Senmiestė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Senmiestė
Senmieste.MKE.2006-09-09.jpg
Senmiestės kaimo kapinaitės, 2006 m.
Informacija
Seniūnija: Židikų seniūnija
Gyventojai: 82 (2001 m.)

SENIMIESTĖ, Senmiestis, kaimas Židikų seniūnijoje, apie 0,3 km į šiaurę nuo buvusios dvarvietės ir apie 1 km ta pačia kryptimi nuo Židikų miestelio, prie Židikų-Pikelių vieškelio.

Šiaurėje ribojasi su Dautarų, šiaurės rytuose - su Strygalės, vakaruose - su Petraičių, pietuose ir pietryčiuose - su Liūliškių k. Nuo Petraičių kaimo Senmiestę skiria Židikų-Vainuodės vieškelis, nuo Liūliškių - šunkelis, kuris tęsiasi nuo buv. I brigados kiaulidės iki Židikų-Vainuodės vieškelio, nuo Strigalės kaimo atkerta Židikų-Pikelių vieškelis. Yra didelis Senmiestės miškas.

Kaimo laukuose yra Gūžės ištakos.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 263 gyv., 1923 m. - 46 ūkiai, 312 gyv., 2001 m. - 82 gyv. (38 vyr., 44 mot.). 1764 m. gyveno 4 žydai[1].

  • 1900-06-18 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Juozas Jonušas.

Istorinės žinios

Senmiestėje buvo senieji Židikai, o naujasis Židikų kaimas, kaip ir daugelis valakinių kaimų, buvo išmatuotas kitoje vietoje - dabartinio miestelio teritorijoje, į pietus nuo dvaro sodybos.

Kaime yra kapinaitės. Jos įrengtos mažoje kalvelėje, apaugusioje medžiais. Plotas 0,11 ha, perimetras 251 m. Pietiniu pakraščiu praeina kelias, o iš kitų pusių - ariama žemė. Kapinėse buvo du koplytstulpiai. Yra liaudies skulptoriaus St. Gailevičiaus (1815-1885) kapas.

Kapelių atsiradimas siejamas su čia stovėjusia bažnyčia. Pasakojama, kad kartą sekmadienį kunigas toje bažnyčioje laikė mišias, įpuolė švedai nukirto kunigui galvą, iškapojo bažnyčioje esančius žmones ir patenkinti išdūmė. Vėliau švedai sugriovė ir bažnyčią, ir miestą[2]. Kitame padavime pasakojama, jog pirma Židikų nebuvo, o Senmiestėje buvo bažnyčia ir kapinaitės. Ir kai užpuolė švedai, nužudė kunigą ir kur jis žuvo toj vietoj buvo pastatyta koplytėlė. Tai buvo prieš 300 m. [3].

Vieškelis šalia Senmiestės kapinaičių

2011 m. Židikų pirmosios bažnyčios vietoje, dabartiniame Senmiestės kaime, pastatytas ąžuolinis kryžius. Kryžių padarė Juozas Vitkauskas, statė P. Malūkas, V. Malūkas, P. Vitkauskas, O. Žabaliūnas, R. Žutautas. Kryžius 2011 m. gegužės 28 d. pašventintas. Pamaldoms vadovavo Židikų parapijos klebonas Egidijus Jurgelevičius [4].

2016-05-14 Senmiestės kaime, prie Židikai-Lūšė kelio, pašventintas Atminimo ženklas „Alkos" rinktinės „Žaibo" būrio partizanams Aleksandrui Šetkui-Paparčiui, Jonui Šetkui-Lakūnui, žuvusiems Užpelkių kaime, Juozapui Runkauskui - Algiui-Tulpei, žuvusiam Kugių kaime, Kleopui Muleriui-Ugniai, žuvusiam Kentaučių kaime, bei Auzgeliuose žuvusiam Izidoriui Pronckui-Vėjui. Visi jie čia buvo užkasti šiose vietose esančiame durpyne nežinomoje vietoje. Paminklą pašventino Židikų klebonas Egidijus Jurgelevičius. Pats paminklas pagamintas Alytuje, o pastatytas balandžio mėnesį [5].

Sunaikintas paveldas

  • Koplytėlė prie kelio. Padirbo Izidorius Jautakis apie 1880 m. - Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, neg. Nr. 7098 (B. Buračo nuotr.), publikuota: Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Sud. Kazys Šešelgis. - V. 1990. - II kn. - 352 p. - įl. 29. ISBN 5-415-00554-4.

Etimologija

Sudurtinis žodžių senas ir miestas toponimas.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Senmiestės kaimo vietovardžius ir su jais susijusius padavimus iš Židikuose gyvenančio Vėžauskio užrašė Lina Liepaitė ir iš Domo Intos (g. 1898 m. Pocaičių k.) - Kostas Daubaras. Trumpai juos savo knygoje aprašė Vykintas Vaitkevičius [6].

