Mažeikių vaistinės

Straipsnis šiuo metu rašomas.

Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

MAŽEIKIŲ MIESTO VAISTINĖS

„Centrinė vaistinė" prieš II pasaul. karą

Istorija

1887 m. Mažeikiuose laisvai praktikuojantis gydytojas Rygos vokietis Otto Losberg, prie stoties savo giminaičio pastatytame dviejų aukštų name (vėliau Bliumentalio viešbutis) gavo ledimą atidaryti vaistinę. Vaistinės pirmasis vedėjas buvo provizoriaus padėjėjas Pavel Pancer, vėliau - provizorė Losberg. 1910 m. iš Losbergų vaistinę nupirko provizoriaus padėjėjas Dovydas Švabas. Vaistinė perkelta į naujas patalpas N. 179 prie Laisvės gatvės ir pavadinta „I-oji vaistinė D. Švabo". Taip ji vadinosi ir vėliau, nors savininkais buvo ir kiti. 1937 m. vaistinę nupirko chemikas-vaistininkas Šalomas Jokubas Kaganskis su žmona chemike-vaistininke Šorė Rimanaite. 1900 m. Rusijos žydas Izarovas Mažeikiuose (tada dar Muravjove") atidarė vaistų sandėlį (magaziną), kur urmu buvo prekiaujama vaistais, parfumerija, fotografijos prekėmis, aliejiniais ir sausais dažais. Prasidėjus I-am pasauliniui karui Izarovas išvažiuodamas iš Mažeikių savo vaistų sandėlį pigia kaina perleido Bronislavai Teresaitei (pirmojo Mažeikių bažnyčios kunigo Meškausko giminaitei). Per I-mą pasaulinį karą vaistų sandėlio veikla buvo sustabdyta, nes nebuvo galima atsivežti naujų prekių ir keitėsi pinigai. Likusius vaistus ir kosmetiką B. Teresaitė išsaugojo pokario metams.

Pasibaigus 1914 metų karui, Bronislava Teresaitė, susiradusi seną provizorių Antaną Gritę, 1918 m. gavo leidimą atidaryti Mažeikiuose antrą vaistinę prie stoties, tame name, kur buvo buvusi pirmoji Losbergių vaistinė ir Teresaitės „vaistų magazinas". Sunaudojusi visas vaistų ir parfumerijos atsargas, B. Teresaitė jau nebegalėjo samdytis daugiau darbuotojų. 1920 m. ten perėjo dirbti Morta Molaitė-Varniennė, atvažiavusi iš Šilalės vaistinės, kur buvo jau du metus dirbusi. 1922 m. Morta Molaitė išsikėlė į Viekšnių vaistinę pas provizorių Juozą Aleksandravičių.

1923 m. „B. Teresaitės ir A. Gritės vaistinė" persikėlė į naujas, erdvias patalpas Laisvės g. Nr. 34, suremontuotame name, kur antrame aukšte buvo vedėjos butas. 1926 m. vedėjas provizorius Gritė staiga mirė, B. Teresaitė savo vaistinę pardavė provizoriaus padėjėjui Šmueliui Meerovičiui, buvusiam Raudondvario (Kauno apskr.) vaistinės savininkui. Vaistinė perkelta į naujas patalaps, Stoties ir Laisvės gatvių kampiniame pastate, ir pavadinta „Centralinė vaistinė Meerovičiaus".

1933 m. Š. Meerovičius vaistinę pardavė Švarcienei, kurios vyras Bencijonas Švarcas buvo provizoriaus padėjėjas, bet vaistinės vedėjas turėjo samdytis provizorių. Nuo 1935 m. vaistinės vedėju buvo Naftalis Lapianskis (1941 m. kartu su kitais Mažeikių apskrities žydais buvo sušaudytas pavenčiuose). 1941 m. vaistinės baldai buvo perduoti Andrejavo vaistinei, kuri buvo sudegusi

Mažeikių savivaldybės vaistinė 1924-1925 m.

