Rimoliai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Rimoliai
Rimoliai1.MKE.2008-06-27.jpg
Kryžius Rimolių k. laukuose
Informacija
Seniūnija: Sedos seniūnija
Gyventojai: 9 (2001 m.)
Rimolių piliakalnio riboženklis ir įvažiavimas į piliakalnio aikštelę

RIMOLIAI, Rimaliai, kaimas Sedos seniūnijoje, 2 km į šiaurę nuo Sedos, tarp Varduvos upės ir Sedos-Židikų kelio. Šiaurėje ribojasi su Dūmaičių, rytuose - su Kulšėnų k.

Prie Varduvos yra Rimolių piliakalnis, vad. Užpiliu.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 29, 1923 m. - 8 ūkiai, 46 gyv., 1959 m. - 37, 1970 m. - 24, 2001 m. - 9 (5 vyr., 4 mot.), 2011 m. - 5 gyv.

Istorinės žinios

Rimolių kaimas susiformavo išdalijus naujakūriams Sapiegų dvaro žemę. Šio dvaro žemės dar atiteko Padvarnininkų, Kulšėnų, Nausodės k. Piliakalnio aikštelėje XIX a. ir XX a. pr. buvo kaimo kapinės[1].

Lenkausko sodyboje buvo koplytėlė prie medžio su Pietos skulptūrine grupe. Paminklas buvo įrašytas į kultūros paminklų sąrašą[2][3]. Koplytėlė suiro, skulptūros perduotos į Mažeikių muziejų.

Šiuo pavadinimu yra pasivadinęs Sedos etnografinis ansamblis Rėmolee.

Sunaikintas paveldas

  • Skulptūra Šv. Jonas Nepomukas (fragmentas). - Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, publikuota: Senoji lietuvių skulptūra. - V. 1994. - 144 p. - įl. 48. ISBN 9986-9000-1-8.

Etimologija

Asmenvardžio Rimas priesaginė daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Vykintas Vaitkevičius savo knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės" nurodo su su Užpiliais susijusius objektus[4].

  • Akmuo su dubeniu - buvo Užpiliuose po ąžuolu. Nurodoma, kad šis akmuo turėjo vieną ar net keturis ar penkis dubenis. Apie 1989 m. akmuo panaudotas antkapių gamybai.
  • Šaltinis - Užpilių slėnyje, 290 m. į šiaurę nuo S. Virketaitės sodybos, 320 m. į pietryčius nuo Rimolių piliakalnio rytinio pylimo krašto, 16 m. į rytus nuo kairiojo čia tekančios Varduvos upės kranto. Į šaltinį įleistas 90 cm. aukščio ir 92 cm. skr. cementinis žiedas. Žmonės pasakoja, kad šaltnis verda ir žiemą, ir vasarą, o vandenį vartoja nuo visokių ligų, ypač akims plauti. Buvo norima net šį vandenį pilstyti ir pardavinėti. Laukai į šiaurės rytus nuo šaltinio vadinami Švedų pečiais.

Šaltiniai

  1. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. III. - P. 84 - 85.
  2. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 681
  3. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 415.
  4. Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - V., 1998. P. 155 - 186: