Pikelių pagrindinė mokykla

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Pikelių pagrindinė mokykla
Pikelių pagrindinė mokykla
Pikelių pagrindinė mokykla
Informacija
Adresas: LT 89462 Židikų sen., Pikeliai
Tel./Faksas: 8-443-45267
Ofic. tinklalapis: [1]
Direktorė (-ius): Audronė Eitutienė
Mokinių skaičius: 77 (2006 m.)
Mokytojų skaičius: 17 (2006 m.)
Klasių komplektų skaičius: 4 (2008/2009 m.m.)
Buvęs žydo Zalcmano namas, kuriame 1945-1979 m buvo Pikelių pradinė mokykla. Vėliau pastatas perduotas Pikelių tarybiniam ūkiu, o 1982 m. nugriautas
Pikelių pradinės mokyklos mokytojai Vladas Jasinskas ir Antanas Paulavičius su mokiniais prie mokyklos 1928 m. balandžio mėn.
Sėdi pirmoje eilėje iš kairės tėvų komiteto pirmininkas Stanislovas Gunta, Mažeikių švietimo skyriaus inspektorius (pavardė nežinoma), klebonas Povilas Morkys, mokytojai Petras Savickas, Vladas Jasinskas, su Pikelių mokyklos mokiniais prie mokyklos apie 1930 m.
Pikelių pradinės mokyklos mokiniai su mokytojais prie mokyklos 1940 m. birželio mėn.
Pikelių pradžios mokyklos pažymėjimas, 1930 m.
Pikelių pradžios mokyklos pažymėjimas, 1942 m.

PIKELIŲ PAGRINDINĖ MOKYKLA yra Židikų seniūnijoje, Pikelių miestelyje.

Istorija

Parapinė ir pradinė mokykla, progimnazija

1805 m. Pikeliuose minima parapinė mokykla, kurioje buvo 10, 1807 m. - 8, 1815 m. - 29[1], 1853 m. - 44 vaikai[2].1865 m. pertvarkyta į valdinę pradinę mokyklą. Vėliau jos vietoje įkurta rusiška mokykla (data nežinoma). Nuo senų laikų iki 1915 m. vasaros Pikeliuose buvo ir žydų bendruomenės mokykla, kurią lankė 35-40 mokinių. Buvo specialus mokytojas, bet daug pamokų turėdavo abu Pikelių žydų rabinai. 1911 m. įsteigta valdinė mergaičių pradinė mokykla, 1910 - 1911 m. veikė „Saulės” draugijos mokykla[3]. Po I-mo pasaulinio karo kurį laiką Pikeliuose nebuvo mokyklos, nors gyventojai skatino vietos kleboną ją įsteigti. [4].

Kada uždaryta rusiška ir vėl pradėjo veikti lietuviška mokykla, tiksliai nežinoma (apie 1919 m.). Buvo du mokytojai: Stefanija Ežerskaitė ir Magdalena Gaučaitė. M. Gaučaitei išėjus iš mokyklos į jos vietą atėjo mokytojas Želvys. Po to dirbo kiti mokytojai: Emilija Skavidytė-Šleinienė, Natalija Kunskaitė, Antanas Paulavičius, kuris iki 1927-09-01 buvo mokyklos vedėjas, bet ir vėliau joje dirbo mokytoju, o nuo 1927-09-01 vedėju paskirtas tos mokyklos mokytojas Vladas Jasinskas [5]. 1919 - 1928 m. Pikelių pradinė buvo įsikūrusi Pikelių špitolėje, parapijos salėje (buvusiuose kultūros namuose) ir veikė iki 1928 m. rudens. Salėje buvo padaryta pertvara: vienoje pusėje buvo pirmas ir antras skyriai, kitoje - trečias ir ketvirtas. Pirmame ir antrame skyriuose buvo mokoma aritmetikos, skaitymo, piešimo, dainavimo, tikybos, trečiame ir ketvirtame - ir geografijos, gamtos mokslo, Lietuvos istorijos, gramatikos. Tikybą dėstė klebonas Povilas Morkys. 1923 m. gegužės 1 d. nuo špitolė iki klebonijos moksleiviai pasodino uosių alėją.