1924 m. Mažeikių apskrities savivaldybė įsteigė uždarą vaistinę ligoninei, kad šiai nereikėtų vaistų imti iš privačių vaistinių. Vedėjas buvo provizorius Pranas Girdenis, o padėjėjai Gustavas Peržinskis ir Vladas Medekša. Po metų vaistinė buvo pertvarkyta ir atidaryta visuomenei 1925 m. liepos 1 d. ir tapo Savivaldybės vaistine. Be šios vaistinės tuo metu veikė dar dvi privačios vaistinės. Ši vaistinė veikė dieną ir naktį, joje buvo įvestas naktinis budėjimas.. Vaistinės vedėju buvo provizorius Budrikis, o padėjėjais Breimeris ir Galvydis, o kai šis mirė - provizoriaus padėjėjas Vincas Gargasas. Ligoninei vaistus gamino provizoriaus padėjėjas Peržinskis. Vaistinės sanitarė buvo Milda Danenbergaitė-Sakalauskienė. Ši per dešimt metų vaistinėje praėjo ir fasuotojos, ir asistentės praktiką. Vėliau vaistinės sanitarė buvo Aleksandra Jucevičiūtė, o mokinė - Olimpija Muronaitė, kuri, atlikusi vaistinėje praktiką, išvažiavo į Kauną įsigyti provizorius padėjėjo pažymėjimo.

1930 m. vaistinę perkėlė į apskrities Savivaldybės namą Laisvės g. Nr.34, kur viršuje (2 aukšte) buvo įsteigta ir kino salė - o apačioje - vaistinė, kuri ten išbuvo apie 30 metų.

1933 m. provizorius Budrikis išvažiavo į Alytų, o į Savivaldybės vaistinės vedėju atvažiavo iš Tauragnų provizorius Pranas Šimkūnas (biologijos daktarės Eugenijos Šimkūnanaitės tėvas). Pavaduotoju buvo provizoriaus padėjėjas Peržinskis, kuris ėjo ir vaistinės buhalterio pareigas.

Provizorius P. Šimkūnas Mažeikių savivaldybės vaistinėjė vedėju buvo iki 1936 m. sausio 1 d., nes grįžo atgal į Tauragnus, kur turėjo savo kaimo vaistinę. Ten jis ir žuvo, ant vaistinės slenksčio, bomborduojant per karą Tauragnus.

1936 m. sausio mėn. į vaistinę vedėju atvyko iš Klaipėdos krašto krašto provizorius, tautininkas Antanas Butikas, kuris Klaipėdos krašte turėjo vaistinę, bet subankrutavo ir vaistinę turėjo parduoti. 1941 m. birželio 15 d. A. Butikas išvežtas į Sibirą, ten ir mirė.

1935 m. liepos 20 d. vaistinę, 1 metų privalomai praktikai atlikti, įstojo farmacininkė Eugenija Motuzaitė, kuri, atlikusi praktiką, po metų liko dirbti Savivaldybės vaistinėje receptore. Į vaistinę mokine įstojo Eufemija Kazakevičiūtė, kuri, atlikusi, mokinės praktiką, Kaune išlaikė egzaminus į provizoriaus padėjėjus ir grįžo dirbti asistente į vaistinę, ištekėjo už vietinio vokiečio Ilterio sūnaus, 1939 m. repatrijavo į Vokietiją. Prasidėjus karui, su sūnumi grįžo į mažeikius ir dirbo vaistinėje iki 1944 m. vasaros. Traukiantis vokiečiams vėl išvažiavo į Vokietiją.

Vaistinė Nr. 315 iki karo (1941 m.)

1940 m. rudenį visos Lietuvos vaistinės buvo nacionalizuotos. Buvusi Švabo 1-oji Mažeikių vaistinė, kurios savininku ir vedėju buvo famacininkas Kaganskis, buvo uždaryta, o baldai ir kitą įranga perduoti Mažeikių ligoninei, kur rūsyje įsteigta uždara ligoninės vaistinė. Nuo 1941 m. sausio 1 d. ligoninės vaistinės vedėju paskirtas provizoriaus padėjėjas G. Peržanskis ir sanitare A. Jucevičiūtė. Abu iš savivaldybės vaistinės, kuri po nacionalizavimo pavadinta vaistine Nr. 315.

