Laisvės gatvė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.
Laisvės gatvė, 2007 m.
Laisvės g., 1936 m.
Laisvės g. 1956 m.
Laisvės g. 14
Laisvės g. 12
Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas

LAISVĖS GATVĖ, Didžioji gatvė, Mažeikių miesto centrinė gatvė; ilgiausia gatvė. Ilgis ? km.

Prasideda ties Vytauto gatve, prie Mažeikių-Šiaulių geležinkelio pervažos, ir tęsiasi į šiaurės vakarus ir į šiaurę iki Reivyčių mikrorajono. Iki XX a. 10 deš. pr. kada prie Mažeikių buvo prijungta elektrotechnikos gamyklos gyvenvietė, Vydūno ir Algirdo atkarpa buvo vadinama S. Neries. Šiuo metu nuo Laisvės gatvės atsišakoja šios gatvės: kairėje pusėje - P. Vileišio, Vasario 16-osios, Vydūno, A. Baranausko, Maironio, Žemaitės, Kęstučio, Algirdo, Reivyčių, M. Valančiaus, dešinėje pusėje - Vytauto, Pramonės, Laižuvos, Mindaugo (kerta), V. Burbos, J. Jablonskio, Vilniaus , V. Kudirkos, M. Jankaus, Šiaurės, Sienos, Sodžiaus, Energetikų, Tylioji.

Gatvė pradėjo formuotis XIX a. 8 deš. Nutiesus geležinkelį iki 1-o pasaulinio karo pabaigos ši gatvė vadinosi Didžioji. 1895 m. ji buvo išgrįsta akmenimis. Šios gatvės gale 1894 m. buvo pastatyta medinė cerkvė. Ji stovėjo netoli tos vietos, kur dabar yra medinis tryškiškio tautodailininko Prano Dužinsko sukurtas koplytstulpis. Tarpukariu ši cerkvė reorganizuota į mokinių bažnytėlę, kuri pavadinta Šv. Aloyzo bažnyčia. Šalia cerkvės 1896 m. buvo pastatyta pirmoji Mažeikiuose švietimo įstaiga - Valstybinė pradinė mokykla „Cerkovnaja škola". Ši mokykla stovėjo ten, kur dabar yra Merkelio Račkausko gimnazijos sporto salė, tik šiek tiek arčiau Savivaldybės pastato. Šis pastatas nugriautas 7 deš. pabaigoje toje vietoje pastatyta sporto salė. 1919 m. pastate veikė revoliucinis komietas, prie pastato kabėjo šį faktą liudijanti memorialinė lenta. Kai prasidėjo griovimo darbai, kilo didelis triukšmas, buvo parengtas siužetas kino žurnalui „Tarybų Lietuva".

1919 m. rudenį buvo leista reorganizuoti į Mažeikių vidurinę mokyklą, o nuo 1923 m. rugpjūčio 1 d. jai suteiktas progimnazijos statusas, direktoriumi paskirtas Merkelis Račkauskas vėliau Kauno, Vilniaus universitetų profesorius . 1925 m. progimnazija tapo gimnazija (iki 1949 m.). 1952 m. Švietimo ministerija skyrė 3 mln. rublių Mažeikių vidurinės mokyklos naujo pastato statybai. Pastatas pradėtas statyti šalia senosios medinės gimnazijos. 1955 m. pabaigoje įvyko iškilmingos naujosios mokyklos atidarymas (plačiau žr. Merkelio Račkausko gimnazija).

XIX a. pabaigoje Didžiosios ir Stoties (dabar - Vasario 16-osios) gatvių sankryžoje buvo turgaus aikštė. Šalia esančiame pastate buvo įsikūrusi daboklė ir vietinė valdžia, kuriai atstovavo iš pradžių stražnikas Kornilovas, po to - uriadnikas Pundzius, o dar vėliau - pristavas Kononovas. Tuo metu Didžioji ir Stoties gatvės buvo apšviestos dujiniais žibintais. Visi pastatai buvo mediniai, tik vienas kitas mūrinis. Dabartinio SEB banko vietoje, arčiau gatvės, buvo mūrinis raudonų plytų namas, kuriame 1920 m. įsikūrė Žydų liaudies bankas. Šalia jo stovėjo kitas dviejų aukštų namas (dabar-paštas), kuriame vėliau įsikūrė Šiaulių srities vartotojų sąjungos Mažeikių skyrius. 1927 m. šį pastatą nusipirko Mažeikių apskrities savivaldybė ir antrame aukšte įrengė miesto salę, čia buvo rodomas kinas, pastate įsikūrė Savivaldybės vaistinė (plačiau žr. Mažeikių vaistinės). Šiame pastate buvo įsikūręs apskrities inžinierius, apskrities savivaldybės telefono centrinė.

