Geidžiai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Geidžiai
Geidziai1.MKE.2010-08-05.JPG
Geidžiai
Informacija
Seniūnija: Tirkšlių seniūnija
Koordinatės: 56° 17' 0" š.pl., 22° 14' 0" r.il.
Altitudė: 80 m
Plotas: 711,0 ha
Gyventojai: 192 (2001 m.)
Geidziai. MKE.2005-08-07.jpg
Geidziai.MKE.2010-08-05.jpg
Geidžių pieno supirkimo punktas

GEIDŽIAI - kaimas Tirkšlių seniūnijoje, 5 km į šiaurės vakarus nuo Tirkšlių, prie kelio į Bugenių kaimą; buvęs kolūkio centras. Šiaurėje ribojasi su Jautakiais, šiaurės vakaruose – Bugeniais, pietuose ir pietryčiuose – Spurganais, Tirkšliais ir rytuose – Daubariais. Vakarinėje dalyje teka Šerkšnė, rytinėje - Viešetė. Yra Šv. Onos banyčia, prie naujųjų Mažeikių kapinių - Geidžių akmuo

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1821 m. - 6 dūmai, 111 gyv., 1839 m. - 11 dūmų, 169 gyv., 1923 m. - 53 ūkiai, 322 gyv., 1939 m. - 60 ūkių, 378 gyv., 1973 m. - 95 kiemai, 1999 m. - 57 gyvenaimeiji namai, 69 ūkiai, 208 gyv., 2001 m. - 192 gyv. (88 vyr., 104 mot.).

Geidžių k. 1955-01-01 gimė Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas Antanas Tenys.

Istorinės žinios

Geidžių kaimas minimas 1721-08-07 Tirkšlių miestelio ir valsčiaus inventoriuje, kuriame surašyti kaimo valstiečiai, jų prievolės, žemės ribos[1]. 1738 m. birželio 17 d. Tirkšlių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad Geidžių kaime yra 6 kiemai, kurie valstybei moka 117 timpų metinį mokestį. Tiek pat kiemų minima ir 1821 m. Tirkšlių parapinės bažnyčios vizitacijos akte. 1773-09-17 Tirkšlių miestelio ir Trinitorių vardo bažnyčios inventoriuje minima Geidžių koplyčia. 1862 m. dvarininkas Važinskis pastatė naują erdvią medinę koplyčią, kuri priklausė Tirkšlių parapijai. Tarpukario metais čia buvo Šv. Onos oratorija, kurioje kartais iš Tirkšlių atvykęs kunigas laikydavo pamaldas. Šv.Onos dieną, kada čia būdavo atlaidai, suvažiuodavo keletas kunigų ir daug maldininkų.

Apylinkėse žmonės Geidžius vadino Geidžių krepostimi (tvirtove), nes Geidžiuose ir apylinkėse yra daug akmenų. Kaimo tvoros palei vieškelį ir kitur sukrautos iš lauko akmenų, jos eina tiesiomis linijomis, ne tik žemės paviršiuje, bet ir žemėje. Daugelį tu akmenų panaudojo Važinskis šventoriui aptverti, daugybę išvežiojo ūkininkai, sunaudojo kelių statybai, bet daug dar tebėra. 1937 m. ūkininkas Mitkus, kasdamas tvartams statyti pamatus, metro gilumoje surado gerai išsilaikiusį akmeninį grindinį.

1901-02-28 Caro palipimu buvo nubaustas 3 dienų arešto Geidžių k. gyvenantis knygnešių rėmėjas Leonas Končius už kraičio skrynioje rastas 8 lietuviškas knygas; bausmę atliko Tirkšliuose, valsčiaus daboklėje.

Mokykla (1920-2003 m.)

Buv.Geidžių pradinės mokyklos pastatas
Geidžių pradžios mokyklos pažymėjimas, 1921 m.
Geidžių pradžios mokyklos pažymėjimas, 1934 m.

Geidžių pradinė mokykla atidaryta 1920 m. Alekso Giros troboje. Šis ūkininkas mokyklai išnuomavo 93,8 kv. m. patalpų: dvi klases, koridorių, mokytojų kambarį. Pirmoji mokytoja buvo Valerija Virkutienė, Barbora Elseikaitė (atleista 1927-08-01)[2]. Nuo 1927-09-01 mokyklos vedėja paskirta Valerija Eidimtaitė [3], Juozas Levanas (1930-01-01 paskirtas mokyklos vedėju[4].), vėliau dirbo Emilija Mitkienė, Jonana Valantinaitė. Iš pradžių mokyklą lankė apie 30 mokinių.

Iš ilgiau čia dirbusių pedagogų paminėta mokytojų Levanų šeima, Šiaulių mokytojų seminarijos absolventas Bronislovas Gonta. Jis čia dirbo iki 1940 rugsėjo, o 1941 m. buvo išvežtas į Sibirą. Prieš karą Geidžiuose pradėjusi dirbti E.Čaplinskienė vedėjavo iki 1947 metų, paskui su vyru ištremta. Pokario metais dažnai keitėsi mokytojai. Dirbo A.Kontautaitė, E.Kesminienė ir kt. 1952-1953 m.m. Geidžių mokykloje mokėsi 41 mokinys.