  • Būdupio šaltinis. Šiaurės vakarinėje Senmiestės kaimo dalyje į šiaurę nuo tekėjusio Gyslos upelio tęsėsi didelės Būdupio pelkės. Pelkėse buvo labai gražus, niekda neužšąlantis šaltinis. Žmonės, pritrūkę vandens, visada ten važiuodavo vandens semtis. Pelkėse naktį pakildavo žyburėliai, kurie lydėdavo kiekvieną vėlyvą keleivį arba tų pelkių pakraščio gyventoją. Pasakojama, kad pelkių pakraščiais vaikščiodavusios nekrikštytos dūšelės.
  • Katprūdis buvo prie Saltono miško. Jį taip pavadino todėl, kad ten nešdavo žmonės senus ir nereikalingus katinus ir šunis skandinti. Alink jį augo didelės smilgos.
  • Kekinės miškas. Jį skiria Vainuodės vieškelis. Senmiestės kaimui priklauso visa rytinė jo dalis. Senais laikais šis miškas priklausė Leonas Kekiui.
  • Linginės miškas. Pavadintas pagal savininko pavardę. Anksčiau miškas priklausė Mykolui Lingiui.
  • Margių miškas. Žmonės jį taip praminė todėl, kad ten auga įvairių rūšių medžių. Seniau tas miškas priklausė Mortai Kentvainienei.
  • Rudnickio krūmas. Jis priklausė Klemensui Rudnickui. Iki melioracijos per šį krūmą tekėjo Gyslos upeliūkštis.
  • Saltono miškas. Trapukarytje miškas priklausė Antanui Saltonui, todėl taip ir pavadintas.
  • Švedų akmuo. Senmiestėje vyko smarkus mūšis. Kai mūšis nutilo, atbėgo švedų kareivis be galvos ir atsisėdo ant didžiulio akmens. Jis ant šio akmens sėdėjo tris dienas. O kai iš ten pranyko, tai į šį akmenį trenkė perkūnas ir akmenyje įskilo kryžius. Nuo šios dienos kiekvienas, kuris eidavo pro šį akmenį, paklysdavo[7].
  • Taujenio miškas. Pavadintas pagal miško savininko Jono Taujenio pavardę. Šis miškas nelabai didelis.
  • Valančiaus dauba buvo šiaurės vakarinėje kaimo dalyje, prie Valančiaus sodybos. Sunaikinta kartu su Valančiaus tvenkiniais. Padavimas: Senovėje dauboje velniai su raganomis linksmindavosi. Vieną naktį jiems bešokant, becypiant, staiga užgiedojo gaidys, ir jie visi kaukdami prasmego. Sakoma, Joninių naktį dauboje girdėti kažkokie nesuprantami, užburiantys muzikos garsai. Dauboje dažniausiai ir kaimas rengdavo vakarones.
  • Veliekos Plėšimas buvo Senmiestės-Skliaustės miško viduryje. Kur buvo Veliekos Plėšimas, augo tik samanos, kreivos mažos pušelės. Veliekos Plėšime riogsojo akmuo - velnių plūgas, apie kurį pasakota padavimų. Akmuo, sakoma, savo išvaizda tikrai priminė plūgą. Padavimai: Šiame miške velniai norėjo sau pragarą padaryti. Iš žmonių nagų pasigaminę plūgą, arė žemę (plūgą gamino iš nagų tų žmonių, kurie juos nukirpo ir nepersižegnoję numetė[8]. Velniai arė tik vieną naktį, nes paryčiui užgiedojo gaidys, ir jie, metę darbą, palikę riogsoti plūgą, prasmego į žemę. Senieji žmonės giriasi, kad jie gerai žiną tą vietą, kur esąs tas velnių plūgas, nes dar jo vienas noragas tebekyšąs iš samanų.

Kiti straipsniai

Literatūra

  • Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 161 - 166. ISBN 9955-9934-0-5.

Šaltiniai

  1. Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 29. 1765-01-14 žydų registras.
  2. V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - Vilnius, 1998. P. 155 - 186.
  3. Pasakojo Vitkauskas Juozapas, Juozapo g. 1922 m.
  4. Z. Šličienė. Ąžuolinis kryžius - bažnyčios vietoje // Būdas žemaičių. - 2011. - Gegužės 31. - Nr. 41. - P. 6.
  5. Vytautas Malūkas. Partizanų kovo ir vardai įamžinti Atminimo ženklu // Santarvė. - 2016. - Geg. 17. - Nr. 55. - P. 1, 8.
  6. V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - Vilnius, 1998. P. 155 - 186.
  7. Papasakojo Domas Inta, g. 1898 m., gyv. Pocaičių k. Užrašė Kostas Daubaras.
  8. Kraštotyra, 1983.

  • Senmiestės k. planas, 1882 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2809.