Elektrotechnikos gamykla

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

ELEKTROTECHNIKOS GAMYKLA, Mažeikių elektrotechnikos gamykla, J. Garelio elektrotechnikos gamykla, įmonė, veikusi 1959-2001 m. Mažeikiuose. 1959 m. dirbo 420, 1983 m. - 1300, 1998 m. - 317, 1998 m. - 131 darbuotojas.

Iš pradžių joje gamino elektros variklius skalbimo mašinoms ir mikrovariklius įvairiems prietaisams. Plieną mažeikiečiai gaudavo iš Uralo metalurgijos kombinatų, aliuminį – Karelijos ir Maskvos srities, laidus – iš Maskvos ir Panevėžio, guolius – iš Vitebsko, Odesos, kitų miestų. Buvo užmegsti draugystės ryšiai su Gusevo (Kaliningrado sritis) “Mikrodvigatelio” gamyklos kolektyvu: pasikeista darbininkų delegacijomis, pasirašyta socialistinio lenktiniavimo sutartis. Trumpalaikį apmokymą mažeikiečių gamykloje pradėjo Frunzės elektrotechnikos gamyklos atstovai, o gareliečiai savo darbo patirties perduoti keliems mėnesiams buvo išvykę į Pamaskvio gamyklas.

1975 metais atiduotas eksploatuoti naujas gamybinis korpusas. Tai leido dar labiau padidinti gamybą. Gamyklos produkcija buvo siunčiama į daugelį miestų, Rusiją. Prie gamyklos iškilo daugiaaukščių namų gyvenvietė.

1971 m. gamyklos surinkimo cecho filialas įsteigtas Sedoje. Deja, apie 2000 metus gamykla žlugo.

Pakeliui į Ežerę(Latvijos pasienis), už keturių km nuo Mažeikių, 1959 m. vasario mėnesį Mažeikių rajone, Reivyčių kaime, mašinų- traktorių stoties bazėje įsikuria atsarginių dalių gamykla. 89 darbuotojų kolektyvas pradeda įsisavinti ir gaminti DAI-1 elektros variklį. Nuo tų pačių metų liepos mėnesio pirmos dienos atsarginių dalių gamykla likviduojama ir įkuriama Mažeikių elektrotechnikos gamykla.

Tuo metu nieko panašaus į gamyklą dar nebuvo. Likę keli vargani mašinų- traktorių stoties pastatai, kuriuos reikėjo rekonstruoti, pritaikyti sudėtingai gamybai. Reikėjo sumontuoti įrengimus, paruošti žmones. Tais pačiais metais keturių šimtų dvidešimties darbuotojų kolektyvas pradeda įsisavinti DAO elektros variklį.

Įrengti gamyklą padeda Rusija. Dinaminis plienas gaunamas iš Tirliansko, Novomoskovsko. Konstrukcinis plienas- iš Černovecko, Makajevsko, Donecko. Aliuminis- iš Podolsko. Uljanovsko. Pagaminta produkcija siunčiama į Serpuchovo, Uljanovsko gamyklas. 1960 m. gruodžio 31 d. vyriausybės nurodymu gamyklai suteikiamas revoliucinio judėjimo Lietuvoje dalyvio J. Garelio vardas. Gamykla buvo siaurai specializuota įmonė su masinės gamybos pobūdžiu, nuo 1960 metų gaminanti elektros variklius buitinėms skalbimo mašinoms ir mikrovariklius įvairiems prietaisams

1962 m. gamyklos administracijos rūpesčiu Mažeikių mieste pradeda veikti Šiaulių K.Didžiulio politechnikumo filialas. Čia ruošiamasi kvalifikuoti specialistai jaunai gamyklai.

Darbingi kolektyvui buvo 1966 m. Už antro ketvirčio darbo rezultatatus TSRS elechtrotechnikos pramonės įmonių tarpe jam pripažinta antroji vieta. Devintajame penkmetyje buvo vykdomos naujos statybos. Įrengtas 50-ies vietų vaikų darželis, bendrabutis. Naujai suremontuotose ir pritaikytose patalpose atidarytas susirinkimo cecho Sedos filialas. Pradėta gamyklos rekonkstrukcija. Pilnai įsisavinta el. variklio DASM-2 gamyba. Nuo 1967 m. gamykla priklauso “ Elfos” gamybiniam susivienijimui. Daugelį metų gamykla tvirtai žengė šio susivienijimo gretose.

1975 m. pastatytas naujas pagrindinis gamybos korpusas. Žymiai pagerėjo darbo ir buities sąlygos. Prie gamyklos išaugo didelė gyvenvietė. 1983 m. atidarytas kultūros klubas. Veikė techninė biblioteteka, medpunktas, ryšių skyrius, buitininio gyventojų aptarnavimo punktas, parduotuvė, valgykla, 140 vietų vaikų lopšelis- darželis.

