Geidžių akmuo

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Geidžių akmuo
Geidziu akmuo.MKE.jpg

GEIDŽIŲ AKMUO, dar vad. „Trobele", „Pirtele", mitologinis akmuo ir geologinis objektas Tirkšlių seniūnijoje, Geidžių k., 120 m į pietvakarius nuo Tikšlių-Bugenių kelio, į šiaurės vakarus nuo naujųjų Mažeikių miesto kapinių. Už 170 m į šiaurės rytus nuo akmens - iš naujo išaiškintas Geidžių kapinynas.

Akmens ilgis yra 6, plotis 3,3, o aukštis 2,2 m, kitur nurodomas 4,5 m ilgio. Didžiausia horizontali apimtis - 15,25 m. Neaišku, kiek akmuo yra įsmigęs į žemę.

Iš vakarų pusės akmuo panašus į namelį su „prieangiu” šiaurinėje dalyje. 1948 m. šį akmenį žmonės bandė suskaldyti, bet atskėlė tik šiaurinį kampą. Todėl ir dabar aiškiai matyti įvairūs plyšiai ir įtrūkinėjimai. 1964 m. jis paskelbtas geologiniu gamtos paminklu, o 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų. Apie šį akmenį daug medžiagos yra surinkęs senųjų šventviečių tyrinėtojas V.Vaitkevičius, matmenis patikslino A.Mišutis.

1998-07-14 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą(M 100). LR aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-255 paskelbtas geologiniu objektu.

Legendos

Pasakojama, kad velnias šį akmenį nešė užtvenkti Ventos upę (buvo supykęs ant Ventos), bet, benešant per Geidžių mišką, užgiedojo gaidžiai, ir dideliu trenksmu nukritæs į dabartinę vietą. Kita legenda pasakoja, kad Joninių naktį žmogus ant pečių nešėsi puodą aukso. Tačiau žmogų pradėjo vytis velnias. Nežinodamas ką daryti, žmogus pamatė netoliese gulintį akmenį, jį pakėlė ir puodą su auksu paslėpė po juo. Tuo tarpu užgiedojo gaidys, burtai išnyko ir paliko tas auksas gulėti visam laikui po tuo akmeniu. Tikima, kad tie turtai po akmeniu paslėpti, todėl vietos žmonės sako: „Je nuori prabaguotietie, rek nueitė pri Geidiū kaima akmėns, anou pakeltė. Tik ton vėskou rek darytė veinam”.

Keleivis ėjo keliu, paklydo, buvo naktis, ir, nerasdamas kur pernakvoti, jis ilgai vaikščiojo, kol tolumoj pamatė žiburėlį. Priėjęs mato trobelę. Įėjo į vidų, rado šiltą pečių, nusiėmė batus, pasidžiovė autus ant pečiaus, atsigulė į lovą. Rytą atsikeli - žiūri, kad guli prie didelio akmens, autus ant jo pasidžiovęs. Dėl šio atsitikimo akmuo pavadintas Trobele

Dar yra pasakojama, kad aplink akmenį daužant žemę, aidi. Čia vaidenasi, bėgioja kažkoks šuo.

Dabar prie akmens atvažiuoja vestuvininkai, fotografuojasi, net gėlių padeda. O kodėl taip daroma, paaiškinti nesugeba.

Šaltiniai

  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 684.
  • G. Isokas G. Lietuvos gamtos paminklai. - Vilnius, 1995. - P. 154.
  • V.Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. - Vilnius, 1998. - P. 161 - 162.

Nuorodos