Ten, kur stovi DnB NORD bankas, buvo verslininko Jono Kleinbergio) gyvenamasis namas ir sandėliai. Pas jį apie 1927-1928 m. išsinuomojo butą Adomas Beinoravičius, kuris čia atsidarė mažą kolonialinių prekių parduotuvę. Šalia Kleinbergų ilgo medinio namo viename gale gyveno Avrachas, kitame - Todorovičius. Avrachas turėjo dirbtuvę, kurioje gamino koklius. Už negrąžintą skolą iš J. Kleinbergio buvo atimta žemė su visais pastatais. Gyvenamąjį namą reikėjo nugriauti arba perkelti į kitą vietą. Kadangi namas buvo gana didelis, jis buvo perpjautas per pusę ir dalimis pergabentas į dabartinę P. Vileišio gatvę. Likusioje tuščioje vietoje pastatytas bankas. 1941 m. namas buvo nacionalizuotas, o po karo nugriautas. Jo vietoje pastatyti daugiabučiai gyvenamieji namai. Už dabartinio DnB NORD banko, netoli geležinkelio bėgių stovėjo tinkuotas pilkas mūrinis pastatas, kuriame mažeikiškiai apsirūpindavo žibalu ir benzinu. Dar viena prekiavimo degalais vieta buvo ten, kur dabar V. Burbos ir Laisvės gatvių kampe yra skveras. Kitoje Laisvės gatvės pusėje, priešais banką (dabar - Mažeikių butų ūkis) stovėjo Aniceto Baužinsko 1923 m. įsteigta manufaktūros, galanterijos ir gatavų rūbų parduotuvė, įsikūrusi savame dviejų aukštų name.

Laisvės g., kur dabar yra „Swedbank" (seniau „Hansabankas"), buvo „Geltonąja" vadinamas restoranas. Pastatas buvo dviejų aukštų, dažytas geltonai. Pirmajame aukšte buvo restoranas, antrajame - salė ir gyvenamosios patalpos. Po karo jose gyveno šio restorano direktorius Jonas Zubinas (jo sesuo yra ištekėjusi už politiko Česlovo Juršėno). Žmonės dar šį restoraną vadino „Zubino traktieriumi", nes pats direktorius priimdavo užsakymus, aptarnaudavo klientus ir pilstydavo alų.

Kur dabar yra Lietuvos paštas, buvo kino teatras „Žvaigždė" (antrame aukšte, salė talpino 50 žiūrovų). 1961 m. gegužės 1 d. atidarytas kinoteatras „Draugystė" (dabar prekybos namų „Durbė" patalpose); jame techniniu vadovu dirbo Jonas Tomanas (prieš karą jis dirbo kino mechaniku kino teatre, buvusiame dabartinio pašto pastato II-III aukštuose. Po karo šis kino teatras gavo „Žvaigždės" pavadinimą.

„Kryžauninks" buvo vadinama sankryža, kur į Laisvės gatvę atsiveria Maironio gatvė. Iki šios vietos nuo miesto centro Laisvės gatvė buvo grįsta akmenimis, o toliau Elektrotechnikos gamyklos link vedė vieškelis.

Tarp Vytauto gatvės ir buvusio geležinkelioį Rygą, kur dabar yra automobilių stovėjimo aikštelė ir vyksta malkų turgus, prieš II pasaulinį karą buvo pirmoji degalinė Mažeikiuose; šioje vietoje jos liekanos buvo iki maždaug 1955-1956 m. Duchinas Mosa čia vertėsi žibalo prekyba. Čia buvo pristatyta cisternų, stovėjo sandėlis ir namelis - degalinės kontora. Po karo žibalu ir benzinu buvo prekiaujama kitoje vietoje.

