Urvikiai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Urvikiai
Urvikiai.MKE.2007-08-13.jpg
Urvikiai. Kryžius, past. 2002 m.
Informacija
Seniūnija: Reivyčių seniūnija
Koordinatės: 56° 20' š. pl, 22° 24' r. il.
Altitudė: 83 m
Gyventojai: 391 (2001 m.)
Urvikiai
Urvikių kultūros namai ir medicinos punktas
Parduotuvė

URVIKIAI, kaimas Reivyčių ir Mažeikių apylinkės seniūnijose, 3 km į šiaurės rytus nuo Mažeikių. Vakaruose ribojasis su Reivyčių, šiaurėje - su Knabikų, rytuose - su Stumbrų ir Dargių k. pietuose - su Mažeikiais. Per kaimą teką Ašva, eina Mažeikių-Purplių vieškelis, o pietrytinėje dalyje - geležinkelis.

Yra kultūros namai (nuo 1975 m.; kultūrinio darbo organizatorė Vita Černookienė), Mažeikių viešosios bibliotekos Urvikų filialas (2004 m. buvo 4708 knygos, 156 skaitytojai; vad. Bronislava Jonušienė), veikė medicinos punktas (prisirašę 750 gyventojų; vad. Birutė Pečiulienė). 2002 m. parapijos kunigo Jono Ačo iniciatyva kaimo atminčiai buvo pastatytas kryžius (autorius tautodailininkas Rimantas Laima). Veikia Urvikių kaimo bendruomenė, žemės ūkio bendrovė „Aušra", bendrovė „Valcetas"[1]. 2004 m. sutvarkytas paplūdimys prie Ašvos upės.

Gatvės

Urvikių gyvenvietėje yra šios gatvės: Ašvos (ilgis 0,700 km, žvyruota), Klevų (0,450 km., žvyruota), Miško (0,250 km., žvyruota), Saulės (1,0 km, asfaltuota), Vingio (1,200 km, asfaltuota/žvyruota). Bendras gatvių ilgis - 3,6 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 567 gyv., 1923 m. - 92 ūkiai ir 601 gyv., 1959 m. - 434, 1970 m. - 424 gyv., 1973 m. - 72 kiemai, 1979 m. - 328, 1987 m. - 372, 2001 m. - 391 gyv. (190 vyrų ir 201 moteris).

Kaime yra pavyzdinė Zigmo ir Marijos Ronkauskų sodyba[2].

Iš Urvikių k. kilęs inžinierius Jauga. Tarpukario metais jis aukštuosius inžinerijos mokslus studijavo Prancūzijoje, Vokietijos universitetuose. Baigęs mokslus dirbo Kaune[3].

Istorinės žinios

Rašytiniuose dokumentuose Urvikių k. (siolo Urviki) paminėtas 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventoriuje. Čia nurodyta, kad kaime yra tik vienas kiemas, jo savininko vardas ir pavardė, dirbamų valakų dydis ir kiek privalo mokėti mokesčių. Tie patys duomenys pakartoti ir 1665 metų inventoriuje. Vėliau kaimas trumpai paminėtas dar dviejuose Viekšnių seniūnijos inventoriuose. 1738-06-17 buvo 15 kiemų, kurie moėjo 125 zlotų ir 25 grašių metinį mokestį, o 1775-06-24 nurodyta 21 kiemas, kurie moka tokį mokestį: 952 činšas, 2 šeštokai ir 2 pultarokai bei dvarui privalo atvežti 20 šieno vežimų. 1938 m. pab. Urvikių k. įkurta šaulių raitelių grandis, kurios vedėju paskirtas Alfonsas Ročys[4].

Urvikių senkapiuose buvo koplystulpis su ornamentuotu kryželiu ir 1 skulptūra (DV-1696). Povilas Tebelškis 1999 m. ištyrė Urvikių senkapiuose 40 kv.m. plotą ir rado 3 XVIII-XIX a. kapus. Šį kapinyną siūloma saugoti kaip kaimo kapines [5], [6].

2018 m. birželio 14 dieną, minint gedulo ir vilties dieną, Irutės Stončiūtės – Šarkelienės iniciatyva buvo atstatytos išniekintos Urvikių kaimo trečiosios kapinaitės. Fundatorius Jonas Stončius (dabar jau miręs), kuris savo asmeninėje žemėje paskyrė vietą kareivių, partizanų, karo ir maro aukų palaidojimui. Kapinaitės buvo pašventintos, išklausyti palaidotųjų giminaičių pasakojimai, vaikystės prisiminimai. Didžiulę pagalbą atstatant šias kapinaites suteikė Urvikių kultūros centro direktorė Vita Černookienė. Iniciatorė Irutė Stončiūtė – Šarkelienė dėkinga Giedrei ir Donatui Šarkelėms, Viktorui Černookui, Urvikių kultūros centro darbuotojams bei saviveiklininkams, Reivyčių seniūnijai ir visiems kitiems, prisidėjusiems prie šio kilnaus darbo.

