Stoties gatvė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Stoties gatvė XX a. pr. kai Mažeikiai vadinosi Muravjovu

STOTIES GATVĖ, viena iš Mažeikių senamiesčio gatvių, esančių palei geležinkelį. Prasideda ties Vileišio gatve ir tęsiasi iki susikirtimo su M. Pečkauskaitės gatve. Nuo Stoties gatvės prasideda Mindaugo ir Vasario 16-osios gatvės. Ilgis apie ? km. Mažeikių geležinkelio stotis. Ši gatvė susiformavo apie 1902 m. Dauguma šios gatvės statinių, praėjus dviem karams, išliko iki šių dienų

Nr. 18 - Mažeikių apylinkės seniūnija, Mažeikių rajono savivaldybės švietimo ir socialinės paramos skyriai, karo prievolės administravimo, mobilizacijos ir civilinės saugos tarnyba

Kai kurie pastatai

Stoties g. 14

Stoties g. 14. Šiame pastate nuo 1919 m. veikė Mažeikių progimnazija

Pastatas statytas XIX a. pabaigoje. 1901 - 1902 metais jame buvo įsteigta žemesnioji geležinkelio mokykla. Nuo 1919-ųjų šiame pastate veikė progimnazija. 1919 metais Mažeikių gyventojai pradėjo galvoti apie lietuvių mokyklos įkūrimą. Su dideliu vargu iš bermontininkų buvo gauti geležinkelio namai, kuriuos iš pagrindų reikėjo suremontuoti. Šio pastato remontui buvo išleista 3424 auksiniai, kuriuos paaukojo patys tėvai ir visuomenė. 1919 metais lapkričio 6 - 8 dienomis, įvykusiame pedagogų tarybos posėdyje buvo nuspręsta paskelbti stojamuosius egzaminus į I ir II klases. Posėdyje dalyvavo pirmasis mokyklos direktorius - mokyklos įkūrėjas Petras Bimba ir du mokytojai - Virketis ir Ramanauskas. Egzaminus į pirmą klasę išlaikė 30 mokinių, o į antrą - 24 mokiniai. 29 mokiniai į mokyklą nepriimti dėl nepakankamo pasiruošimo.

1919 metais lapkričio 11 dieną suremontuotos patalpos (prie geležinkelio) buvo pašventintos, o lapkričio 12-ąją pradėtas darbas. Mokykloje dirbo direktorius Bimba ir keturi mokytojai: Ramanauskas, Virketis, Žukauskas ir Pukevičius. Geležinkelio valdyba už perduotą mokyklai namą pareikalavo nuomos už 1919 m. gruodį 433 auksinius 50 skatikų. Tėvų komitetas laikė šį nuomos reikalavimą neteisėtu, nes namas buvo suremontuotas mokyklos lėšomis. Be to, mokykloje mokėsi ir geležinkelininkų vaikai, kurie gavo net pašalpas. 1924 metais Mažeikių progimnazija perėmė buvusios Mažeikių cerkvinės mokyklos namą, o buvusios progimnazijos pastatą atidavė geležinkelio valdybai.

Vėliau šiame pastate, iš gatvės pusės, buvo didžiulė salė ir joje visada viręs kultūrinis, sportinis gyvenimas. Veikė styginis ansamblis, kuriame griežę keturi broliai Jakimovičiai - Albertas, Martynas, Leonas. Ši name įrengta geležinkelininkų salė ilgą laiką buvo Mažeikių sporto centras - pirmoji sporto mokykla Mažeikiuose. Čia miesto stipruoliai kilnodavo štangą, boksuodavosi. Čia užtekdavo vietos ir stalo tenisui, kurį taip pamėgo broliai Lisinai - Helmutas, Edgardas ir Vladas. Jie visi trys ir sudarė Mažeikių rinktinę. Helmutas Lisinas keletą metų buvo tuometinės Tarybų Sąjungos rinktinės narys. Vėliau H. Lisinas su sportine veikla ir stalo tenisu susiejo savo gyvenimą. Vilniuje jis įsteigė klubą „Ping Pong". Sąjunginėse varžybose laurus skynė geležinkelininkas dviratininkas Stasys Dapšys.

Dabar šiame pastate yra septyni butai su daliniais patogumais.

Stoties g. 16

Stoties g. 16. Šiame name 1920 m. gimė Henrikas Nagys ir 1927 m. jo sesuo poetė Liūnė Sutema

Pastatas medinis, vienaukštis, L raidės formos plano, virš centrinio įėjimo yra stogelis, iš kiemo pusės yra įėjimas su prieangiu. Langai su priekaltėmis. Pamatai tašytų akmenų mūro. Stogas šlaitinis, medinių konstrukcijų, dengtas šiferiu, anksčiau - lentelėmis. Sienos iš medinių rąstų, apkaltų horizontaliomis lentelėmis, dažytomis geltonai. Namas pritaikytas gyvenamai paskirčiai - butams, kurie yra perplanuoti, pastatyta naujų krosnių. Išskiriami šie vertingi elementai ir dalys: tūris, stogo forma, autentiški kaminai, fasadai, stogelis virš įėjimo durų, langų angos ir priekaltės, medžiagų tipas.

