Purpliai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Purpliai
Purpliai.Malunas.MKE.2007-08-13.jpg
Purplių vėjo malūnas, 2007 m.
Informacija
Seniūnija: Laižuvos seniūnija
Koordinatės: 56° 23' 00" š. pl. 22° 26' 00" ryt. ilg.
Altitudė: 85 m
Gyventojai: 98 (2001 m.)

PURPLIAI, kaimas Laižuvos seniūnijoje. Pietuose ribojasi su Stumbrų, vakaruose - su Knabikų, rytuose - Auksūdžio k. Šiauriniu pakraščiu teka Vadakstis. Kaime yra koplyčia (atstatyta ir pašventinta 2009 m.), malūnas (past. 1898 m.), senkapis, Stefanijos Vaičiulienės sodyboje pastatytas originalus koplytstulpis. Yra pieno supirkimo punktas (ved. Nijolė Nakutienė, nuo 1982 m.; anksčiau punkto vedėjai buvo Alfonsas Paulikas, Julija Jokupaitė).

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 325 gyv., 1923 m. - 46 ūkiai, 308 gyv., 1973 m. - 47 kiemai, 2001 m. - 98 gyv. (45 vyr., 53 mot.). 1765-01-14 žydų registre nurodyta, kad Purplių k. yra 11 žydų.

Purplių k. gyventoja Valė Engelmanienė (g. 1927) tapo šventųjų paveikslus.

Istorinės žinios

1661 m. Viekšnių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad Purpliai (dar kitaip buvo vadinami Šuryliais; lenk. siolo Szuryle) priklauso Pavadakstės vaitystei, yra 29 valakai žemės, nėra nė vieno gyventojo, žmonės išmirę maru, kaimas nusiaubtas švedų. Ta pati informacija pateikta ir 1665 m. Viekšnių seniūnijos inventoriuje. 1738-06-17 inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 12 kiemų, kurie moka 124 zlotų metinį mokestį.

1775 07 24 Viekšnių seniūnijos inventoriaus duomenimis Purplių k. (dokumente rašoma - Purple) buvo 20 dūmų, kurie mokėjo 877 činšą, 2 šeštokus ir 20 šieno vežimų. Judelio Einingo karčema mokėjo 50 činšą.

Purpliai
Purpliai1.MKE.2007-08-13.jpg
Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio paminklo fragmentas
Purplių klubas-skaitykla Antano Boruso name

Tarpukario metais Purplių k. veikė du vėjiniai malūnai, priklausę Paulikui ir Racevičiui [1].

Purplių kapinyno teritorijoje (archeologijos paminklas - AR 613), vakarinėje kaimo dalyje stovėjo koplytstulpis. Pastatytas XIX a. ar XX a. pr., medinis, su Marijos Maloningosios, Pietos, šv.Barboros ir šv.Juozapo skulptūromis. 1978 m. buvo įrašytas į dailės paminklų sąrašą (DV 3921). Apie 1980 m. nupjautas (kas tai padarė, nežinoma). Išliko 0,5 m aukščio liemens dalis. 1999 m. Povilas Tebelškis ištyrė Purplių kapinyne 59 kv. m. plotą ir rasta suardytų XVIII-XIX a. kapų liekanų. Kapinyną siūloma saugoti kaip kaimo kapines [2], [3].

1928 m. Purpių senųjų kapinaičių vid. dalyje, šalia koplyčios, pavasarininkai, mokyklos mokytojai ir mokiniai Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės dešimčiui paminėti pastatė cementinį kryžių. Paminklas (betonas) - kryžius ant postamento su įrašu (nurodyta paminklo statymo proga, data ir statytojai). 1986-11-05 iš po nakties paminklas buvo rastas nugriautas, kryžius nudaužtas ir dingę. Netrukus paminklo postamentas žmonių buvo vėl pastatytas.