Mokykla (1928 - 2007 m.)

Urvikių k. mokykla atidaryta 1928 m. Milieškos ūkyje. Tuo metu ji vadinosi: Mažeikių apskrities, Mažeikių valsčiaus Urvikių pradžios mokykla. Čia vaikai buvo mokomi tikybos, lietuvių kalbos, skaičiavimo, krašto pažinimo, geografijos, Lietuvos istorijos, higienos. Mokykla veikdavo daugiausia žiemą iki balandžio mėnesio pradžios. Veikė keturi skyriai. Milieškos ūkyje mokyklai buvo skirtas vienas kambarys, o už sienos – kambarys mokytojui. Mokinių skaičius svyravo nuo 20 iki 30. Ją lankė daugiausia Urvikių kaimo gyventojų vaikai. Tuo metu mokykloje trūko mokytojų. Jie dažnai keisdavosi. Ilgiausiai mokykloje, apie 6-erius metus, išdirbo J.Karalius. Mokytojas mokėjo groti smuiku. Per Adventą ir Užgavėnes, pritariant smuikui, mokiniai giedodavo giesmes.

Urvikių pradinė mokykla, 2007 m.

1937 m. iš Milieškos ūkio mokykla laikinai buvo perkelta į Liutkaus ūkį, kur ji veikė apie dvejus metus. 1938 m. neturtingas ūkininkas Žūrauskas už skolintus pinigus kaimo centre, prie kelio, pasistatė namą, kurio pusę išnuomojo tuometiniam Švietimo skyriui. Taip čia įsikūrė Urvikių pradžios mokykla. Tuo metu veikė keturi skyriai. Klasei buvo skirtas vienas kambarys, šalia jo kambarys mokytojui. Kadangi iki miesto buvo tik penki kilometrai, daugelis dirbusiųjų mokytojų važinėjosi iš miesto. Mokytojais čia dirbo Vincas Čerkazas ir Jadzė Račinskaitė. Ji šioje mokykloje išdirbo ilgiausiai.

Vėliau, 1940 m. įkūrus Tarybinę valdžią, mokykla priklausė LTSR švietimo liaudies komisariatui. Tuo metu pradėjo dirbti Petras Sėjanas. Pamokų tvarkaraštis esą pasipildė dar viena pamoka. Vaikai pradedami mokyti rusų kalbos. 1940 m. laikant ketvirtos klasės baigimo egzaminus reikėdavo mintinai mokėti internacionalą. Vakarais mokykloje vykdavo kariniai apmokymai. Iš Mažeikių atvykęs kariškis kaimo jaunuoliams vedė karinio parengimo užsiėmimus.

1942 m. ūkininkas Kulvinskas baigė statyti namą. Pastatas buvo didelis ir erdvus. Jame buvo nutarta įkurdinti mokyklą. Viename namo gale buvo klasė su kambariu mokytojui, kitame gyveno pats namo šeimininkas. Mokytoju toliau dirbo P.Sėjanas, veikė keturi skyriai. Ketvirto skyriaus mokiniai egzaminus laikyti buvo vežami į kitas mokyklas.

1947 m. mokykloje mokytoja pradėjo dirbti Ona Zicevičiutė, kuri vėliau ištekėjo už ūkio savininko sūnaus. Ji čia mokytojavo apie metus. 1949 m. ūkininkas Kulvinskas ištremtas į Sibirą. Mokytoja O.Zicevičiutė – Kulvinskienė išvyko dirbti kitur. 1949 m. mokytojauti pradeda Jagminienė, tais pačiais metais įkurtas „Aušros” kolūkis. Mokinių skaičius laikui bėgant didėjo. 1950 m. buvo jau 36 mokiniai. Tais pačiais metais skyriai pradėti vadinti klasėmis. Mokykloje veikė keturios klasės. 1955 m. ketvirtos klasės egzaminai panaikinami. Po trejų metų mokykloje pradeda dirbti mokytoja Jadzė Liutkuvienė. Šioje mokykloje ji išdirbo 15 metų. Porą metų čia mokytojavo ir jos vyras Bronius Liutkus.

1971 m. mokykloje liko tik trys klasės. 1974 m. Urvikių pradinėje mokykloje su visomis klasėmis pradėjo dirbti mokytojas Kazimieras Strazdauskas, anksčiau dirbęs Knabikų pradinėje mokykloje. Mokinių skaičius mažėjo. 1982 m. jų buvo tik 9, nes tuo metu sparčiai vyko melioracija, žmonės kėlėsi į miestus, gyvenvietes. Jaunimas nenorėjo likti kaime.

