Ritinė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Ritinė
Ritine.MKE.2006-05-17.JPG
Kelias į Ritinės dvarą
Informacija
Seniūnija: Židikų seniūnija
Gyventojai: 236 (2001 m.)
Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį: Failas dingęs
Ritinės k. Židikų-Pikelių vieškelis

RITINĖ, kaimas Židikų seniūnijoje, 9 km į šiaurę nuo Židikų, prie Pikelių-Židikų kelio. Vakaruose ribojasi su Miltenių mišku, pietuose yra geležinkelis. Palei rytinį kraštą šliejasi Marijampolės miškas. Per kaimą teka Eglynupis (Varduvos kair. intakas), šiauriniu pakraščiu teka Gudonas. Yra du tvenkiniai, Ritinės piliakalnis. Veikia Lūšės bendruomenė.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. Ritinės dvare (Ritinės-Botaičių viens.) - 9 gyv., 1923 m. dvare - 1 ūkis, 67 gyv., 1959 m. kaime - 369, 1970 m. - 352, 1979 m. - 292, 1986 m. - 272, 2001 m. - 236 gyv. (119 vyr., 117 mot.). 1764 m. gyveno 5 žydai[1].

  • 1902-07-17 Ritinės dvare gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Augustas Damulis;
  • 1904-04-13 m. Ritinės dvare gimė prozininkas, poetas, pedagogas Antanas Skripkauskas;
  • 1954-10-15 Ritinės k. gimė Ekologijos instituto Vandens ekosistemų skyriaus vadovas Vytautas Kesminas.

Istorinės žinios

Ritinė minima 1588-1590 m. Raseinių žemės teismo knygose (Sprogis, 1888:273), vėliau - 1690 m.[2][3].

Kaime veikė pradinė mokykla (nuo 1958 m.), biblioteka (nuo 1949 m.), parduotuvė, medicinos punktas[4].

Ritinės kaime į vakarus nuo dvaro, girininko Kosto Kalinausko žemėje, kasant žvyrą buvo rastas mažas molinis puodelis, vadinamas ašarine. 1925 m. dvaro savininkas šį radinį perdavė tuometiniam Mažeikių muziejui.

Minimos Ritinės k. kapinės, Ritinės senkapiai, vad. Švedkapiu (AV-649). Senkapiuose prieš II pasaul. karą buvo randama žmonių kaulų, ginklų [5].

Dvaras

Ritinės dvaras yra 8 km į šiaurę nuo Židikų, 4 km į pietvakarius nuo Pikelių, apie 1 km nuo geležinkelio linijos (Lūšės stoties). 1588-06-22 žemininkas Andrius Jonavičius pasiskundė Žemaičių žemės teismui, kad jo namuose, Ritinėje, buvę pavogta įvairių daiktų ir dokumentų, tarp kurių buvo Vytauto bei kitų privilegijos Ritinės dvarui[6]. Tikėtina, kad dvaras čia jau buvo nuo Vytauto laikų. XVI a. Ritinės dvarą valdė Žemaičių žemininkas Andrius Jonavičius, Baltramiejaus sūnus. 1684-06-24 inventoriuje nurodoma, kad Jonas Gossas su žmona Kotryna Leonora Bilevičiūte užstatė dvarą T. Bilevičiui ir jo žmonai. Tada dvare būta daug trobesių, tarp jų keli gyvenamieji namai, maisto produktų sandėlis, malūnas ir kt. Dvarui priklausė ir palivarkas. Valstiečiams nurodoma iškultus palivarko grūdus nuvežti į Liepoją arba Kuldygą [7]. Iki 1748 m. dvaras priklausė didikams Puzinams, po to jį valdė įvairūs kitataučiai [8].