Laisvės ir J.Jablonskio gatvių kampe, priešais dabartinę Mažeikių seniūniją, buvo Mažeikių dyzelinė elektrinė. 1956 m. jos viršininku buvo Aleksandras Makurinas, buhalterė Elena Paliutienė. Elektrinėje buvo naudojami trys užsieniniai dyzeliniai varikliai, kurie suko elektrinius generatorius ir gamino bei tiekė Mažeikių miestui elektrą nuo 6 iki 24 val. Buvo naudojami naujas čekų gamybos variklis „Škoda", vokiškas „Rustonas" ir švedų „Bolinderis". Tik ligoninė ir komunistų partijos komitetas elektra buvo aprūpinami visą parą. Elektrinė dirbo keturiomis pamainomis, kurių kiekvienoje buvo motoristas ir elektrikas. Kur dabar yra Mažeikių seniūnijos pastatas, stovėjo vieno aukšto geltonai dažytas namas, kuriame buvo įsikūrusi Mažeikių elektrinės kontora. Šalia iš vakarų pusės, kur dabar liuteronų bažnyčia, sovietmečiu ilgus metus buvo gaisrinė. Nuo 1959 m. Mažeikių dyzelinė elektrinė tapo Šiaulių elektros tinklų Mažeikių elektros tinklų skyriumi.

Priešais elektrinę, kitoje gatvės pusėje buvo Mažeikių spaustuvė.

Prekybos centro „Maxima" vietoje apie 1951-1952 m. buvo aikštė, kurioje numatyta įrengti turgaus aikštę. Ties šia vieta tada ir baigėsi Laisvės gatvė. Tuo metu ji vadinosi Dariaus ir Girėno gatve, o greitai buvo perkrikštyta į Salomėjos Nėries, kol paskui ir vėl sugrąžino senąjį Laisvės gatvės pavadinimą.

Laisvės ir V. Kudirkos gatvių kampe tebestovi namas (dabar jame prekiaujama dėvėtais drabužiais), kuriame karo pabaigoje buvo įsikūręs maršalo Leonido Govorovo štabas. Jame buvo radijo stotis, iš kurios paskutiniams vokiečių daliniams buvo duotas įsakymas kapituliuoti. Po karo šios gatvės pavadinimas iš Sporto buvo pakeistas į Govorovo.

Laisvės ir Reivyčių gatvių kampe po karo stovėjo sandėliai, kuriuos žmonės vadino „šieno punktu". Vėliau čia įsikūrė stiklo taros sandėliai. Prasidėjus statyboms, apie 1970-1980 metus, jie buvo nugriauti ir čia pastatyti gyvenamieji namai.

Važiuojant nuo miesto centro Laisvės gatve, kairėje pusėje, netoli Elektrotechnikos gamyklos, sepinta aštuntą dešimtmečiais buvo oro uostas. Iš čia nedideli keleiviniai lėktuvai skraidė į palangą, N. Akmenę, Šiaulius, Panevėžį, Vilnių. Dėl keleivių stokos jis buvo uždarytas.

Elektrotechnikos gamyklos vietoje po karo buvo Mažeikių mašinų ir traktorių stotis (MTS). Vėliau MTS bazėje įsikūrė atsarginių dalių gamykla, dirbo 89 darbuotojai, gamino elektros variklius. Netrukus gamykla buvo likviduota ir įkurta Mažeikių elektrotechnikos gamykla.

Rekonstrukcija

Laisvės gatvės rekonstrukcija 2011-06-03
Laisves gatves rekosntrukcija2.MKE.2011-06-03.jpg
Laisves gatves rekonstrukcija1.MKE.2011-06-03.jpg
Laisvės gatvės rekonstrukcija 2011-08-27

