Maigų ežeras

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Maigų ežeras
Maigų ežeras iš šiaurinės pusės
Maigų ežeras iš šiaurinės pusės
Kodas: 30030101
Seniūnija: Mažeikių apylinkės seniūnija
Plotas: 1,6 ha
Aukštis virš jūros lygio: 69,5 m
Vidutinis gylis: 1,6 m
Giliausia vieta: 4 m
Kranto linijos ilgis: 0,57 km
Įtekančios upės: Baibelis
Ištekančios upės: Kutuvis

MAIGŲ EŽERAS yra Maigų k., apie 1,8 km į šiaurę nuo Mažeikių-Šiaulių plento, 1,5 km į pietus nuo Mažeikių-Šiaulių geležinkelio, 0,25 km į rytus nuo Ubagyno miško.

Yra negilioje lomoje, prie miško. Iš visų pusių ežerą supa dirbami laukai. Pietiniame pakraštyje eina Maigų-Krakių vieškelis. Ilgis šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi 0,18 km, plotis vakarų – rytų kryptimi 0,08 km. Plotas 1,6 ha (1928 m. buvo 1,96 ha). Aplink ežerą yra 1,4 ha krūmų, 6,0 ha pievų. Bendras teritorijos plotas 8,5 ha.

Protakinis: šiaurinėje dalyje į ežerą įteka Baibelis, pietinėje išteka Kutuvis. Kai kuriuose XIX a. planuose nurodyta, kad į ežerą be Baibelio (Barzdupiuo) dar įteka Sūrupis (anksčiau vadintas Godupiu, Ropedupiu), turintis dešinįjį intaką Prūdupį. Vėliau šio upelio vaga sureguliuota. Krantai žemi, apaugę krūmais, užpelkėję, ypač pietinėje ir rytinėje dalyse. Pakrantėse dirvožemiai pelkiniai žemutinio tipo durpiniai. Termokarstinio tipo. Dubuo susidarė ištirpus ledo gabalams ir yra lovio pavidalo, viduryje lygiu dugnu. Pakraščiuose dugnas uždumblėjęs, susidaręs nemažas sapropelio sluoksnis. Šiaurinėje dalyje anksčiau buvo truputį smėlio, bet dabar taip pat uždumblėjęs. Vanduo melsvas, skaidrumas 0,50-1,0 m., vasarą vidutinė vandens temperatūra 20 laipsnių. Užšąla gruodžio pabaigoje-sausio pradžioje. Ledo dangos storis 40-70 cm, pradeda tirpti balandžio mėn.

Biologinė įvairovė

Maigų ežeras labai sparčiai užželiantis. Pagal augalijos paplitimą jis priskiriamas prie juostinio-ištisinio užžėlimo tipo ežerų. Ežero gruntuose vyrauja dumblas, sapropelingas dumblas ir sapropelis. Aukštųjų helohidrofitų juosta vešli ir plati, tarp jos ir kranto atviro vandens nėra, nes čia yra išsivysčiusi sekliųjų vandenų juosta. Aukštųjų helochidrofitų bendrijų sudėtyje pagausėja švendrynų. Hidatofitų juostos taip pat labai išplitusios. Be limneidų nemažus plotus ežere užima nimfeidų ir potameidų bendrijos. Iš atskirų hidatofitų bendrijų labiausiai paplitusios vandens lelijos, paprastųjų lūgnynų, plūduriuojančiųjų plūdynų formacijos. Ežere einant iš gilesnių vietų kranto link išryškėja tokios augalijos juostos: 1) makrofitų, su vyraujančiomis maurabragio rūšimis, elodėja, smulkialapių plūdžių rūšimis ir kitais visiškai vandenyje panirusiais augalais; 2) plačialapių plūdžių juosta, kurioje vyrauja didelės plačialapės plūdės, varpinė plunksnalapė ir kiti vandenyje panirę augalai, virš vandens laikantieji tik savo žiedus; 3) vandens lelijų juosta, kurią sudaro augalai, plūduriuoją savo lapais vandens paviršiuje ir žiedus iškėlę virš vandens, pvz., paprastoji vandens lelija, paprastoji lūgnė, plūduriuojančioji plūdė; 4) nendrių-meldų juosta, kurios edifikatoriais yra aukšti augalai, panirę savo apatinėmis dalimis vandenyje (nendrė, švendras, meldas, balinis asiūklis); 5) seklių vandenų augalų juosta, kur edifikatoriais yra viksvos, dumblialaiškiai.

