Tirkšliai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
 Crystal SuSEconf.png  Straipsnis šiuo metu rašomas.
korekcija, faktų tikrinimas
Tirkšliai
Tirksliai.MKE.2007-08-10.jpg
Tirkšlių herbas
Informacija
Seniūnija: Tirkšlių seniūnija
Koordinatės: 56° 16' 0 š.pl. 22° 19' 0 r.il.
Altitudė: 79 m
Gyventojai: 586 (2001 m.)
Tirkšlių miestelio 440 metų minėjimo iškilmės, 2009 m.

TIRKŠLIAI, miestelis Tirkšlių seniūnijoje, 6 km į pietus nuo mažeikių, prie Mažeikių - Plungės kelio; seniūnijos centras. Per Tirkšlius teka Stulpas (Viešetės deš. intakas). Yra mokykla, sveikatos priežiūros centras, biblioteka, bažnyčia, veikiančios kapinės. Tirkšlių pušynas.

Miestelis radialinio plano. Keliai į Geidžius, Pievėnus, Sedą, Žemalę, Telšius.

Gatvės

Tirkšlių miestelyje yra šios gatvės: Dariaus ir Girėno (ilgis 0,800 km, asfaltuota), J. Basanavičiaus (0,150 km, asfaltuota), J. Janonio (1,500 km, asfaltuota/žvyruota), J. Tumo–Vaižganto (0,700 km, asfaltuota), Kapų (1,300 km, asfaltuota), Klevų (1,300 km, asfaltuota), Laukų (0,800 km, asfaltuota), Mokyklos (0,200 km, asfaltuota), Obuolių (0,350 km, asfaltuota), P. Cvirkos (0,400 km, asfaltuota), Rožių (0,500 km, asfaltuota), S. Neries (2,100 km, asfaltuota/žvyruota), Saulės (1,200 km, asfaltuota/žvyruota), Sodų (0,300 km, žvyruota), Strazdelio (0,430 km, asfaltuota), Upelio (0,350 km, žvyruota), V. Kudirkos (0,150 km), Vakarų (0,450 km, asfaltuota), Viekšnių (0,650 km, asfaltuota), Vyšnių (0,120 km, žvyruota). Bendras gatvių ilgis - 13,750 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1640 m. - 46 šeimos, 1710 m. - 4 kiemai, 1789 m. - 34 kiemai, 1833 m. - 334, 1897 m. - 1209 gyv., 1902 m. miestelyje - 1285 gyv., 1923 m. kaime - 82 sodybos, 386 gyv., miestelyje - 138 sodybos, 791 gyv., 1959 m. - 1129, 1970 m. - 1450, 1979 m. - 1521, 1987 m. - 1478 gyv., 2001 m. - 1626 (776 vyr., 850 mot.).

Istorinės žinios

Nuo XIII a. minimas Tirkšlių kaimas, nuo XVI a. pradžios - miestelis ir dvaras. Tirkšliai labai nukentėjo dėl Šiaurės karo (1700 - 1721) ir 1710 maro. 1640 m. Tirkšlių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad prie miestelio buvo dvaro arimai, kuriuos sudarė trys laukai: 1 valako 10 margų, 1 valako 12 margų ir 1 valako 15 margų. Šiuos arimus įdirbti paskirti vieno kaimo valstiečiai, laikę 5 valakus žemės. Jų lažo norma - 1 diena per savaitę nuo rėžio, kurio dydis nenurodytas[1]. 1640 m. buvo 33 karčemos. 1750 m. įsteigta parapinė, 1867 m. – valdinė pradžios mokykla.

XIX a. – XX a. I pusėje Tirkšliuose buvo valsčiaus centras. XIX a. vyko dideli turgūs ir prekymečiai. 1863-06-13 ir 10-06 sukilėlių būriai prie Tirkšlių kovėsi su caro kariuomene. 1905 m. gruodžio mėn. valstiečiai pašalino carinę valsčiaus v- bą ir išrinko naują. 1919 pr. buvo išrinktas Tirkšlių valčiaus rev. k- tas. 1918 ir 1925 - 40 veikė LKP kuopelė, nuo 1920 – LKJS org- ja; 1932-1937 veikė LKP parajonio, 1938- 1940- valsčiaus k- tas. 1920 rudenį Tirkšliuose įvyko LKP Mažeikių parajonio konferencija.