1941-06-17 vaistinės vedėju paskirtas 1-os vaistinės buvęs savininkas farmacininkas Šolomas Jokubas Kaganskis, o jo žmona farmacininkė Šorė Kaganskienė paskirta receptore į buvusią Švarco vaistinę. Prasidėjus 1941 m. birželio 22-23 d. karui, Švarco vaistinė buvo uždaryta. Kaganskis buvo 1941 m. rugpjūčio mėn. buvo nušautas pavenčiuose kaip norėjęs pabėgti iš žydų sušaudymo vietos. 1941 m. rugpjūčio mėn. buvo likviduoti visi Mažeikių apskr. žydai daktarai ir farmacininkai.

Uždarius Švarco vaistinę į vaistinę Nr. 315 perėjo praktikantė Morta Varnienė ir sanitarė Emilija Kinčinaitė, o likusios buvo - fasuotoja M. Sakalauskienė ir receptorė E. Motuzaitė.

1941 m. įsteigta Mažeikių ligoninės vaistinė veikė iki 1944 m. Frontui praėjus nebegrįžo jos darbuotojai, o bėgdami vokiečiai išsivežė baldus ir inventorių. Pati ligoninė buvo apgriauta, o remontui lėšų nebuvo. Ligoninės rūsyje, šalia virtuvės, buvo gautas kambarys, kur buvo buvusi ligoninės vaistinė. Ten įsteigtas tik laikinas vaistinės punktas. Atlyginimą punkto vedėjui apmokėjo ligoninė, o medikamentus teikė vaistinė Nr. 315. Šio punkto pirmoji vedėja buvo provizorė Liongina Jurevičiūtė, kuri vėliau išsikėlė į Klaipėdą.

Mažeikių apskrities savivaldybės vaistinės 1930-1940 m.

• Mažeikiai, 1-oji vaistinė, Laisvės g. 17 a, savininkas ir vedėjas provizorius D. Švabas.
• Mažeikiai, „Centralinė vaistinė", Laisvės ir Stoties g. kampas, savininkas B. Švarcas, vedėjas farmacininkas N. Lopianskis.
• Mažeikiai, Apskrities savivaldybės vaistinė, Laisvės g. 34, vedėjas provizorius A. Butikas.
• Laižuva, Kuršo g. 4, savininkas ir vedėjas A. Kaikaras.
• Pikeliai, Bažnyčios g. 1, savininkas ir vedėjas ir provizorius P. Adamkevičius.
• Seda, savininkas J. Messie, vedėjas provizorius K. Novodzelskis.
• Tirkšliai, Valsčiaus g. 1, savininkė E. Novickaitė-Klovienė, vedėjas provizorius J. Novickas.
• Viekšniai, „Didžioji vaistinė", Turgaus g. 36, savininkas ir vedėjas farmacininkas J. Aleksandravičius
• Židikai, vedėjas provizoriaus padėjėjas J. Malinauskas.

Be to, tuometinėje Mažeikių apskrityje dar vaistinės buvo Akmenėje, Barstyčiuose, Ylakiuose ir Klykoliuose.

Mažeikių rajono vaistinės (1945-1950 m.)

