gyvenimas. Žydai buvo įsteigę kontorų, viešbučių, parduotuvių, dirbtuvėlių, sandėlių, kai kurie neišsilaikė, bankrutavo, keitėsi jų savininkai:
- Nr.2 - Leiba Jezerskas vertėsi alkoholinių produktų prekyba; E.Edelsonienės viešbutis; latvio Bliumentalio viešbutis. Pastatas nugriautas 1990 m. pr. Tai buvo paskutinis senojo medinio Mažeikių centro namas. Miesto vykdomojo komiteto pirmininkas R. Krolis šį namą atidavė žmonės nusigriovimui. [1]
- Nr.4 - Leizerio Tovos miško medžiagų ir kuro gamybos kontora; galanterijos parduotuvė (savininko pravardė - Bombėjus).
- Nr.5 - žydų liaudies bankas; 1931-1939 m. gyveno Maušas Peresas.
- Nr.6 - Rabuso Rubinšteino avalynės dirbtuvės; gyveno prekybininko Leibos Glikmano šeima.
- Nr.7 - Rachilė Cindleraitė vertėsi manufaktūros prekyba; Hiršo Groso įkurtas nuosavas kino teatras (buv. kultūros namų viename gale).
- Nr.8 - Fridos Beržanskienės įvairių smulkių prekių parduotuvė; Bero Samuelio ir Bero Rubelio-Abraomo smulkių prekių parduotuvė.
- Nr.15 - veikė Freinės-Mosės Rabinovičienės ekspedicijos ir transporto įstaiga (kontora).
Be to, šioje gatvėje Benjaminas Šulmanas prekiavo laikrodžiais ir aukso dirbiniais. Nr.1 buvo Jono Kiaušo restoranas. Ten pat siuvykla „ London“ priklausiusi Zofijai Draugelienei, Nr. 7 apskrities savivaldybės vaistinė, šaulių klubas ir Šv. Kazimiero draugijos knygynas, kampe su Laisvės gatve - ūkio bankas. Prie geležinkelio stoties buvo Julijonos Širvinskienės viešbutis
1948 m. balandžio 12 d. miesto vykdomojo komiteto sprendimu gatvės pavadinimas pakeistas į Pergalės. 1989 m. vasario 16-ją iškilmingai atidengta lentelė su senuoju - Vasario 16-sios pavadinimu, nors sprendimas gražinti pavadinimą priimtas tik 1990-09-28.
Gatvė dabar
Dabar vasario 16-osios gatvėje yra:
- Nr.1 - parduotuvė, radijo stotis „Ventus". Anksčiau šiame pastate buvo buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas, kuriam vadovavo Stanislovas Baltrimavičius (1972 m. BGAK įsikūrė naujose patalpose Respublikos g.). Pirmajame pastato aukšte buvo lengvų drabužių, o antrame - viršutinių drabužių siuvyklos. Pirmame aukšte dar veikė avalynės ir laikrodžių remonto dirbtuvėlės, antrame - įsikūrė fotoateljė.
- Nr.3 - Gedulo namai.
- Nr.4 - Telšių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos Mažeikių teritorinis skyrius.
- Nr.7 - Senamiesčio vaistinė.
- Nr.8 - draudimo įmonė „Reso Europa".
- Nr.11 - baldų parduotuvė, kavinė „Vega". Tai daktarui Stasiui Dakinevičiui priklausęs dviejų aukštų išskirtinės architektūros pastatas, kuriame nuo 1955 iki 1996 m. buvo Mažeikių miesto kultūros namai[2].
- Nr.12 - kirpykla „Siluetas".
- Nr.13 - nuo 1958 iki 1994 čia buvo kraštotyros muziejus. Dabar šis pastatas renovuojamas (2008 m. pab.).
- Nr.14/kampinis - Viešoji biblioteka. Prieš karą čia stovėjo dviaukštis namas, kuriame buvo vaistinė.
Šaltiniai