Ruzgai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Ruzgai
Ruzgai.MKE.2006-05-17.jpg
Kelias pro Ruzgų dvarvietę į Dapšius
Informacija
Seniūnija: Mažeikių apylinkės seniūnija
Koordinatės: 56° 21' 0 š.pl. 22° 10' 60 r.il.
Altitudė: 69 m
Gyventojai: 179 (2001 m.)
Ruzgų pradžios mokyklos pažymėjimas, 1921 m.

RUZGAI, kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, 11 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių, abipus geležinkelio. Vakariniu pakraščiu teka Venta, šiaurinėje dalyje įsiterpia Kuodžių miškas, pietuose yra Bugenių, pietvakariuose - Ruzgų miškas.

Yra mokykla, medicinos punktas (2004 m. buvo prisirašę 710 žmonių), paštas. Pašto skverelyje yra iš Dapšių atvežtas mitologinis akmuo (žr. Dapšių mitologinis akmuo). Bugenių k. yra Ruzgų girininkija.

Gatvės

Ruzguose yra šios gatvės: Mokyklos (ilgis 1,200 km, asfaltuota), Ruzgų (0,300 km, žvyruota), Varduvos (0,400 km, žvyruota). Bendras gatvių ilgis - 1,90 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. dvare - 18, viensėdyje - 7, sodyboje - 15, kaime - 23 gyv., 1923 m. dvare - 3 sodybos, 107 gyv., kaime - 20 sodybų, 133 gyv., 1959 – 291, 1970 m. – 322, 1979 m. – 287 ,1986 m. – 202, 2001 m. - 179 gyv. (84 vyr., 95 vyr.).

  • 1899-07-08 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Zenonas Juška.

Istorinės žinios

Ruzgai pirmą kartą paminėti 1589 m.[1]. XIX a. ir XX a. pr. buvo Ruzgų kaimas ir dvaras. XIX a. pr. dar buvo vadinamas Ruotužės k. 1974 – 1986 m. Ruzgai buvo apyl.centras. Čia veikė biblioteka (nuo 1953 m.)[2], kultūros namai, vaikų darželis, parduotuvė, malūnas (Juodeikiuose).

Dabar Ruzguose gyvena apie 100 senbuvių. Tai daugiausia smulkūs ūkininkai, į kaimą grįžę jų vaikai ir anūkai. Yra daug socialiai remtinų šeimų. Gyventojai apsiprato su visai netoli esančiu pramonės gigantu - AB „Mažeikių nafta" gamykla. Janina ir Petras Jonaičiai pirmieji kaime pradėjo auginti raganes bei daugelį kitų įdomesnių gėlių. Veikė UAB „Ruzgų skerdykla" (1998 m. dirbo 10 žmonių)[3].

Istorikas Povilas Šverebas, padedant dapšiškiui Vladui Kentavičiui, tiksliai pažymėjo Ruzgų kaimo kapinaites, kuriose amžino poilsio atsigulė įvairių tautybių ir įsitikinimų žmonės. Jose ilsisi 1919 m. žuvęs bolševikas Aleksandras Čiurbanovičius, kuriam XX a 3 deš. viduryje būsimasis dailininkas Švažas, gavęs iš ūkininkų Kenstavičių medžiagos, padirbo kryžių su užrašu: „Karžygi, ilsėkis ramybėje kritęs už savo idėją"[4], karys iš Fon der Golco divizijos, II Pasaulinio karo metu nušautas Židikų fotografas Leiba Fridmanas, etape mirę rusų karo belaisviai, dvarininkai Riutės ir Helcermanai [5]. Šios kapinaitės yra Ruzgų dvaro žemėje, ant Varduvos upės kranto, ir vadinamos Ruzgų dvaro kapeliais. 1936 m. Židikų nuovados policijos viršininkui adresuotame raporte nurodoma, kad šie kapeliai yra gerai prižiūrimi ir dar laidojami žmonės. Šių kapelių dydis 30x40 m., apaugę įvairiais medžiais, neaptverti. Tik pačios kapavietės aptvertos tvorelėmis. Buvo 6 kapai ir pastatyti kryžiai. Kapinėse laidoti Ruzgų dvaro gyventojai - liuteronai. Buvo dar du seni mediniai kryžiai (viena koplytėlė) [6].

Etimologija

Asmenvardžio Ruzgas daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Ruzgų kaimo vietovardžiai užrašyti apie 1972 m.:

  • Ąžuolynas - pieva su šimtamečiais ažuolais Ruzgų kaime, centre, prie dvaro, Varduvos paupyje. Išlikę seni ąžuolai. Prie dvaro buvo didelis sodas, parkas. Dabar apsemta Varduvos tvenkinio.
  • Vadeikio pakalnė - dirva prie Varduvos upės. Upės senvagė ją dalijo į dvi dalis. Plotas apie 3 ha. Pavadinimas kilęs nuo žmogaus pavardės, kuris tą žemę anksčiau valdė. Dabar apsemta Varduvos tvenkinio.
  • Želvio lanka - pieva Ruzgų ir Juodeikių kaimuose. Prieina prie Varduvos upės, apaugusi krūmais. Plotas 3-5 ha. Pavadinimas kilęs nuo žmogaus pavardės, kuris ją valdė prieš II pasaulinį karą.
  • Žydų kapeliai - kapinaitės Ruzgų k., prie Varduvos upės, kur geležinkelis kerta upę. Apaugusios krūmais. Čia palaidoti karo metu sušaudyti žydai.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. Šileikis G., Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. - K., 1998. - P. 209.
  2. Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1987. – T. III. – P. 605.
  3. Rudokienė B. Ruzgiškiai juodomis spalvomis piešia savo gyvenimą // Santarvė. - 1998. - Gegužės 21. - Nr. 5. - P. 3-4.
  4. Šverebas P. Atsigręžkime į praietį // Santarvė.
  5. Šverebas P. Tikras bajoras iš Dapšių: [Vladas Kenstavičius] / P. Šverebas. Seda, [parašyta:] 1995 01 22. — Straipsnis išspausdintas laikraštyje „Šiaulių kraštas” 1995 metais.
  6. VAK: B. 029, l. 325.

  • Ruzgų k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1882 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6378. - 13 lap.
  • Ruzgų k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1882 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6379. - 30 lap.
  • Ruzgų k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1891 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6826. - 5 lap.
  • Ruzgų dvaro žemės planas, 1914 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 187, b. 188, b. 189, b. 190, b. 191.