Purplių kaime veikė pradinė mokykla, kuri priklausė Auksodės pradinei mokyklai. Ji buvo įsikūrusi Antano Boruso ūkyje. 1926-11-24 mokykloje įsteigti suaugusiems vakariniai kursai, kuriuos lankė 20 žmonių [4]. 1927 m. spalio 1 d. vietoj Purplių prad. m-klos vedėjos Anelės Strumilaitės pradėjo dirbti mokyklos vedėju Edurdas Pūgžlys, atvykęs iš Rekečių pradinės mokyklos.[5]. 1939 m. rudenį mokėsi 35 mokiniai (II kl. 16, III kl. – 15, IV kl. – 4), mokytoja Marija Bugavičiūtė, baigusi Šiaulių ped. m-klą. Mokyklą baigė: 1937 m. 5, 1938 m. 2, 1939 m. 4 mokiniai. Vėliau mokykla buvo savarankiška. Mokykloje dirbo Olga Tevelavičienė. 1988 m. mokykloje mokėsi 10 mokinių, dirbo dvi mokytojos: Adolfina Liausginienė (mokyklos vedėja), Loreta Butnoriūtė. Uždaryta apie 1989 m. Dabar buvusią Purplių mokyklą susigrąžino savininkai, mokyklos pastatas pakeitė išvaizdą, apkaltas baltomis dailylentėmis.

Po II pasaulinio karo trumpai veikė Purplių klubas-skaitykla. Iš pradžių jis buvo įkurtas M.Paulikinės name, apie 1950 m. perkeltas į Antano Boruso sodybą. Nuo 1948 iki 1949-11-01 klubui-skaityklai vdovavo Onutė Mikulskytė, apie 1950 m. - Eugenija Mikulskytė, 1950-1951 m. - Bronislava Racevičienė. Renginiai vykdavo Juozo Narbuto name. Sustambinus kolūkį, klubas-skaitykla panaikintas 1951 m., knygos perkeltos į Auksodės klubą-skaityklą.

Malūnas

Purplių vėjo malūną 1898 m. pastatė Antanas Racevičius pagal iš Latvijos gautus brėžinius. Malūnas veikė iki 1962 m. Vėliau jį atrestauravo Mažeikių baldų fabriko dirbantieji. Malūnas 1995-06-12 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą kaip turintis technologinę, istorinę ir architektūrinę vertę (kodas S 36).

Etimologija

Asmenvardžio Purplys daugiskaitinė forma.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. Poškus A. Kur čiurlena Vadakstis. - Būdas žemaičių. - 2000. - Sausio 11. - Nr. 2. - P. 6.
  2. Ivanauskas E. Neaiškių archeologinių objektų žvalgomieji tyrinėjimai Jonavos, kaišiadorių, Šakių, Mažeikių ir Akmenės rajonuose 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. - Vilnius, 2000. - P. 626.
  3. Archeologinių paminklų tyrinėjimas Lietuvoje 1999 metais // Lietuvos istorijos metraštis 1999 m. - Vilnius, 2000. - P. 407.
  4. Žibutė. Purpliai // Pavasaris. - 1927. - Vasar. 16. - Nr. 3. - P. 30.
  5. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 9. - P. 1000

  • Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3725 , l.139 (1765-01-14 žydų registras). F.SA-3765,l.255-256, 279 (siolo Szuryle, alias Purple, Woytowstwo Powodockie), l. 279. F. SA-3774, l. 635. F.SA-3910, l.11.
  • Purplių k. planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1713. - 1 lap.
  • Kviklys Br. Mūsų Lietuva. - V., 1992. - 2 leid. - T. 4 .
  • Šverebas Povilas, kn.: Nukentėję paminklai. - V., 1994. P. 113.
  • Gricius S. Purplių malūnas // Pergalės vėliava, 1985-08-20.
  • Ramanauskas V. Atstatykime bažnytėlę // Santarvė. - 1992. - Spalio 31. - Nr. 86.
  • Pavadakstyje įsikūrusį Purplių kaimą garsina koplyčia ir vėjo malūnas // Santarvė. - 2009. - Lapkričio 12. - Nr. 128. - P. 7-8.

Nuorodos