1986 m. dirbo 450 darbuotolų. Buvo 12 brigadų. Sedos filiale dirbo 80 darbuotojų. Ten buvo gaminami statoriai. Elektrotechnikos gamykloje aktyviai reiškėsi saviveikla: tautiniai šokiai, agitbrigados, pučiamųjų instrumentų orkestras., kaimo kapela, vyrų ir moterų ansamblis. 1988 metais imonei vadovavo direktorius Algirdas Razminas. Susikūrus laisvai Lietuvai gamykla pradėjo skursti , nes pagrindinis gamyklos produks\cijos vartotojas buvo Rusija. Įmonei vadovaudavo Sergejus Kovaliovas. “Mažeikių elektrotechnikoje” 1985 metais dirbo daugiau kaip 1300 žmonių. Po privatizacijos sumažėjo elektros variklių gamyba. Perpus sumažėjo žmonių. 1998 metų pradžioje jų liko 317, 2000m. –131. Bendrovės valdybos pirmininkas S. Kovaliovas ”Santarvei” 2000-04 –01 sakė, kad neterminuotos darbo sutartys esančios sudarytos su 85 darbuotojais. Likusieji įdarbinti laikinai – 3-4 mėnesiams. Vėliau papildys bedarbių gretas. 1997 m. AB “Mažeikių elektronikos” generalinis direktorius V. Žasinas sakė, kad 95bendrovės producijos sudaro elektros varikliai 1997 m. spalio 25-26d. Mažeikiuose buvo pristatyti Lietuvos, Rumunijos ir Rusijos bendros įmonės kolektyviniai pirmieji gminiai – keturių tipų buitinės skalbimo mašinos “Titanija”. Be to, buvo aptartos minėtų šalių ekonominio bendradarbiavimo galimybės. Mintis steikti bendrą įmonę mažeikiškiams kilo beveik prieš trejetą metų. Kartu su Rumunijos Kudziro miesto mechanikos gamyklos specialistais buvo paruošta naujos kartos buitinių skalbimo mašinų gamyklos techninė dokumentacija. Mažeikių privačios firmos “Titanija” specialistai, išstudijavę Latvijoje ir Rumunijoje gaminamų skalbimo mašinų gamybos įpatumus, bei vartotojų pastabas, sukūrė būsimųjų skalbimo mašinų dizainą. Jos bus gaminamos Kaliningrade. “Mažeikių elektrotechnika” tieks naujo tipo variklius. Baltijos šalyse tų mašinų realizacija rūpinsis Mažeikiuose esanti ptivati firma “Titalija”, kuri priklauso AB “Mažeikių elektronikos” valdybos pirmininkui Sergejui Kovaliovui. “Mažeikių elektronika” valdo 81 jos gamybinėje bazėje įsikūrusios UAB “Elektrotechnikos gamykla”, kuriai vadovauja buvęs “Mažeikių elektrotechnikos” geeralinis direktorius A. Martinaitis, akcijų. Ši dukterinė bendrovė pagrindinei teikia įrangą elektros varikliams gaminti, atlieka šakės energetikų užsakimus.1999 metais “Mažeikių elektrotechnika” pagamino tik 9500 elektros variklių, už 380 tūkst. Litų – pagalbinės produkcijos. Bendrovė 2000 metais turi sutartis su Vokietijos ir Lenkijos bendrąja įmone “Kabit”. Ji perka iš Mažeikių variklius. Taip pat sutartys padarytos ir su “Hajdu” iš Vengrijos, “Romo” firma iš Čekijos, “Fikasota” iš Bulgarijos. 2001 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apygardos teismas “Mažeikių elektrotechnikos” bendrovei iškėlė bankroto bylą. “Sodrai” bendrovė skolinga 7,7 mln. Litų. Skolos kreditoriams viršija bendrovės įstatinį kapitalą. Tai ir buvo viena prielaidų jai iškelti bankroto bylą. 18,2 akcijų priklauso smulkiesiams akcininkams. 2001 metais įmonėje dirbo 90 žmonių. 50,7 akcijų paketas priklauso valstybei – 31,2 valdo Valstybės turto fondas, o 31,2 priklauso “Sodrai”.

Romualdas Nemanis 1961 metais atvyko dirbti į besikuriančią Elektrotechnikos gamyklą, kur iki 1966 metų dirbo vyr. mechaniku. 1967 metais jis buvo paskirtas vyr. inžinieriaus pareigoms, o nuo 1971 iki 1988 metų dirbo gamyklos direktoriumi.