Namas pastatytas XIX. a. pab. - XX a. pr. ir tarnavo geležinkelininkams. 1972 m. vykdyti remontai, butų perplanavimai.

Šiame name 1920 m. gimė lietuvių poetas Henrikas Nagys ir 1927-07-05 m. jo sesuo poetė Zinaida Nagytė-Katiliškienė-Liūnė Sutema[1].

Namas kaip turintis istorinę vertę 2003-12-30 įrašytas į Lietuvos respublikos kultūros paveldo objektų registrą (S 853).

Stoties g. 20

Iškovojus nepriklausomybę, čia kurį laiką buvo apskrities viršininko įstaiga.

Stoties g. 22

Stoties g. 22. Tarpukaryje čia buvo karo komendantūra

Pastatas keturkampio formos plano, vienaukštis, raudonų plytų mūro sienomis. Jo pamatai iš tašytų akmenų mūro, perdangos skliautinės, plytų ir metalinių konstrukcijų. Dengtas keturšlaičiu skardiniu stogu, gegnės medinės. Paskutiniu metu čia buvo geležinkeliečių poilsio namai. 1992 m. pastatas remontas, įrengta parduotuvė, bet vėliau uždaryta.

Statytas XIX a. pab. - XX a. pr. Būdingas carinės Rusijos geležinkeliečių architektūrai stilius. Susiję su geležinkelių Lietuvoje statybos pradžia ir 1919 m. Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimu - čia buvo karo komendantūra. Joje dirbo gen. leit. Povilas Plechavičius (1890-1973), 1919 m. buvo Sedos - Mažeikių karo komendantas, nuo 1921 m. pulko vadas, 1927-1929 m. Lietuvos kariuomenės vyr. štabo viršininkas.[2]. Nuo 1919 m. lapkričio iki 1923 m. sausio mėnesio komendantu buvo J. Šlepetys. 1930-1940 m. jis buvo Vilniaus miesto bei apskrities viršininkas. 1944 metais pasitraukė į vakarus, buvo JAV lietuvių bendruomenės pirmininku.

Kaip turintis istorinę ir architektūrinę vertę 2003-12-30 įrašytas Lietuvos respublikos kultūros paveldo objektų registrą (S 854).

Stoties g. 26

Anksčiau čia buvo miesto pirtis. Namas perstatytas, geležinkeliečiai jame įrengė butus. Statytas XX a. pr. [3].

Stoties g. 32

Stoties g. 32 namas apie 1960 m.
Stoties g. 32. Šiame pastate 1919-02-17 - 1919-03-04 dirbo Mažeikių karinis-revoliucinis komitetas ir Mažeikių kuopos raudonarmiečiai. Iki 1992 m. buvo gyvenamas

Pailgo stačiakampio formos plano, 2 aukštų pastatas, su raudonų plytų mūro sienomis. Akcentuotas centrinis frontonas. Pritaikius namą butams, patalpos suskaidytos į mažesnes. Pastato pamatai tašytų akmenų mūro, perdangos skliautinės, plytų ir metalinių konstrukcijų. Stogas dvišlaitis, medinių konstrukcijų gegnės, dengtas šiferiu, anksčiau buvo čerpių. vertingi elementai ir dalys statinio tūris, stogo forma, kaminai, fasadai, piliastrai, karnizai, sąramos, angos, perdenginiai, medžiagiškumas. Būdingas carinės Rusijos geležinkeliečių architektūrai stilius. Pastatytas XIX a. pab. - XX a. pr.[4].

1992 m. Mažeikių raj. Paveldo komisija pateikė siūlymą šį pastatą įtraukti į valstybinį architektūrinių paminklų sąrašą. Iki 2000 m. priklausė AB „Lietuvos geležinkeliai". 2000 m. rugsėjo 12 d. įmonė pardavė pastatą krakiškei Vitalijai Kušleikienei [5]. 2003-12-30 įrašytas į Lietuvos respublikos kultūros paveldo objektų registrą kaip turintis architektūrinę vertę (S855).

Šaltiniai

  1. JAV lietuviai. - Vilnius, 1998. - P. 596, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - Vilnius, 1987. - T. 3. - P. 175.
  2. Tarybų Lietuvos enciklopedija. - Vilnius, 1987. - P. 395; Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - Vilnius, 1982. - P. 52.
  3. V. Ramanauskas. Apmąstymai prie griaunamo Bliumentalio viešbučio // Pergalės vėliava. - 1990. - vasar. 13. - Nr. 19.
  4. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 68.
  5. Audronė Pociutė. Architektūrinis paminklas - sunakintas // Būdas žemaičių. - 2003. - rugs. 26. Nr. 113. - P. 4.