Per karą buvo paplitę niežai, bet nebuvo kuo gydyti. Vaistinė padėti negalėjo, nes iš vaistų sandėlio nuo niežų nieko nebuvo gaunama. 1946 m. vasario mėn. vaistinė ėmė gaminti Flemingso skiedinį - virinant sierą su negesintomis kalkėmis. Nuo susidariusio sieros vandenilio kvapo visos vaistinės darbuotojos ėmė protestuoti ir nutraukti gamybą. Vedeja prašė vaikų gydytojos Liaugminaitės -Mileškienės išbandyti, kaip naujasis Flemingo skystis padeda nuo niežų. Šio vaisto 200 gramų kainavo 50 kapeikų. Kadangi mieste ir aplinkiniuose kaimuose per karą niežais sirgo ištisos šeimos, vaistinės vedėja pradėjo kalbinti darbuotojas, kad pakentėtų bjaurų Flemingso kvapą. Nutarta už parduoto šio vaisto gautas pajamas pridėti prie algos. Kadangi Mažeikių vaistinė neturėjo pagalbinių patalpų, tai šį vaistą gamino dirbamose patalpose jas truputį rekonstravus - buvo sutvarkyta virtuvė, sandariai uždarytos durys į kitas patalpas, išimtas lango viršutinis rėmas, kad būtų trauka į lauką. Buvo įsigytas didelis, 3 kibirų talpos, katilas. Iš pradžių vaistą virė porą ar tris kartus per savaitę, vėliau rečiau. Niežų epidemija truko apie du metus. Flemingsą virusiai sanitarei M. Lybaitei už virimą buvo mokama antra alga ištisus metus. 1946-1947 m. Flemingso buvo parduota už 16 tūkst. rub. Darbuotojoms išmokėta apie 10 tūkst. rub. Iš „Flemingso fondo" 4 tūkst. rub. buvo palikti kaip „Stipendijų ir pašalpų fondas". Vėliau tas fondas buvo konfiskuotas, pinigus reikėjo įnešti į banką, o jų kvitą pristayti Klaipėdos farmacijos kontorai. Vaistinės vedėja E. Motuzaitė buvo iškviesta į partijos komitetą aiškintis dėl „juodojo fondo". 1952 m. vaistinė priklausė Klaipėdos kontorai.

Pokario laikotarpiu Mažeikių vaistinė Nr. 315 kuravo visas Mažeikių apskrityje esančias vaistines: Akmenės (vedėjas, provizorius Rušinas), Viekšnių (ved. chem. vaist. Aleksandravičius), Sedos (prov. Kuzavas), Laižuvos (ved. prov. A. Kaikaris), Tirkšlių (ved. prov. Navickienė-Klovienė; turėjo vaistinės punktą Pievėnuose), Ylakių (ved. prov. Leonardas Chododevičius), Barstyčių (ved. prov. Stanevičienė), Židikų (Martišauskaitė). Buvon uždarytos ppailės, Pikelių ir Klykolių vaistinės, nes jose nebebuvo vedėjų. 1946 m. visose devyniose vaistinėse buvo atlikta inventorizacija ir visi dokumentai pristayti Šiaulių farmacijos kontorai.

Nuo 1946 iki 1950 m. Mažeikių vaistinėje Nr. 315 dirbo šie darbuotojai: Eugenija Motuzaitė (vedėja, provizorė), Pudencija Giniotaitė (pavaduotoja, provizoriaus padėjėja), Janina Tamulytė (asistentė, provizoriaus padėjėja), Liongina Jurevičiūtė (pardavėja, provizoriaus padėjėja), Morta Varnienė (nuo 1949 m. Tirkšlių vaistinės vedėja, provizoriaus padėjėja), Liuda Varnaitė (mokinė, asistentė), Ieva Paulauskaitė (sąskaitininkė), Aldona Paulauskaitė (išnešiojamoji prekyba), Cilė Jankauskaitė (kasininkė), Marija Lybaitė (sanitarė), Paulauskienė (sanitarė).

Buvo įsteigti penki Mažeikių vaistinės Nr. 315 punktai: Leckavos (vedėja Eleonora Paltarokaitė), Pikelių (išnešiojamoji prekyba, Gina Paltarokaitė), Vegerių (ved. Bielskytė), Karpėnų (ved. felčerė Polina Afdonina), Mažeikių ligoninės (ved. provizoriaus padėjėja Jurevičiūtė), turgavietės (išnešiojamoji prekyba, Aldona Paulauskaitė).