Mūrinė „raudonoji“ pradinė mokykla (kadangi buvo pastatyta iš raudonų plytų ir ji pastatyta buvusios rusų pradinės moyklos vietoje; uždarius rusų mokyklą, buvusiame mediniame pastate gyveno žmonės. Paskui šis pastatas nugriautas) buvo pastatyta apie 1928 metus. Mokykla buvo dviejų aukštų. Pirmame aukšte buvo dvi salės su pertvaromis, kuriose buvo po 2 skyrius, sargo kambarėlis, pusapvalis vestibiulis. Antrame aukšte gyveno mokytojai Petras Savickas su žmona, Vladas Jasinskas, Natalija Kunskaitė. Mokykla turėjo 2 ha žemės. Šioje mokykloje taip pat yra dirbę mokytojai Viktoras Rozga, A. Rimkus, Jonas Balčiūnas su žmona Angele 1937-1940 m.

Kurį laiką mokykla yra buvusi Antaninos Budrienės name. 1934 m. mokyklos vedėjas buvo P. Savickas, buvo 5 skyriai ir dirbo trys mokytojai: Petras Savickas, Vldas Jasinskas ir Natalija Kunskaitė, o paskui vietoj jos - Zofija Žargytė. 1939 m. pradėjo veikti ir 6 skyrius.[6]. 1940 m. pasikeitus valstybinei santvarkai buvo pakeisti mokytojai. Vietoje Balčiūnų buvo atkelti Stasys ir Adelė Leščinskai. Tačiau jie 1941 m. birželio mėn. abu ištremti į Sibirą[7]. 1944 m. fronto linijai priartėjus prie Pikelių, buvo susprogdintas „raudonosios" mokyklos pastatas. Nebeveikė mokykla ir A. Budrienės name. 1944 m. metų rudenį, praėjus frontui, vaikai buvo mokomi Giniočiuose, Zenono Jokšo name (jame gyveno Juozas Taujenis). Tada mokytojavo pulkininkas Antanas Vanagas. Mokyklai buvo skirti du kambariai, kuriuose buvo keletas mokyklinių suolų, seni stalai, kėdės, kūrendavo malkomis.

1945 m. pradinė mokykla įsikūrė Pikelių miestelio centre, žydo Zalcmono name ir čia buvo iki 1979 m. Mokytojavo Kajetonas Šeputis (vedėjas) ir Domicėlė Dumbrytė. 1946 m. rudenį vietoj D. Dumbrytės pradėjo dirbti Jadvyga Augustauskaitė (Žindulienė), 1947 m. ją pakeitė Simonas Sidabras.

1948 m. rugsėjo 1 d. pradinė mokykla performuota į progimnaziją (iš pradžių buvo tik 5 klasės). Direktoriumi paskirtas Česlovas Vilimas (dėstė matematiką, fiziką, fizinį lavinimą, rusų kalbą). Su pradinėmis klasėmis dirbo Kazimiera Miliauskienė, Vanda Savickaitė, Stasė Paulauskienė ir Simonas Sidabras. Genovaitė Augustauskaitė-Akūnienė dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, anglų kalbą, istoriją, geografiją, biologiją. 1949 m. direktorius Č. Vilimas išvyko studijuoti į Kauno žemės ūkio akademiją, o į Pikelius paskyrė direktorių iš Židikų Juozą Garšką, kuris dėstė rusų kalbą. Atvyko dirbti dar 2 nauji mokytojai: Janina Šulgaitė-Kunsmonienė - istorikė ir pradinių klasių mokytojas Henrikas Juodeikis.