Bėgant metams, mokyklos pastato būklė blogėjo, sunyko buvusi graži aplinka ir sporto aikštynas. 1982 m. mokytoja pradeda dirbti Genovaitė Paulauskienė (šioje mokykloje dirbo 23 metus). Tais metais buvo trys klasės, mokėsi devyni mokiniai. Mokykloje veikė spaliukų ir pionierių organizacijos. Rimtesniu mokyklos remontu niekas nesirūpino, todėl dėl prastų sąlygų mokykla Kulvinsko ūkyje 1984 m. uždaryta ir perkelta į gyvenvietėje pastatytą Alytaus gamybos gyvenamąjį namą. Tuo metu mokykloje mokėsi 11 vaikų. Po metų mokykloje atidaryta šešiamečių klasė. Mokykla pradėjo dirbti dviem komplektais. Antroji klasė įkurta antrajame aukšte, mokytoja dirba Dalia Šimkevičienė. Po metų šešiamečių klasė buvo panaikinta. Daug dėmesio tuo metu mokykloje buvo skiriama saugaus eismo mokymui. Respublikiniame „Šviesoforo” konkurse tarp mažakomplekčių mokyklų Urvikių pradinė mokykla buvo antra.

1985 m. mokykloje buvo 12, 1988 m. - 24, 1990 m. - 23 mokiniai. 1988 m. mokyklos vedėja Genovaitė Paulauskienė. 1990 m. Urvikių pradinė mokykla perkelta į uždaryto vaikų darželio patalpas, kuriose veikia iki šiol. 2003 m. rugsėjo 1-ąją mokykla tapo Mažeikių Senamiesčio pagrindinės mokyklos skyriumi. Nuo 2004 m. rugsėjo 1-osios mokykloje dirbo pradinių klasių vyr. mokytojos Rasa Rimkūnienė ir Audronė Buzienė. 2006 m. buvo 13 mokinių, vėliau beliko šeši.

Nuo 2007-09-01 Urvikių pradinė mokykla uždaryta.

Etimologija

Asmenvardžio Urvikis daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Dargio malūnas - buvęs vėjinis malūnas Urvikių k., 1 km į vakarus nuo kaimo centro. Buvo vadinamas pagal savininko pavardę. Pastačius vandens malūną ant Ašvos, sugriuvo.
  • Liaubos pelkė - buvusi pelkė 2 km į pietryčius nuo kaimo centro. Pelkė buvo apaugusi krūmokšniais, augo žolės, vėliau nusausinta. Plotas 5 ha. Pavadinta pagal savininko pavardę.
  • Liaučaičių kapeliai - tai I-osios Urvikių kaimo kapinaitės.
  • Paradniko kapeliai - taip buvo vadinamos Urvikių kaimo kapinaitės, kuriose buvo likę 3 kryžiai ir nutolusios per 1,5 km į pietryčius nuo kaimo centro.
  • Rieva - keliukas, nuo gyvenvietės centro į vakarus, 1 km ilgio Urvikių, 4 km - Reivyčių k.
  • Ringis - upelis ištiesintas kanalu Urvikių k. Išsteka iš buvusių Dargių k. pelkių, įteka į Ašvą. Anksčiau buvo pusapvalios formos, panašiai kaip „rinkis".
  • Šepučio kapeliai - buvusios kaimo kapinės Urvikių k., 1 km į pietvakarius nuo kaimo centro. Išlikę porą paminklų. Buvo vadinami pagal savininko pavardę.
  • Vinkelis - į mišką įsiterpusi pieva prie Knabikų ir Urvikių k. sienos. Dabar išarta. Plotas 1,5 ha.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. Vytautas Malūkas. Jaunėjančiame Urvikių kaime daug darbščių ir kūrybingų žmonių // Santarvė. - 2010. - Nr. 98. - Rugsėjo 2. - P. 5, 8.
  2. Audronė Malūkienė. Ronkauskų šeimos patirtis: akys bijo, rankos padaro // Santarvė. - 2011. - Sausio 8. - Nr.3. - P.8.
  3. Algimantas Muturas. Meilės metalui liga savamokslį meistrą užkrėtė garsus inžinierius // Sanatrvė. - 2011. - Sausio 20. - Nr. 8. - P. 2.
  4. Nauja raitelių grandis // Vakarai. - 1939. - Saus. 3. - Nr. 2. - P. 4.
  5. Ivanauskas E. Neaiškių archeologinių objektų žvalgomieji tyrinėjimai Jonavos, kaišiadorių, Šakių, Mažeikių ir Akmenės rajonuose 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. - Vilnius, 2000. - P. 627.
  6. Archeologinių paminklų tyrinėjimas Lietuvoje 1999 metais // Lietuvos istorijos metraštis 1999 m. - Vilnius, 2000. - P. 408.

  • Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l. 252-255, 278; F. SA-3774, l. 631; F. SA-3910, l.7.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 258, 680.
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V.,1993. - P. 102, 415.

Nuorodos