1971 m. mokykla iš privačių patalpų perkelta į naują dviejų aukštų pastatą. Plytinę mokyklą su dviem butais mokytojams savo lėšomis pastatė Geidžių kolūkis. 1971-1991 m. mokyklos valytoja dirbo Zuzana Intienė. Nuo 1990 metų iki mokyklos uždarymo mokytoja dirbo Danutė Kontenienė, kuri vėliau įgijo mokytojos metodininkės kvalifikacinę kategoriją. Ji organizavo renginius visai kaimo bendruomenei, pradėjo kurti mokyklos muziejų: rinko žinias apie čia dirbusius mokytojus, užrašinėjo buvusių mokinių prisiminimus, kaupė nuotraukas, dokumentus, mokyklos metraštyje paminėjo visus žinomus mokyklos mokytojus. Mokyklos muziejaus stenduose sukaupė mokinių darbus, renginių scenarijus, ekskursijų aprašymus, parodų nuotraukas, atsispindėjo viso kaimo raida. Uždarius mokyklą, visa muziejaus medžiaga perduota Tirkšlių vidurinės mokyklos archyvui.

2000-aisiais pažymėtas mokyklos 80 metų jubiliejus. Po jo aktyvi veikla nenutrūksta – pasisemti darbo patirties atvyksta mūsų ir Radviliškio rajono mažakomplekčių mokyklų mokytojai. 2003-08-28 Geidžių pradinė mokykla uždaryta, nuo rugsėjo mėn. kaimo vaikai lanko Tirkšlių vidurinę mokyklą. Mokytojai D.Kontenienė ir Sigitas Budreckas persikvalifikavo ir dirba Tirkšlių vidurinėje mokykloje.

Geidžių pradinę mokyklą yra baigęs Voldemaras Strikys, Latvijos Žemės ūkio universiteto rektorius, profesorius (pirmoji mokytoja - E.Čaplinskiene).

Senosios kapinės

Geidžių koplytėlė

2000 m. sutvarkytos senosios Geidžių kapinės. Netoli koplyčios, antroje kelio Tirkšliai - Bugeniai pusėje buvo tinkline tvora aptvertas plotas. Niekas net nežinojo kas ten yra, o tvora pradėta net griauti. Juozapas Poderis klebonui išaiškino, jog 1990 m. jis su kolūkio pagalba sutvarkė teritoriją ir aptvėrė numatomą senųjų kapinių plotą. Iš kurijos J. Poderis gavo kapinių veikimo datą – III a. po Kristaus – 1850. Padarė ir granitinę lentelę su tokiu užrašu: “Geidžių kapinės. Buvo laidojama III a. – 1850 m.”, o žemiau “1990 m”. Kolūkiui iširus, J. Poderis negavo pinigų darbų užbaigimui ir viskas taip paliko, kol šią istoriją jis papasakojo klebonui. 2000 m. balandžio mėnesį Antanas Šimkus organizavo metalinio kryžiaus, kurį jau buvo padirbęs J.Poderis, pritvirtinimą akmeniniame postamente. Šalia pastatė ir mažą koplytėlę, padarė medinius vartelius. Prie kryžiaus postamento pritvirtino užrašinę granitinę lentelę, sutvarkė tvorą. Dabar visi žinos, jog čia senosios Geidžių kapines.

Koplytėlė

Pakelėje į Bugenius, ties Kentvainių sodyba stovėjo koplytėlė, kuri buvo paskelbta vietinės reikšmės dailės paminklu (DV 1735). Jie šią sodybą nusipirko iš Vincento Kairio. Tiesiant kelią, Kentvainiai koplytėlę iš kitos kelio pusės persinešė arčiau sodybos. 1912 m. statytos medinės koplytėlės su Pietos skulptūra nebėra. Ant to paties akmens 1984 m. Janina Kairienė pastatė naują, o skulptūrą kažkas pavogė, todėl sukrovė įvairių šventųjų paveikslus. Prieš penkeris metus Kentvainis naujai ją aptvėrė. 1999 m. liepos 15 d. sodyboje pastatė ir naują kryžių. Koplytėlės meistras - Kazimieras (pavardė nežinoma).

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Išeksploatuotas Geidžių karjeras
  • Jurgališkės - pievos-ganyklos Geidžių kaime, 7 km į vakarus nuo Tirkšlių. Plotas 2O ha.
  • Rekėčiai - pieva Geidžių k., 5 km į vakarus nuo Tirkslių. Plotas 9 ha.
  • Vėbris - upelis Geidžių k. Teka iš Spurganų k. Įteka į Ventą.
  • Vilkiškė - pievos ir krūmai Geidžių k., 4,5 km į šiaurės vakarus nuo Tirkšlių. Dydis 1 km x 0,5 km.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 159 - 160.
  2. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 7. - P. 703.
  3. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.
  4. Švietimo darbas. - 1930. - Nr. 1. - P. 49.

  • Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, l. 815.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 684.
  • Kviklys B. Mūsų Lietuva. - Vilnius, 1991. - T. IV. - P. 372.
  • Eidimtienė M. Geidžių pradinė mokykla. Trečiadienio valanda // Būdas žemaičių, 2006. - saus. 11.
  • Dalia Ramonienė. Geidžių Šv. Onos bažnyčia. - V., 2005. - 56 p. ISBN 9955-624-29-9.

Nuorodos