Purplių koplyčia

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Purplių koplyčia, 2009 m.
Purplių koplyčia, 2005 m.
Purplių koplyčios atstatymo iniciatyvinės grupės nariai Vytautas Ramanauskas, Vincas Savickas, Vytautas Gargasas, Bronius Vaičiulis su Telšių vyskupu Jonu Boruta ir Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios klebonu Rimvydu Marozu

PURPLIŲ ŠVENTO KRYŽIAUS IŠAUKŠTINIMO KOPLYČIA yra Purplių k. Dar buvo vadinama Purplių bažnytėle, bažnyčia. Medinė, dengta lentelėmis.

Istorija

Pasakojama, jog XIX a. gyvenęs kunigas vienuolis Remutis, kuris atvykęs į Purplius pamatė, jog kaimo gyventojai tiki ne Dievu, o burtais. Tuo pat metu sunkiai susirgęs kunigas susapnavęs sapną: ant senų Purplių kapinių, laisvoje vietoje, reikia pastatyti koplyčią, tada pasveiksi. Apie 1840 m. Remutis, prikalbinęs vietinius gyventojus, ėmėsi statybų ir 1842 m. koplyčia buvusi baigta ir pašventinta Švento Kryžiaus Išaukštinimo vardu, o pats kunigas pasveikęs. Iš Latvijos miškų buvo atvežti stori rąstai, iš kurių ir buvo ši koplyčia pastayta. Čia pat apsigyveno ir kunigas; koplyčioje nuolat vyko šv. mišios. Tačiau po kunigo Remučio mirties kito kunigo čia nebuvo atsiųsta, ir Purplių gyventojams sekmadienio mišių išklausyti vėl teko keliauti į Laižuvą. Koplyčia nebuvo apleista, keletą kartų metuose per didžiąsias religines šventes joje būdavo laikomos šv. mišios.

Purplių koplyčios kryžius, 1842 m.

Tačiau Purplių kolyčia užkliuvusi ūkininkui Feliksui Ročiui, nes ji ir kapinės buvusios jo žemėje ir į jas reikėję eiti per jo žemę. 1934 m. Ročys išėmęs iš altoriaus statulas ir atidavęs į muziejų, bet po jo mirties žmona sutvarkiusi koplyčią. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui vokiečiai traukdamiesi susprogdino Laižuvos bažnyčią, todėl kurį laiką pamaldo vyko Purplių koplyčioje. Sutvarkius bažnyčią Laižuvoje čia šv. Mišios iki 1961 m. buvo aukojamos tik per didžiąsias šventes. Uždarius koplyčia ji buvo išplėšta, dalis bažnytinių daiktų pateko pas gyventojus, o altoriaus papuošimai ir klausykla buvo paslėpti ant koplyčios lubų. Uždaryta šventovė pamažu pradėjo nykti. Praėjus beveik dešimtmečiui vietinių gyventojų prašymu ją šiek tiek paremontavo kolūkio pirmininko atsiųsta brigada. Kad nebūtų sunaikinti kryžius ant bokštelio ir varpas, J. Racevičius juos nuėmė ir perdavė Mažeikių muziejui.

Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Purplių koplyčios atstatymu ėmė rūpintis Vytautas Gargasas. 1992 m. jis su kunigu Tadu Poškumi nuvyko apžiūrėti ir rado koplyčią apaugusią krūmais ir nuo kelio nematomą. V. Gargaso iniciatyva buvo įkurta atkūrimo iniciatyvinė grupė, kurioje V. Gargasas, Bronius Vaičiulis ir Vytautas Ramanauskas. Kitų metų pavasarį surengta talka, sutvarkyta koplyčios aplinka, vėliau vietoj supuvusios kryžiaus pastaytas metalinis ir imtasi ruoštis remontui, tačiau remonto darbai kuriam laikui sustojo. 2007 m. prie darbų prisijungė Vincas Savickas. Jis pripjovė ir atvežė medienos, po metų B. Vaičiulis savo lėšomis užklojo naują stogo dangą, pakėlė bokštelio kryžių. Atstatymo darbuose talkino ir šalia koplyčios gyvenantys Leonora ir Virgis Stabinskai. Aplinka sutvarkyta per talkas. Aplink koplyčią esančiose kapinaitėse vietoj supuvusio kryžiaus pastatytas metalinis. 2009 m. rugpjūčio mėn. koplyčios atstatymo darbus apžiūrėjo Telšių vyskupas J. Boruta, kuris paskyrė pašventinimo datą - spalio 10 d.

2009 m. spalio 10 d. JE Telšių vyskupas Jonas Boruta pašventino auksodiškio Vytauto Gargaso iniciatyva atstatytą nuo 1960 m. nebeveikusią Purplių Švento Kryžiaus išaukštinimo koplyčią. Iki šiol kaimo gyventojai išklausyti mišių turėjo vykti į arčiausiai esančią Laižuvos bažnyčią. Koplyčios šventinimo iškilmėse dalyvavo Laižuvos parapiją kuruojantis klebonas Rimvydas Marozas, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebonas dekanas Zenonas Degutis, Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius, Purplių kaimo žmonės, Auksodės kaimo bendruomenės atstovai.

Etimologija

Kalvelė, ant kurios pastatyta Purplių koplyčia, buvo vadinama Pilies kalneliu arba piliakalniu. Pasakojama, kad ant jos buvusi pilis. Kartą užpuolę priešai, padegę pilį, kurioje sudegę visi jos gynėjai. Sekančios gyventojų kartos kalnelį labai gerbė, todėl kunigas Remutis, palyginęs kalnelį, 1842 m. pastatė bažnytėlę. Lyginant kalvelę buvo rasta akmeninių kirvelių, žalvarinių dirbinių [1].

Šaltiniai

  1. VAK: b. 27, l.214.

  • Gajutė Abelkienė. Naujam gyvenimui prikelta Purplių šventovė // Būdas žemaičių. - 2009. - Spalio 13. - Nr. 81. - P. 1, 5.