XIX a. viduryje Ritinė priklausė bajorui Firkau, kuris čia buvo įsteigęs stambią spirito varyklą. Vėliau perėjo į Magnuso rankas; dar vėliau dvarą palietė Lietuvos žemės reforma, o centras buvo Marijos Makšeckienės nuosavybė. 1925 m. M. Makšeckienė davė įgaliojimą dvarą valdyti šiauliškiui Hiršui Lurje ir mažeikiškiui Abraomui Leibovičiui. Šie sugebėjo dvarininkę apgauti ir pasisavinti 50 tūkst. litų, bet už tai 1940-03-02 teismas juos nubaudė po 6-9 mėn. kalėjimo[9]. Paskutiniai dvaro savininkai per karą iš dvaro išvyko (Ana Marija Svirtonienė ir Irena Keslauskienė pasitraukė į Ameriką), ir dvaras liko tuščias. Po II pasaul. dvaro vietoje pastatyti vasarnamiai kiaulėms.

Dvaro pastatas buvo mūrinis, U raidės formos, 2 aukštų (tik vienam gale). Savininkė buvo Marija Makšeckienė (mirė 1934 m., palaidota Pikeliuose, prie koplyčios) ir jos duktė – Buvejienė (mirė apie 1936-1937 m., palaidota Pikelių kapinėse, prie koplyčios). Buvejienė nuo pirmojo vyro Buvėjaus susilaukė 3 vaikų: Irena Keslauskienė, Ana Marija Svirtonienė ir sūnus Levusis, nuo antrojo (Magnuso) - Aleksandras ir Borisas Magnusai (šis mirė Amerikoje apie 1994 m.).

Ritinės dvarui priklausė apie 2 tūkst. ha žemės. 1925 m. ši žemė buvo išdalinta žmonėms ir susikūrė Ritinės kaimas. 1932 m. dvarui liko 80 ha žemės.

Ritinės dvaro parke, ant piliakalnio, buvo nedidelė medinė evangelikų liuteronų bažnyčia, 16 m ilgio ir 12 m pločio. 1936 m. ji dar buvusi gero stovio, tačiau paminklų ar kitokių vertingų senienų nėra, yra tik apaugusi storomis liepomis ir kitais lapuočiais medžiais [10]. Bažnyčioje buvo apie 50 sėdimų vietų. Joje pamaldos vykdavo keletą kartų per metus latvių kalba. Klebonas atvažiuodavo iš Latvijos. Čia buvo ir bažnyčios rūsiai, kur palaidoti senieji dvarininkai (Makšeckienės vyras). Bažnyčia ir dvaras sudegė 1944 m. spalio 13 d., mirusiųjų karstai išmėtyti. Ritinės dvaro parkas stipriai naikintas dar paskutinių savininkų Magnusų, kurie malkoms retkarčiais pjaudavo parko medžius.

Liepkelis į Ritinės dvarą

Į dvarą buvo du keliai: liepų (Liepkelis; buvo galima susiekti su Lūše) ir beržų (vedė į Pikelius – Beržkelis). Jei dvarininkai (4 ar 8 arkliais) važiuodavo į vieną pusę, tai vienu keliu, jei į kitą – kitu. Dvare buvo įrengta vasarvietė, tvenkinyje buvo salelė (išliko ir dabar), kur maudydavosi. Antroje dvaro pastato pusėje buvo akmeninė indaunė (žiemą supjaudavo nuo tvenkinio ledus, bėrė pjuvenomis ir taip net per vasarą išlaikė šviežią mėsą). Netoli dvaro buvo daug bičių avilių. Bites prižiūrėjo sodininkas Lenkšas, gyvenęs dvare. Dvaro kumetynai turėjo savo pavadinimus: Pūdininkai, Cerybos, Stūriai, Leininkai, Dagiai (iš ten kumečiai eidavo dirbti į dvarą). Kumečiai augino savo gyvulius, turėjo savo ūkelius, gaudavo iš dvaro ordinariją (grūdais ir pan.). Veikė vandens malūnas. Dvaras turėjo ir davo eigulį.

Ritinės dvaro palivarkas, vadinamas Griviniais, rusai vadino Griviniškiais (Graviniškės), per karą nenukentėjo. Čia buvo karvidės, klėtis, kumetynas ir 300 ha žemės. 1923 m. palivarke buvo 64 gyventojai. Dabar išlikę senieji klevai ir kelias į palivarką[11].

