Vasario 16-osios gatvė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Vasario 16-osios gatvė
Vasario 16-osios gatvės vaizdas nuo geležinkelio stoties pusės, 2006 m.
Tas pats vaizdas. P.Vaišnoro nuotr., 1933 m.
Vasario 16-osios, seniau Pergalės g-tvė apie 1965 m.
Vasario 16-osios ir Laisvės g. kampe prieš II pasaulinį karą pastatytas modernus dviaukštis pastatas

VASARIO 16-OSIOS GATVĖ, viena iš Mažeikių senamiesčio gatvių. Prasideda ties geležinkelio stotimi, nuo Stoties gatvės, ir tęsiasi statmenai miesto centrinei gatvei - Laisvės gatvei. Vasario 16-osios gatvę kerta Respublikos gatvė. Ilgis 0,28 km.

1880 m. išdalinta 19 sklypų po 1 dešimtinę naujiems namams statyti, į geležinkelio stotį nutiesta nauja gatvė, kuri buvo pavadinta Stoties (tarpukaryje pavadinta Vasario 16-osios). 1895 m. Stoties ir Didžioji (Laisvės) gatvės išgrįstos akmenimis (grindinys išsilaikė iki 1965 m., kai gatvės buvo pradėtos asfaltuoti). 1901 m. pavadinta Vokzalnaja ulica. Tuometinės Didžiosios ir Stoties (Vasario 16-sios) kampe buvo suformuota aikštė, kurioje vykdavo turgūs. Vasario 16-osios gatvė buvo užstatyta mediniais pastatais, tik šalia turgavietės kitoje gatvės pusėje žydų verslininkas Grosas apie 1908 m. pastatė gana puošnaus fasado namą, kurio pirmame aukšte buvo parduotuvės, o antrame aukšte buvo nuomojama salė, čia vykdavo ir J. Vaičkaus „Skrajojamojo teatro" spektakliai. 1915 m. prie Mažeikių priartėjus frontui birželio mėn. iš Mažeikių į Rusijos gilumą buvo ištremti visi žydai, didžioji Stoties gatvės namų dalis liko tušti. Groso name buvo apsistoję dragūnai. Jie salėje virdami arbatą uždegė šiaudus, kilęs gaisras persimetė ir į kitus namus, sudegė dauguma Stoties gatvės namų.

2015 m. vykdoma gatvės rekonstrukcija. Rekonstravus gatvę asmenims su judėjimo negalia padaryti nuvažiavimai-užvažiavimai, įrengta apie 40 automobilių stovėjimo vietų bei dvi automobilių stovėjimo aikštelės, padarytas dviračių takas, pastatyti dviračių stovai, sutvarkytas ir skveras Vasario 16-osios bei Respublikos gatvių kampe, į naują vietą perkelta skulptūra, įrengtas šiuolaikiškas jos apšvietimas, pastatyta apie 20 suoliukų, 18 šiukšliadėžių, atnaujinti želdiniai [1].

Gatvė tarpukaryje

1919 m. dauguma žydų sugrįžo atsistatė nudegusius namus. 1922 m. turgavietė buvo iškelta į kitą vietą. Jos vietoje iškilo naujas modernus to meto Lietuvos architektūrai būdingas Švarco vaistinės pastatas (dabar šio pastato vietoje yra viešoji biblioteka).

Tarpukaryje Vasario 16-osios ir gretimose gatvėse buvo sukoncentruota didžiausia miesto žydų bendruomenės dalis, čia vyko visas ūkinis kultūrinis gyvenimas. Žydai buvo įsteigę kontorų, viešbučių, parduotuvių, dirbtuvėlių, sandėlių, kai kurie neišsilaikė, bankrutavo, keitėsi jų savininkai:

  • Nr.2 - Leiba Jezerskas vertėsi alkoholinių produktų prekyba; E.Edelsonienės viešbutis; latvio Bliumentalio viešbutis. Pastatas nugriautas 1990 m. pr. Tai buvo paskutinis senojo medinio Mažeikių centro namas. Miesto vykdomojo komiteto pirmininkas R. Krolis šį namą atidavė žmonės nusigriovimui. [2]
  • Nr.4 - Leizerio Tovos miško medžiagų ir kuro gamybos kontora; galanterijos parduotuvė (savininko pravardė - Bombėjus).
  • Nr.5 - žydų liaudies bankas; 1931-1939 m. gyveno Maušas Peresas.
  • Nr.6 - Rabuso Rubinšteino avalynės dirbtuvės; gyveno prekybininko Leibos Glikmano šeima.
  • Nr.7 - Rachilė Cindleraitė vertėsi manufaktūros prekyba; Hiršo Groso įkurtas nuosavas kino teatras (buv. kultūros namų viename gale).
  • Nr.8 - Fridos Beržanskienės įvairių smulkių prekių parduotuvė; Bero Samuelio ir Bero Rubelio-Abraomo smulkių prekių parduotuvė.
  • Nr.15 - veikė Freinės-Mosės Rabinovičienės ekspedicijos ir transporto įstaiga (kontora).