2010 m. rugsėjo 8 d. Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčios kieme pradėjo kurtis UAB „Žemaitijos keliai“ darbininkai, netrukus pradėsiantys vykdyti Laisvės gatvės dalies viešųjų erdvių kompleksinio sutvarkymo darbus. UAB „Žemaitijos keliai“ yra įsipareigojusi sutvarkyti Laisvės gatvės atkarpą nuo Vilniaus iki Viekšnių gatvės. Bendra rekonstrukcijos darbų vertė – per 11 mln. litų. Rugpjūčio 16 d., pirmadienį, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius B. Kryžius ir UAB „Žemaitijos keliai“ generalinis direktorius R. Kančauskas pasirašė Laisvės gatvės dalies viešųjų erdvių kompleksinio sutvarkymo darbų sutartį. Darbus numatoma pabaigti per 22 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo datos. Kompleksiškai bus sutvarkyta daugiau kaip vieno kilometro Laisvės gatvės atkarpa. Bus atnaujinta važiuojamoji danga, įrengtos papildomos eismo juostos, naujai suprojektuotos automobilių stovėjimo prie važiuojamosios dalies vietos. Pėsčiųjų saugumui užtikrinti planuojama įrengti šviesoforus ties Vasario 16-osios, Viekšnių gatvėmis ir Merkelio Račkausko gimnazija, rekonstruoti šviesoforą Laisvės ir Laižuvos gatvių sankryžoje. Pėsčiųjų perėjas ruošiamasi iškloti trinkelėmis, atsiras juostos dviratininkams. Taip pat bus rekonstruoti elektros tinklai ir apšvietimas, lietaus ir buitinių nuotekų, vandentiekio sistemos. Rekonstrukcijos projekte numatyta pašalinti kai kuriuos dabar augančius medžius bei pasodinti naujų, atnaujinti vejas, įrengti gėlių bei dviračių stovus, nemokamą viešąjį tualetą, pastatyti suoliukų.

2010 m. rugsėjo 15 d., trečiadienį, prasidėjo Laisvės gatvės dalies viešųjų erdvių kompleksinio sutvarkymo darbai – ardoma gatvės danga. UAB „Žemaitijos keliai“ yra įsipareigojusi sutvarkyti Laisvės gatvės atkarpą nuo Vilniaus iki Viekšnių gatvės per 22 mėnesius. Bendra rekonstrukcijos darbų vertė – daugiau nei 11 mln. litų. Rugpjūčio 16 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius B. Kryžius ir UAB „Žemaitijos keliai“ generalinis direktorius R. Kančauskas pasirašė Laisvės gatvės dalies viešųjų erdvių kompleksinio sutvarkymo darbų sutartį.

Gatvė tarpukaryje

  • (seniau Turgaus g. 1), M.Račkausko gimnazijos mokomųjų dirbtuvių pastatas ir automobilių garažai. Tarpukaryje čia buvo žydo Abraomo Šapiros baldų dirbtuvių ir jo gyvenamasis pastatai. Teritorija buvo aptverta dvimetrine, stačių lentų tvora. Daugiausiai baldai buvo parduodami Palestinoje. Čia juos sekmingai realizuodavo Šapiros brolis, kuris vertėsi iš Lietuvos atvežtų baldų prekyba.
  • Nr. 5, buvo dideli Joseho Rabinovičiaus alaus sandėliai. Jis karštomis vasaros dienomis prekiavo gazuotu vandeniu. Iki šių dienų išlikęs mūrinis raudonų plytų namas, kuriame dabar yra kavinė-baras „Svirnas". Jis buvo pastatytas 1936 m., kai „Lietūkis" (Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga) čia nupirko sklypą ir pastatė modernų pastatą. Tai buvo viena didžiausių to laikotarpio įmonių, supirkinėjusi iš ūkininkų javus, galvijus.
  • Nr. 6/2 dabar pastate įsikūrusi indų parduotuvė „Vismanta". Tai buvęs Felikso Pračkausko, pirmojo Mažeikių miesto burmistro, namas. 1919 m. iš šių pareigų buvo atleistas ir vietoj jo - Jonas Motuzas, kuris iki tol buvo jo pavaduotojas.
  • Nr. 8, buvo ir savas fotografas - Hiršas Gurvičius. Čia dirbo vaikų gydytoja Fruma Braudė-Gurvičienė. Jų šeomoje augo dvi dukros - Bela ir Eta. Vokiečių okupacijos metais F. Gurvičienę su dukromis Kaune priglaudė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (prof. Vytauto Landsbergio tėvas), ir tai padėjo joms išlikti. Šio namo pirmojo aukšto vieną galą išsinuomojo Marija ir Adomas Beinoravičiai, kurie viename kampiniame kambaryje su atskiru išėjimu į gatvę atidarė kolonialinių prekių parduotuvę. Adomas Beinoravičius tuo pačiu metu prekiavo ir Anglijos firmos „Šel" benzinu. Jį rankiniu siurbliu pripumpuodavo į matavimo cilindrą iš prie namų buvusios tais laikais vadinamos kolonėlės. Dar neprasidėjus karui A. Beinoravičius su šeima nusprendė trauktis iš Mažeikių į savo tėviškę Troškučių k.
  • Nr. 12 dabartinio Mažeikių butų ūkio pastatas. Tarpukariu šis pastatas priklausė Anicetui Baužinskui.
  • Nr. 13, Mendelio Vakso vyriškų rūbų siuvykla, M.Gečo ir A.Rabinavičiaus - mezginių ir trikotažo dirbtuvės.
  • Nr. 21, Mažeikių sinagoga. Čia sovietiniais metais buvo komunalinio ūkio statybinių medžiagų sandėlis.
  • Nr. 26, Jokūbo Kano tepalų dirbtuvės.
  • Nr. 31, Hiršos Groso vaisių ekstratų dirbtuvė.
  • Nr. 44, dabar (buv. Mirskis vertėsi benzino verslu, čia buvo bankas „Hermis”). Tarpukary čia stovėjo medinis pastatas, priklausęs Bliumai Aronovičienei, o vėlaiu jos žentui Kalmanui Rachmeliui. Šį pastatą nuomojo policijai. Čia buvo įkurta daboklė-kalėjimas. Po karo name buvo įrengta elektrinė, kuri tiekė elektrą miesto gyventojams. Iki 1990 metų čia buvo rajono elektros tinklų įstaiga.