Nuo XVII a. pab. ar XVIII a. pr. iki 1941 m. miestelyje buvo Tirkšlių žydų bendruomenė.

1861-1863 metų laikotarpyje žydo Iciko Lapidos darže, kur XVIII a. buvo kapinės, prie žmogaus griaučių rastas ketvirčio gorčiaus talpos puodas su monetomis( XVII-XVIII a.)[2].

1928 m. mokyklos kieme buvo pastatytas kryžius. 1965 m. jį nupjovė tuometis mokyklos direktorius V. Strumskis su trejetu kitų savo darbuotojų. Medinę dalį sudeginę, o metalinį kryžių spėjusi išgelbėti ir išsaugosjusi valytoja dirbusi E. Vaičkienė. 1989-02-16 buvęs mokyklos direktorius V. Liauba šio kryžiaus vietoje pastatė ir pašventino Pranciškaus Bružo padarytą naują kryžių [3].

1945 m. liepos 6 d. netoli Tirkšlių miestelio esančiame miške karinės-čekistinės operacijos metu buvo nukauti aštuoni J. Ukso būrio partizanai [4].

Tirkšlių koplytstulpis, past. 1867 m.
Tirksliai.MKE.jpg
Tirkšliai
Tirksliai.MKE.2008-07-30.jpg

1998-04-06 po pietų Tirkšlių miestelį nusiaubė stiprus viesulas, apgriovęs keletą pastatų[5]. 2001 m. atstatytas Nepriklausomybės dešimtmečiui skirtas koplytstulpis[6].

Kultūros paveldo objektai

  • Koplytstulpis, vad. „Penkių širdžių" koplytstulpiu, past. 1867 m., miestelio centre, Dariaus ir Girėno gatvėje. 2005-03-25 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (D 159)[7].
  • Etnoarchitektūrinė sodyba Tirkšlių k., apie 2,7 km į pietus nuo Tirkšlių. Past. XIX a. Tai vaizdingas lygumoje susiklostęs viensėdis, apaugęs dideliais tankiais medžiais, supamas daržų, ariamų laukų ir už jų šiaurinėje pusėje esančio miško. Teritorijos plotas 0,40 ha. Sodyba užstatyta: pagrindiniai pastatai - namas, svirnas, tvartas, daržinė, vad. rėja ir neseniai pastatytas ūkinis pastatėlis. Sodyba turi ūkinį ir švarųjį kiemus. Švarusis kiemas yra pietrytinėje sodybos dalyje tarp gyvenamo namo ir svirno. Į šiaurės vakarus nuo jų tarp tvarto ir daržinės yra ūkinis kiemas. Tarp namo ir svirno - svirtinis šulinys. Sodyba apsodinta klevais, liepomis, beržais, įvažiavimą akcentuoja vinkšnos. Prieš namą švariajame kieme įrengtas gėlynas. 2003-12-31 įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (G443 K)[8].

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Tirkšlių kaimo vietovardžiai užrašyti 1972 m. Čia patekiama tų metų aprašymas:

  • Baltasis takelis yra Tirkšlių pušyno vidury, tarp Tirkšlių - Sedos plento ir Žemalės -Tirkšlių kelio. Ilgis 2OO metrų.
  • Barauskienės kūdra yra prie Stulpo, 1 km nuo Tirkšlių tilto per Stulpą. 1964 m. kolūkis padidino. Dugnas smėlėtas. Dydis 18 x 1O m.
  • Dangaus kalnas - kalva, apaugusi pušimis, vakarinėje Tirkšlių kapinių pusėje, apie 20 m aukščio.
  • Ežkepiai - Tirkšlių kaimo dalis palei rytinę Išlaužo miško pusę, apimanti 9 kiemus. Pamiškės gyventojai neturtingai gyveno. Iš skurdo kepdavę ir valgydavę ežius.
  • Išlaužas - miškas.
  • Magazinas - upelis Tirkšlių kaime. Išteka iš Išlaužo miško, įteka į Stulpą. Dabar iškastas kanalas. Vidurupis apaugęs krūmais. Ilgis 3 km. Netoli upelio buvo didelis sandėlis, kur caro laikais valstiečiai pildavo grūdus nederlingiems metams. 1932 m. iš sandėlio sienojų buvo pastatyta dviaukštė pradinė mokykla.
  • Malūno keliukas - tai siauras keliukas į malūną, Tirkšlių - Geidžių kelio į pietvakarius. Ilgis 0,3 km.
  • Milžinkapiai - kapinės į pietus nuo Tirkšlių bažnyčios. Dydis 50 x 50 m.
  • Pustelniko kryžius - žr. Drazdauskas Tadeušas
  • Ragankalnis - krūmais apaugęs skardis rytinėje Viešetės pusėje, 1 km į šiaurę nuo Geidžių kelio. Aukštis 10 m.
  • Raudonskardis - skardis prie Viešetės upelio, Tirkšlių - Geidžių kelio šiaurės pusėeje. Dabar nukastas, plikas, raudono smėlio, 5 m aukščio.
  • Rėžiai, Vožkarėžiai - pušynas pietiniame Tirkšlių kaimo pakrašyje. Plotas 60 ha.
  • Senkelis - seno vieškelio dalis, einanti lygiagrečiai su Mažeikių - Tirkšlių plentu, įeina į Viekšnių gatvę. Ilgis apie 150 m.
  • Siauroji gatvelė yra Tirkšliuose, nuo universalinės parduotuvės į šiaurę. Tai smėlėta, negrįsta gatvė - takas. Ilgis 1OO m.
  • Smalkalnė - Tirkšlių kaimo dalis palei Jonaičių mišką, apimanti 12 kiemų. Šioje kaimo dalyje iš medžių duobėse tekindavo smalą.
  • Sūris - Tirkšlių pušyno dalis tarp Žemalės ir Sedos kelių. Yra 1,5 km nuo miestelio. Plotas 7 ha.
  • Sūris - dirbamas laukas Tirkšlių kaime, tarp Viešetės dešinio pakraščio ir Tirkšlių - Geidžių kelio. Plotas 11 ha.
  • Širdžių kryžius - Tirkšlių koplytstulpis.
  • Taurinskiškė - dirbamas laukas pietvakarininiame Tirkšlių kaimo pakraštyje. Plotas 20 ha.
  • Virkutienės kūdra - apvalios formos, apaugusi krūmais kūdra Tirkšlių k., 120 m į šiaurę nuo kapinių. Dydis 12O kv.m., gylis 3 m.
  • Zuikių aikštelė - laukymė Tirkšlių pušyno vakarinėje dalyje, apie 50 m nuo senojo Sedos kelio į rytus. Dydis 30 x 10 m.

Literatūra

  • Girdenis A. Taip šneka tirkšliškiai: šiaurės žemaičių telšiškių tarmės tekstai su komentarais. - Vilnius, 1996. - 332 p. ISBN 5-420-01374-6.

Šaltiniai

  1. Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 86. ISBN 5-420-00197-7.
  2. E. Ivanauskas. Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390-1865 metais. - V., 1995. - P. 498.
  3. Stasė Gintvainytė. Tirkšliai // Santarvė. - 1996. - Vasario 8. - Nr. 16. - P. 5-6.
  4. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija, 2006 m.
  5. Čergelienė R. Griaunamąją jėgą viesulas parodė per pusę minutės // Lietuvos rytas. - 1998. - Balandžio 8. - Nr. 80. - P. 1,3.
  6. Eidimtienė M. Tirkšliškiai susigrums dėl Nepriklausomybės simbolio // Būdas žemaičių. - 2003. - Kovo 26.
  7. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 397.
  8. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 397.

Nuorodos