Kulšėnai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Kulšėnai
Kulsenai.MKE.2009-08-06.jpg
Informacija
Seniūnija: Sedos seniūnija
Plotas: 387,0 ha
Gyventojai: 125 (2003 m.)
Kulšėnų kapinės

KULŠĖNAI, kaimas Sedos seniūnijoje, prie Varduvos upės (deš. krante) ir Sedos-Židikų kelio. Šiaurės rytuose ribojasi su Renavo girininkija, pietuose - su Seda ir Sedulos ežeru. Rytiniu pakarščiu teka Varlupis, yra lapuočių Lazdynų miškas.

Kulšėnų kaime veikia hidroelektrinė, Tado Domarko dyzelinės kuro aparatūros servisas (įk. 1999 m.), yra vandens tvenkinys.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 148 gyv., 1923 m. - 27 sodybos, 169 gyv., 1973 m. - 140, 2001 m. - 111 gyv. (47 vyr., 64 mot.), 2003 m. - 125 gyv.

Kulšėnų k. 1879 m. gimė knygnešys Rapolas Pacevičius (Pocius), 1951-01-28 - kultūros darbuotoja, muziejininkė, Kretingos muziejaus direktorė, LDK Gedimino 5-ojo laipsnio ordino kavalierė Vida Kanapkienė.

Istorinės žinios

Pirmą kartą Kulšėnai paminėti 1578 m. [1].

Kulšėnų k. ant Varduvos buvo vandens malūnas, vadinamas Štelpine (nugriuvo). Yra Kulšėnų kaimo kapinaitės. Jos įrengtos nedidelėje kalvoje, apaugusioje lapuočiais medžiais ir kūmais. Išlikę keturi mediniai kryžiai ir paminklas su cementiniu postamentu bei kaltiniu kryželiu. Ant postamento užrašyta: „A.A. /Lucija Švatienė”. Antroje pusėje: „Steigėjai ŠVATAI 1944 M.” Šiaurės pusėje esantis medinis kryžius datuotas 1965 metais[2].

Etimologija

Kulšėnai - žemaitiško žodžio šlaunis priesaginė daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Gaiškalnis - ties Sedos miesto riba su Kulšėnų kaimu. Važiuojant į Židikus, reikėdavo šį kalną įveikti, „kalva visus gaišindavo”, todėl taip ir pavadinta.

Literatūra

  • Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 71 - 76. ISBN 9955-9934-0-5.

Šaltiniai

  1. Šileikis G., Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. - K., 1998. - P. 199
  2. Šverebas P. Kn.: Seda. - V., 1997. - P. 297.