Maigų ežero augalija tyrinėta 1976-77 m. Iš viso surastos 109 aukštesniųjų augalų rūšys, priklausančios 42 šeimoms. Gausiausios rūšimis yra varpinių ir viksvinių šeimos, joms priklauso po 11 augalų rūšių. Pakrantėse surastos 6 naujos apylinkei rūšys: Thelypteris palustris, Polygonum bistorta, Ranunculus lingua, Menyanthes trifoliata, Lycopus europeus, Inula saliciana. Rastos 8 samanų rūšys: Bryoerythrophyllum recurvirostre, Bryum caespiticium, Calliergonella cuspidata, Ceratodon purpureus, Fontinalis hypnoides, Funaria hygrometrica, marchantia polymorpha, radula complanata.

Žinduolių yra nedaug. Pakrantėse aptinkama dirvinė pelė, ežys, kurmis, paprastasis pelėnas, rudasis pelėnas, vandeninė žiurkė. Užregistruota 18 paukščių rūšių, iš žuvų aptinkamos lydekos, ešeriai, anksčiau gyveno vėžiai.

Istorinės žinios

1856 m. Viekšnių dvaro žemės kiekio apskaitos žiniose nurodyta, kad Maigų ežero plotas yra 1,80 dešimtinių. Pažymėtas 1870 m. Kauno guberijos Liustracinės komisijos sudarytame Maigų k. žemėlapyje. Nepriklausomybės metais dokumentuose nurodyta, kad ežeras buvo 100 sieksnių ilgio, 150 sieksnių pločio ir 2,5 sieknių gylio; jame daug ešerių, karosų, vėžių, priklausė maigų k. savininkams. 1934 06 17 Milių jaunųjų ūkininkų ratelio Žibikų skyriaus jaunieji ūkininkai ežere paleido kelias dešimtis vėžių, kurių iki 1927 m. čia buvo labai daug, bet vėliau sprčiai pradėjo nykti.

Legenda

Senų senovėje, kai dar žmonės tebetarnavo ponams, gyveno senas bajorponis Maigas. Jis žmones vertė labai sunkiai dirbti už menką atlyginimą, o už nepaklusnumą užplakdavo rykštėmis. Buvo labai žiaurus beturčiams ir vargšams. Žmonės apie jo žiaurumą labai plačiai kalbėjo ir prašė Dievo bausmės. Vieną kartą senas kuprotas elgeta užėjo pas jį paprašyti nakvynės ir kasnelį duonos. Bet Maigas neapkentė savo namuose elgetų ir jį išvarė lauk. Lauke buvo labai tamsu, todėl elgeta atsigręžęs pono maldavo, kad nors daržinėje leistų pernakvoti. Tačiau ponas taip supykęs ant elgetos ir užsiundė šunimis. Senas elgeta šunų sudarkytais rūbais ir alkanas išbėgo iš pono dvaro. Paėjęs kiek toliau maldavo Dievo bausmės. Tuomet pakilo baisi audra, kokios dar žmonės nebuvo matę. Sutemo kaip tamsiausią naktį, prasivėrė žemė ir dvaras nugrimzdo, o jo vietą užpildė vanduo. Tik dabar, šv. Jono naktį, baisusis ponas iškyla į ežero paviršių ir keikia savo likimą. (Užrašė 1940 03 mėn. Aloyzas Keršis iš Milių k. gyventojos Rozalijos Keršienės).

Etimiologija

Ežero pavadinimas yra sudėtinis kilmininkinis hidronimas, kurio pirmasis komponentas iš gyvenamosios vietos vardo.

Šaltiniai

  • Lietuvos valst. istorijos archyvas: F.526, ap.8, b.1972.
  • Lietuvos valst. archyvas: F. 393, ap.1, b.381, l.2, 38-40; F.1250, ap.3, b.4458, l.35 (Maigų k. planas).
  • Lietuvių kalbos ir tautosakos instituto tautosakos rankraštynas: LTR, b.2330, l.30.
  • Kauno archyvo filias: F. U-62, ap.9, b.74, l.89.
  • Čiūžaitė O. Sektinas pavyzdys // Jaunasis ūkininkas, 1934 06 28. - Nr. 26.
  • Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas. - V., 1963. - P. 96.
  • Vanagas A. Lietuvos TSR hidronimų daryba. - V., 1970. - P. 263.
  • Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. - V., 1981. - P. 201.
  • Mažeikių krašto gamta. - V., 2000. - P. 15.