Leckavos ir Vegerių vaistinių punktai įsikūrė specialiai tam įrengtose patalpose, o Karpėnų įkurtas prie felčerinio punkto. Pikelių punktas patalpų neturėjo, įkurtas mokykloje, tam paskiriant tik spintą; jo darbuotoja vaistus išnešiodavo.

Vaistinės 1951-1960 m.

1951 m. mirus Laižuvos vaistinės vedėjui, provizoriaus padėjėjui A. Kaikariui, Šiaulių farmacijos kontoros nurodymu, Mažeikių vaistinė Nr.315 turėjo duoti darbuotoją perimti Laižuvos vaistinę. Tai buvo Janina Tamulytė. Ligoninės vaistinėje dirbo Jurevičiūtė, Tirkšlių - Liuda Varnaitė. Vėliau į Mažeikių vaistinę atvažiavo dirbti provizorius Jonas Pigaga ir jauna specialistė provizorė Birutė Šoliūnaitė. Šios vaistinės vedėjos pavaduotoja dirbo provizorė Pudencija Giniotaitė (m. 1950-06-15). 1950 m. Mažeikių vaistinėje Nr. 315 buvo paskirtos Vilniaus universitetą baigusios provizorės: Bernarda Beinoravičiūtė - asistente, Joana Mikutytė - pavaduotoja, Elvyra Žukauskaitė - receptare. 1950 m. šios vaistinės vedėjai provizorei E. Motuzaitei suteiktas TSRS Sveikatos apsaugos žymūno ženklas už karo sugriautos vaistinės atstatymą ir vaistinės punktų tinklo išplėtimą.

Nuo 1951 m. Mažeikių rajone veikė šios vaistinės: Mažeikių miesto vaistinė Nr.315, Sedos, Židikų, Pikelių, Laižuvos ir Tirkšlių.

Pasikeitus Farmacijos kontoroms, 1951 m. nuolat keitėsi ir vaistinių vedėjai. Mažeikių vaistinės vedėja E. Motuzaitė po incidento su Klaipėdos farmacijos kontoros viršininku Baltronu dėl „Flemingso fondo" buvo iš darbo atleista ir perduota prokuratūrai. Buvo tardomi visi vaistinės darbuotojai (dėl Flemingso gamybos ir „fondo"). Tardytojas buvo atsiųstas iš Klaipėdos, bet prokuratūra bylos neiškėlė. Klaipėdos farmacijos kontora pasiūlė E. Motuzaitei išvažiuoti į kitą miestą dirbti vaistinėje, tačiau atsisakė ir liko dirbti vaistinėje receptare. Dirbo iki 1961 metų rudens. Nuo 1961 m. rugsėjo iki 1976 m. buvo vaistinėje kaip naktinis budėtojas. Nuo 1952 m. iki 1960 m. antraeilėse pareigose dirbo ligoninės vaistinės punkte, paskui vedėja. 1955 ir 1979 m. buvo kvalifikacijos kursuose Kaune. Vaistinėje Nr. 315 panaikinus naktinį budėjimą, dirbo pardavėja bereceptiniame skyriuje, o taip pat ligoninėje provizoriumi technologu.

Nuo 1952 m. iki 1953 m. vaistinės vedėja dirbo Birutė Šoliūnaitė, kuri išvažiavo į Klaipėdą. Pavaduotoja Joana Mikutytė buvo Kijeve kursuose, o grįžusi buvo paskrita į Telšių vaistinę vedėja.

1953 m. vaistinės Nr.315 vedėja buvo Redeckaitė, kuri išvažiavo, pasikeitusi su provizore Laima Kudirkiene, į Kretingos rajoną. 1955 m. kvalifikacijos kursuose buvo Elvira Žukauskaitė, kuri buvo vedėjos Kudirkienės pavaduotoja iki 1960 m.