Mokykla

Ritinėje mokykla jau buvusi 1932 m. Ritinės pradinė mokykla įkurta 1958 m. privačiame Lišniausko name, o nuo 1961 m. Stefos Grabažaitės sodyboje ir buvo iki uždarymo (mokyklos namas statytas 1925 m, perstatytas 1955 m., geltonai nudažytas). Iš S. Grabažaitės mokyklai buvo išnuomota kambarys klasei, koridorius ir mažas kambarėlis gyventi mokytojai. Prie mokyklos nebuvo jokios sporto aikštelės, tik su mokinių pagalba įruošta aikštelė kvadratui žaisti ir fiziniam lavinimui.

1958 m. rugsėjo 1 d. mokyklos slenkstį peržengė 26 mokiniai, iš jų – 10 pirmokų, 1963 m. mokėsi 16 mokinių, iš jų I kl. - 7. 1959 - 1967 m. mokykla priklausė Pikelių aštuonmetei mokyklai ir buvo jos skyrius, o nuo 1967 m. tapo savarankiška. 1972 m. uždaryta, nes buvo likę tik 4 – 6 mokiniai.

Ritinės pradinės mokyklos mokytojai: Joana Kačerauskaitė - Žabaliūnienė (1958 - 1961 m.), Aldona Eugenija Erminaitė - Šakienė (1961 - 1963 m.), Ona Lukaitė - Kesminienė (1963 -1967 m.), Zuzana Meižytė - Šiurkienė (1967 - 1969 m.), Margarita Šiaulytė - Pukštienė (1969 -1972 m.).

Mokiniai: 1958-1961 m. - Zigfridas Dirmeika (Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninės gydytojas chirurgas), J. Norkus, Rita Vaikasaitė (lietuvių kalbos mokytoja Vilniuje), Zita Tenytė, Alfonsas Tenys, Vytautas Lenkšas, Algis ir Rimantas Juodkos, Zina Juodkaitė, Aleksas Stašauskas, Dzidra Stašauskaitė, Irena Kačerauskaitė, Vida Dirmeikytė, A. Lišniauskas, Roma Gofmanaitė, R. Jurkus, Rimantas Fenskis, Irena Šeputaitė (vyr.specialistė Tauragės darbo biržoje), Janina Šeputaitė (pardavėja Vilniuje), Algis Lišniauskas, Rimantas Fenskis, Morkus ir kt. 1963-1967 m. - Rita Dirmeikytė (anglų kalbos mokytoja Vilniuje), Kęstutis Gimžauskas (zootechnikas), Vida Vanagaitė (kirpėja), Rimantas Gofmanas (mokytojas), Birutė Lenkšaitė (socialinio skyriaus darbuotoja), I. Vanagaitė (kirpėja), Birutė Gofmanaitė (darželio metodininkė), J. Jonkauskaitė, E. Mažutis, V. Janauskas, A. ir R. Baranauskai, K. Gimžauskas, A. Stumbrys, I. Vanagaitė, Kubilas, A. Diržinskas, V. Martinkutė, A. Gedraitis, V. Vanagaitė, Draudikytė, A. Mažutis ir kt.[12].

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Ritinės kaimo vietovardžiai užrašyti 1972 m.; čia pateikiama tų metų būklė:

  • Beržkelis - kelio Pikeliai - Židikai atšaka, 2 km į šiaurę nuo Lūšės. Kelias apsodintas berzais. Ilgis 2OO metrų Ritinės k.
  • Dūdiškės - buvęs vienkiemis, o dabar karvidės Ritinės kaime, 5 km į šiaurės vakarus nuo Pikelių. Iki 1947 m. čia gyveno ūkininkas Dūda. Plotas 36 arai.
  • Eglynupis - upelis.
  • Juodpelkė - miškas ir pelkė Ritinės kaime, 1,5 km į vakarus nuo Pikelių. 1970 m. nusausinta.
  • Kauburiai - miškas Ritinės kaime, 1 km į šiaurės vakarus nuo Pikelių kaimo. Kalvotas miškelis. Kalveles apaugusios spygliuočiais medžiais. Plotas 30 ha.
  • Leinikai - kalnelis Ritinės k., 4 km į šiaurės rytus nuo Lūšės. Gyveno stambūs ūkininkai Leinikai. Kalnelis apaugęs medžiais, naujai apstatytas pastatais. Dydis 100 x 100.
  • Leinikai – Ritinės Ritinės kaimo dalis, dar kitaip vadinamas Leiniais. Yra nuo Pikelių keli kilometrai Lūšės kryptimi. Iš kelio Pikeliai - Lūšė į Leininkus reikia pasukti pro šalikelėje stūksantį didžiulį akmenį. Dviejų aukštų keturbutis gyvenamas namas stovi pačiame Leininkais vadinamos vietovės centre. Kaip pasakoja Leininkuose gyvenanti 84-metų Ona Lenkauskienė: „Dvaro laikais stambesni ūkiai turėję savo pavadinimus: Varkaliai, Padambys, Leininkai". Leininkus, anot O.Lenkauskienės, buvo nusipirkęs toks Adamkavičius. Ir Padamby jam priklausę apie 20 hektarų. Paskutinis Leininkų savininkas buvo Tumas.
  • Liepkelis - kelias Ritinės kaime, apaugęs šimtametėmis liepomis, 6 km į pietus nuo Pikelių. Ilgis 23O m.
  • Marcupis - upelis Ritinės k. Išteka iš miškų ir įteka į Lūšės upelį. Vasarą beveik išdžiūsta. Ilgis 4 km. Yra 4 km į pietus nuo Pikelių. Prie upelio gyvenęs Marcas.
  • Marijampolės miškas - miškas.
  • Ritinės prūdai - du tvenkiniai, vienas prie Beržkelio, o kitas - prie Liepkelio. Apaugę didžiuliais medžiais. 1965 m. gilino. Plačiau žr. Ritinės I tvenkinys ir Ritinės II tvenkinys.
  • Senkapiai (Naujavierių senkapiai) yra Ritinės k., 4 km į pietryčius nuo Pikelių. Palaidoti naujavieriai. Yra 5-6 kapai, apaugę beržais. Plotas 1O - 12 arų.
  • Žaliasis palūšys - sodybos Ritinės kaime, 6 km į vakarus nuo Pikelių. Anksčiau buvę daug linksmaus jaunimo. Yra 11 kiemų prie Lūšės upes.

Etimologija

Ritinės kaimo pavadinimas kildinamas nuo dvarininko Ritas pavardės.

Kiti straipsniai

Literatūra

  • Sandra Lukošiūtė. Vytauto laikus menančioje Ritinėje žmonės gyvenimu nesiskundžia // Santarvė. - 2005. - Sausio 20. - Nr. 8. - P. 4, 6.

Šaltiniai

  1. Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 29. 1765-01-14 žydų registras.
  2. Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. IIII. - P. 555
  3. Šileikis G., Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. - K., 1998. - P. 291.
  4. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. III. - P. 89.
  5. VAK: b. 029, l. 319
  6. Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 405 - 406.
  7. Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 141. ISBN 5-420-00197-7.
  8. XX amžius. - 1940. - Nr. 58.
  9. Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 405 - 406.
  10. VAK: b. 029, l. 316.
  11. Papasakojo Emilija Žilinskaitytė – Kesminienė, g. 1923 m Ritinės dvare. Užrašė Vitalija Juškevičiūtė, 1998 m.
  12. Joanos Kačerauskaitės - Žabaliūnienės (g. 1938-03-08, gyv. Kaišiadorių raj. Tryliškių k.) prisiminimai. Aldonos Eugenijos Erminaitės - Šakienės, g. 1942-12-29, gyv. Plinkšių k. prisiminimai. Onos Lukaitės -Kesminienės, Antano, g. 1940-04-09 Mažeikių raj., Dagių k., gyv. Pikelių k. atsiminimai apie Ritinės pradinę mokyklą 1963-1967 m. Zuzanos Meižytės - Šiurkienės, g. 1947-04-24, gyv. Padvarėlių k., Akmenės raj., prisiminimai. Margaritos Šiaulytės - Pukštienės, g. 1950-07-09, gyv. Pikelių k., prisiminimai.

  • Ritinės k. planas, 1891 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2821.
  • Ritinės k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1902 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6874. - 22 lap.
  • Palūšės - Ritinės k. valstiečių žemių geodezinis aprašymas, 1891 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 3, b. 658. - 20 lap.