Kugiai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Kugiai
Kugiai.MKE.JPG
Buv. Naudvarės dvaro malūno akmuo su 1830 metų data
Informacija
Seniūnija: Židikų seniūnija
Plotas: 468,1 ha
Gyventojai: 55 (2001 m.)
Buv. Naudvarės dvaro pastatai
Kugiai1.MKE.2008-08-14.jpg

KUGIAI, Naudvarė, kaimas Židikų seniūnijoje. Šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis, per kaimą Dautarų-Dapšių vieškelis bei vieškelis į Ukrinus. Pietiniu pakraščiu teka Dubulis, pietinėje dalyje yra Naudvarės (Strikinės) miškas, šiaurinėje - Marijampolės miškas.

Gyventojai

Gyventoų skaičius: 1902 m. Naudvarės dvare 6, malūne - 4, kalvėje - 27 gyv., 1923 m. dvare - 1 ūkis, 84 gyv., 2001 m. - 55 gyv. (28 vyr., 27 mot.).

  • 1899-08-13 Naudvario k. gimė Lietuvos kariuomenės karininkas Vincas Šleinys.

Istorinės žinios

Kaimas minimas Žemaičių žemės teismo aktų knygose 1585 ir 1599 m.; buvo 48 valakai, priklausė Grūstės valsčiui (Sprogis, 1888:154).

Seni žmonės sakydavo, jog ir Kentaučių kaimas buvęs Naudvarės dvarininko Jono Uščios (Huščios) nuosavybė. Pats dvarininkas buvęs labai žiaurus. Baudžiauninkai atsikvėpdavę, kai Uščia lėbaudavęs kur nors Lenkijoje. Už mažiausius nusižengimus plakdavęs rykštėmis. Per 1863 m sukilimą dvarininkas iškvietė kazokų būrį, bet sukilėliai sugebėjo padegti palivarką. Dar kelis dešimtis metų pono Uščios palikuoniai kiekvienas savaip keitė dvarą. Vienas palikuonių gražiausioje sodo vietoje pasistatė vasarnamį. Tada prasidėjo puotos, lėbavimai, mat svečiai atvykdavo iš artimiausių ir tolimiausių dvarų [1].

Paskutinis iš dvarininkų giminės – Tadaušas Uščia mirė 1914 m kovo mėnesį. Po jo dvarą valdė Nekrošas[2]. Po kiek laiko Naudvarės dvare kilo gaisras. Vėliau dvaras buvo išparceliuotas, žemė išdalinta naujakūriams.

Dvare yra buvęs malūnas (dabar išliko tik akmuo su data, užtvanka). Sodo teritorijoje išlikukusi pirtis (vasarnamis ?) ir ledaunė (akmeninis pastatas, kuriame laikydavo tarp ledų mėsą, daržoves). Kiti pastatai nugriauti, žmonių perstatyti.

Anksčiau dvarui priklausė ir Kentaučių mokykla (buvusi dvarininko vasaros rezidencija, o kolūkio laikais ten buvo sandėliai).

Po II pasaulinio k. pas Kugių k. gyventoją Oną Ganusevičiūtę buvo apsistojęs „Žalgirio" būrio partizanas Pranas Mockus, kilęs iš Šialės raj. Šeimininkės sodyboje įsirengė slėptuvę po karvės ėdžiomis. 1947 m. buvo suimtas ir nuteistas kalėti 25 metus, bet amnestuotas[3].

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Paulauskiškė - sodyba Kugių kaime, greta miškas, upelis. Sudaro 4 pastatai. Seniau ten gyvenę bajoras, nuo kurio pavardės ir vadinama teritorija. Seniau ten buvo upelis, per jį tiltas ir koplytėlė, prie kurios eidavo melstis žmonės.

Etimologija

Dvaro pavadinimas nuo nuo rusų k. žodžių „novyj dvor”. Kugiai - asmenvardžio Kugys daugiskaitinė forma.

Šaltiniai

  1. Pasakojo Bronius Jonušas, g. 1942 m Kugių k. Užrašė Vitalija Juškevičiūtė, 1998 m.
  2. Pasakojo Juozas Rankauskas, g. 1921 m. Kugių k. Užrašė Vanda Petrauskienė, 1998 m.
  3. Ereminas Kazys. Kovotojo už nepriklausomybę nepriima Globos namai // Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 5