Iki 1952 m. vaistinės ataskaitas ruošti reikėjo vedėjai, kaip visose kaimo vaistinėse, o kai Mažeikių vaistinė buvo 1951 m. Klaipėdos farmacijos kontoros žinioje, pasirodė, kad vaistinei priklauso buhalterio etatas, nes Klaipėdos kontora atsiųsdavo algalapius su įrašyta buhalterio pavarde ir jau pasirašytu. Pareikalavus buvo gautas buhalterio etatas. Įsikišo rajono pirmininkas Liepa. Vaistinės buhalteriu pradėjo dirbti iš buvusios Sveikatos skyriaus sąskaitybos darbuotojas Kazys Kvedaras, kuris Mažeikių vaistinėje išdirbo iki 1981 m.

Nacionalizavus vaistines buvo įvestas budėjimas vaistinėje. Per karą, kai bebuvo tik viena vaistinė, naktinis budėjimas vaistinėje nutrūko. Nuo 1951 m. jis vėl buvo atnaujintas. Naktinė budėtoja buvo provizoriaus padėjėja Mažeikienė, kuri dirbo iki 1961 m. rugsėjo mėn. ir išvažiavo į Vilniaus kraštą.

Baigusi Farmacijos mokyklą ir įgijusi provizoriaus padėjėjo vardą, L. Varnaitė pradėjo dirbti Šiauliuose budinčioje vaistinėje. Ištekėjusi už mažeikiškio Simučio grįžo į Mažeikius ir vėl 1955 m.pradėjo dirbti Viekšnių vaistinėje. 1959 m. perėjo į ligoninės vaistinę, kur nuo 1954 m. asistente dirbo Livija Vileniškytė, o ištekėjusi už A. Semaškos, 1959 m. išsikėlė į Šiaulius, vėliau į Kauną, kur dirbo optikos parduotuvėje.

Ligoninės vaistinėje Liuda Simutienė išdirbo asistente 13 metų. Apie 1977 m. pradėjus remontuoti ligoninę, ji perėjo į vaistinę Nr.315, kur gamino sterilias formas ir Mažeikių, ir Sedos ligoninei.

Po ligoninės remonto į ligoninės vaistinę nebegrįžo, dirbo centrinėje vaistinėje - gamino akių lašus ir ssterilius vaistus Sedos ligoninei ir felčeriniams mažeikių ligoninės punktams. Apie 1955 m. Tirkšlių vaistinėje baigusi Farmacijos mokyklą pradėjo dirbti Ieva Paulauskaitė-Gricienė. Ji Neakivaizdiniu būdu studijavo toliau, važinėjo į egzaminų sesijas, rašė kontrolinius darbus ir kartu dirbo vaistinėje, ją remontavo, plėte. Baigusi įgijo aukštojo mokslo provizorės diplomą ir nuėjo dirbti į Tirkšlių vaistinę, kur dirbo ir jos motina. 1956 m. M. Varnienė iš Tirkšlių buvo paskirta į Pikelius, kur buvusi prieš karą provizoriaus Adamkavičiaus vaistinė buvo sudegusi. Iš pradžių vaistus gaudavo iš Mažeikių vaistinės, kaip jos vaistinės punktas. O nuo 1960 m. vaistai buvo gaunami iš Šiaulių vaistų sandėlio.

Išėjus M. Varnienei į pensiją, laikinai į Pikelių vaistinę buvo atkeltas nuo 1961 m. provizoriaus padėjėjas buvęs Ylakiuose Leonardas Chodosevičius. 1963 m. pradėjo dirbti vaistų kiosko vedėju prie autobusų stoties, kuris buvo Mažeikių vaistinės Nr.315 punktas.

M. Varnienė gyveno Mažeikiuose ir važinėjo į Tirkšlių vaistinę - vedėjos atostogų metu ją pavaduoti, kai važiavo į Kauną egzaminų laikyti ir kitu atveju.