Laisvės gatvėje tarpukariu taip pat buvo Arešto namai, „Spuados Fondo" knygynas, „Lietūkio" mažeikių sandėlis, bendrovė „Žemaitijos pakulų eksportas" su kontora, kurios savininkai buvo M. Tuvjė, M. Peiras ir A. Leibavičius.

Laisvės gatvėje buvo trys vaistinės: Apskrities savivaldybės vaistinė, priešais ją Laisvės ir Vasario 16-osios gatvių kampe, kur dabar yra Viešoji biblioteka - buvo P. Švarcinės „Centralinė vaistinė". Kitame Laisvės gatvės gale, prie geležinkelio, chemikas vaistininkas J. Kaganskis turėjo vaistinę „Pirmoji". Šioje gatvėje veikė gydytojų kabinetai: Frumos Braudaitės-Gurvičienės, dantų gydytojų Magdelenos Matulionytės ir O. Vindzbergo, akušerės S. Movšovičiūtės-Markusienės. Žydai Isaakas Avrakas ir S. Deletickienė turėjo kolonialinių preikių krautuves, broliai Berkmanai - odų, kaliošų ir avalynės parduotuvę, B. Blochas ir Z. Gusevas vertėsi geležies prekyba. Joselis Peresas buvo miško, o Mauš Duchinas ir Moisiejus Leibavičius - linų ir javų pirkliai. Šioje gatvėje buvo du urmo sandėliai: C. Rabinavičienės urmo alaus sandėlis „Gubernija" ir Samuelio Rabinavičiaus miltų urmo sandėlis ir limonado dirbtuvė.

Etimologija

Didžioji pavadinta dėl to, kad buvo didžiausia Mažeikių gatvė. XX a. 3 deš. pavadinta Laisvės gatve. 1933 m. ta gatvės dalis, kuri prasidėjo posūkiu Reivyčių kaimo link, buvo pavadinta S. Dariaus ir S. Girėno vardu. Sovietiniais laikais ji buvo pavadinta Salomėjos Nėries gatve.

Šaltiniai

  • Plastinina B. Mažeikių Didžioji gatvė atitiko savo pavadinimą // Santarvė. - 2009. - Balandžio 25. - Nr. 46. - P. 7, 10; Birželio 4. - Nr. 62. - P. 5; Rugpjūčio 22. - Nr. 93. - P. 4, 10; Spalio 3. - Nr. 111. - P. 10, 12; Spalio 24. - Nr. 120. - P. 4, 10; Spalio 31. - Nr. 123. - P. 10; Lapkričio 7. - Nr. 126. - P. 4, 12; Lapkričio 14. - Nr. 129. - P. 4, 13.
  • Plastinina B. Viekšnių gatvė atsirado iš Viekšnių-Leckavos vieškelio // Santarvė. - 2008. - Lapkričio 22. - Nr. 131. - P. 7.