Be to, šioje gatvėje Benjaminas Šulmanas prekiavo laikrodžiais ir aukso dirbiniais. Nr.1 buvo Jono Kiaušo restoranas. Ten pat siuvykla „ London“ priklausiusi Zofijai Draugelienei, Nr. 7 apskrities savivaldybės vaistinė, šaulių klubas ir Šv. Kazimiero draugijos knygynas, kampe su Laisvės gatve - ūkio bankas. Prie geležinkelio stoties buvo Julijonos Širvinskienės viešbutis.

1948 m. balandžio 12 d. miesto vykdomojo komiteto sprendimu gatvės pavadinimas pakeistas į Pergalės. 1989 m. vasario 16-ją iškilmingai atidengta lentelė su senuoju - Vasario 16-sios pavadinimu, nors sprendimas gražinti pavadinimą priimtas tik 1990-09-28.

Gatvė dabar

Dabar vasario 16-osios gatvėje yra:

  • Nr.1 - parduotuvė, radijo stotis „Ventus". Anksčiau šiame pastate buvo buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas, kuriam vadovavo Stanislovas Baltrimavičius (1972 m. BGAK įsikūrė naujose patalpose Respublikos g.). Pirmajame pastato aukšte buvo lengvų drabužių, o antrame - viršutinių drabužių siuvyklos. Pirmame aukšte dar veikė avalynės ir laikrodžių remonto dirbtuvėlės, antrame - įsikūrė fotoateljė.
  • Nr.3 - Gedulo namai.
  • Nr.4 - Telšių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos Mažeikių teritorinis skyrius.
  • Nr.7 - Senamiesčio vaistinė. Namas statytas 1961 m. Šiuo numeriu pažymėtas namas atnaujintas pagal Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1-mo prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimo bei pritaikymo turizmo plėtrai" įgyvendinimo priemonę V.P3-1.1-VRM-03-R „Daugiabučių namų atnaujinimas, pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą". Šiame name 21 butas, privati vaistinė, odontologijos kabinetas bei verslininko kontora. Daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo investicijų bei techninį projektus rengė UAB „Versmintė", už techninio projekto rengimą namo gyventojai mokėjo nuosavomis lėšomis. Konkursą namo atnaujinimo darbams atlikti laimėjo UAB „Džiugo stayba", o papildomus vandentiekio ir buitinės nuotekynės modernizavimo darbus atliko UAB „Revisma". Modernizacijos projektas pradėtas 2010 metų rugpjūčio pabaigoje. Projekto biudžetas - 488 tūkst. Lt. iš ES namui atnaujinti gauta 85 proc. reikiamų lėšų - 415 tūkst. Lt. Gyventojai namui atnaujinti turėjo prisidėti 15 proc. lėšų, t.y. - 73 tūkst. Lt. Šio pastato fasadai buvo šiltinami tvirtinant akmens vatą, apdailinant plonasluoksniu tinku. Balkonai įstiklinti pagal vieningą projektą, apatinių balkonš plokštės apšiltintos, o virš viršutinių įrengti stogeliai. Rūsyje buvę seni langai pakeisti naujais. Ant stogo įrengtas naujas antstatas su metalinėmis lauko durimis. Atnaujinta šildymo sistema, naujais pakeisti šalto bei karšto vandentiekio stovai ir atšakų iki butų vamzdžiai, buitinės nuotekynės išvados ir stovai, fekalinės ir lietaus kanalizacijos vamzdžiai nuo stovų iki šulinių. Taip pat modernizuota pastato elektrotechninė dalis ir kt.
  • Nr.8 - draudimo įmonė „Reso Europa".
  • Nr.11 - baldų parduotuvė, kavinė „Vega". Tai daktarui Stasiui Dakinevičiui priklausęs dviejų aukštų išskirtinės architektūros pastatas, kuriame nuo 1955 iki 1996 m. buvo Mažeikių miesto kultūros namai[3].
  • Nr.12 - kirpykla „Siluetas".
  • Nr.13 - nuo 1958 iki 1994 m. čia buvo kraštotyros muziejus. Dabar šis pastatas renovuojamas (2008 m. pab.).
  • Nr.14/kampinis - Viešoji biblioteka. Prieš karą čia stovėjo dviaukštis namas, kuriame buvo vaistinė.

Šaltiniai

  1. Vaida Galdikė. Paveldo išsaugojimas - vietos valdininkų rankose // Būdas žemaičių. - 2015. - Bal. 3. - Nr. 1, 3.
  2. Ramanauskas V. Apmąstymai prie griaunamo Bliumentalio viešbučio // Pergalės vėliava. - 1990 m. - vasario 13. - Nr. 19.
  3. Raugalienė J. Pavadinta Valstybės atkūrimo vardu // Būdas žemaičių. - 2006. - Vasario 24. - Nr. 21. - P. 9.