Kai Mažeikių vaistinės kiosko vedėjas Chodosevičius periskėlė dirbti į Mažeikius, jo žmona Marija Chodosevičienė, vaistinės praktikantė, pradėjo dirbti vaistinės kioske Mažeikių turgavietėje. Ji nusiveždavo su pritaikytu vaikų vežimėliu vaistus iš ryto ir neparduotus vaistus vakare vėl parsiveždavo namo. Apie 1980 m. vaistinės kioskas turgavietėje buvo uždarytas.

1956 m. į pensiją išėjo pirmoji vaistinės sanitarė (karo ir pokario metų) M. Lybaitė, kurios vietoje paliko Aldona Vaičienė. Išnešiojamosios prekybos vaistais dirbo Andriuškevičienė vietoj išvažiavusios A. Paulauskaitės. Fasuotojomis dirbo Bronė Strazdauskaitė ir Milda Sakalauskienė (dirbo nuo 1925 m. nuo vaistinės įsikūrimo pradžios).

Nuo 1952 m. iki 1962 m. Mažeikių vaistinėje dirbo provizoriaus padėjėja Grigalauskienė, atvykusi iš Klaipėdos farmacijos kontoros. Vėliau išvyko atgal į Klaipėdą, o po to su sūnumi išvažiavo į Ameriką pas vyrą.

1953 m. Mažeikių vaistinės asistente paskirta Alfreda Švelnienė ką tik baigusi Farmacijos mokyklą ir išdirbo apie keturis metus.

Į vaistinę kasininke-sąskaitininke atėjo dirbti Stefanija Tarvydaitė (1946 m.). Ji buvo dirbusi Mažeikių alaus darykloje sąskaitininke vokiečių okupacijos metrais. Vaistinėje dirbo iki 1964 m.

1960 m. į ligoninės vaistinę vedėja parvažiavo iš Kauno farmacijos instituto provizorė Joana Jančytė, kuriai teko senosios Mažeikių ligoninės (kur tada jau buvo vaistinė) remonto ir perkonstravimo darbai.

Apie 1960 m. iš vaistinės Nr.315 vedėjai provizorei Kudirkienei persikėlus dirbti į Biržų vaistinę, į vaistinės Nr.315 vedėjus iš Pakruojo atvažiavo provizorė Bronė Jašiūnaitė, kuriai dirbant vaistinė persikėlė iš senųjų patalpų į buvusios Centrinės vaistinės patalapas II aukšte, o 1967 m. persikėlė į specialiai pastatytą 3-jų aukštų pastatą centrinėje Laisvės gatvėje. Po Nepriklausomybės atkūrimo ji buvo privatizuota. Paskutinioji vaistinės vedėja buvo Nijolė Adeikienė, čia išdirbusi 10 metų.

Vaistinės šiandien

• Ąžuolo vaistinė , V. Ruškienės įmonė.
• Camelia vaistinė.
• Medikora, A. Šimkienės vaistinė.
• Senamiesio vaistinė, UAB „Vaigreda".
• Vingiorykštė.
• Euro vaistinė ir kt.

Veterinarijos vaistinės

• V. Andrijauskienės veterinarijos vaistinė.
• V. Mačiulio veterinarijos įmonės vaistinė.
• „Kretingos vettiekimas", UAB „veterinarijos vaistinė.

Žymesni Mažeikių provizoriai

• Izabelė Motuzaitė (1902-1995)
• Eugenija Motuzaite (1909-2002).

Kiti straipsniai

• Viekšnių vaistinės muziejus
• Viekšnių vaistinė

Šaltiniai

• Mažeikių miesto ir vaistinių istorija 1868-1887 - 1968-1987 m. Provizorės Eugenijos Motuzaitės surinkta kraštotyrinė medžiaga // Būdas žemaičių. - 2009. - Vasario 13. - Nr. 12. - P. 10; Vasario 20. - Nr. 14. - P. 10; Rugsėjo 18. - Nr. 74. - P. 14; Rugsėjo 25. - Nr. 76. - P. 14.
• Bernarda Plastinina. Mažeikių Didžioji gatvė atitiko savo pavadinimą // Santarvė. - 2009. - Spalio 24. - Nr. 120. - P. 4, 10.