Septynmetė mokykla

1950 m. mokykla tapo septynmete. Į mokyklą atvyko naujas direktorius Jonas Lenkevičius su žmona Elena, pradinių klasių mokytoja. Išvyko mokytojai V. Savickaitė, S. Paulauskienė, atvyko nauji - Jadvyga Petrikaitė ir Algirdas Palčiauskas. Pirmos keturios klasės ir septinta įsikūrė miestelio pradinės mokyklos patalpose, o 5 kl. ir 6 kl. – buvusioje klebonijoje. Pastarajame pastate taip pat gyveno mokyklos direktorius J. Lenkevičius su šeima, mokytoja K. Miliauskienė su sūnumi ir motina, antrame aukšte - mokytojos J. Šulgaitė ir G. Augustauskaitė.

Mokyklai nuo 1950 m. rugsėjo 1 d. iki 1957 m. rugsėjo 1 d. vadovavo Jonas Lenkevičius. Jo iniciatyva ant mokyklos aukšto buvo įrengtas mokinių bendrabutis - iš viso trys kambariai ir virtuvė. 1953-1954 m. J. Lenkevičių paskyrus Mažeikių rajono švietimo skyriaus vedėju, Pikelių septynmetės mokyklos direktorius buvo Algirdas Opulskis. Kasmet buvo organizuojami du iškilmnigi vakarai: per naujus metus ir sporto šventė mokslo metų pabaigoje. J. Lenkevičiaus pastangomis ir gyventojams prašant buvo įkurta Pikelių vidurinė mokykla, bet ji dėl mokinių stokos negalėjo ilgai išsilaikyti [8].

Vidurinė mokykla

1955-1961 m. septynmetė mokykla perorganizuota į vidurinę. Išleistos dvi vienuoliktokų laidos (18 abiturientų). Pirmieji vidurinę mokyklą 1959 m. baigė Birutė Pabrėžaitė, Benedikta Rudnickytė, Danutė Miliūtė, Alfredas Špokas, Jonas Romualdas Rakauskas, Adelė Švažaitė, Steponas Buivydas, Edvardas Zemlys, Edmundas Daubaris, antrieji 1961 m. - Liucijus Čajauskas, Antanas Margevičius, Vytautas Edvardas Dermeikis, Zita Ieva Kneitaitė, Janina Vanagaitė, Kazimiera Lukošiūtė, Edvardas Lukavičius, Petras Čajauskas, Eduardas Algirdas Dūda. 1959/1960 m.m. vienuoliktos klasės nebuvo. Mokykla buvo įsikūrusi anksčiau minėtuose dviejuose pastatuose, todėl mokytojams į pamokas tekdavo vaikščioti iš vieno pastato į kitą. Patalpos buvo skurdžios, mokykliniai baldai ir suolai seni, nestandartiniai. Mokymo priemonės beveik visos buvo pačių mokytojų ir mokinių pasigamintos. Nebuvo sporto aikštyno, tik bėgimo takas. Gimnastikos prietaisus, tinklinio ir krepšinio aikšteles teko įsirengti patiems mokytojams ir mokiniams.

Aštuonmetė mokykla, pagrindinė mokykla

Nuo 1962 m. tapo aštuonmete mokykla. 1986 - 1987 m. mokykla vadinosi nepilna vidurine. 1988 m. perorganizuota į devynmetę. Nuo 1993 metų mokykla yra pagrindinė.

1978 m. pradėtas statyti naujas mokyklos pastatas, o 1979 m. baigta statyti dabartinė tipinė 196 vietų mokykla. Naujose patalpose pradėta dirbti 1979 m. sausio 11 d. 1981 m. buvo pradėtas projektuoti ir 1984 m. pastatytas aštuonių butų gyvenamas namas mokytojams.

Direktoriai

  • Česlovas Vilimas, 1948-09-01 - 1949
  • Juozas Garška, 1949-1950
  • Jonas Lenkevičius, 1950-09-01 - 1953-09-01, 1954-07-01 - 1957-09-01
  • Algirdas Opulskis, 1953-1954
  • Stasys Šileika, 1957-1961
  • Adomas Rapalis, 1961-09-01
  • Audronė Eitutienė

Mokytojai

Nuo 1944 iki 1997 metų mokykloje yra dirbę 130 mokytojų. Aštuonmetėje mokykloje vidutiniškai dirbo 12-14, vidurinėje - 19, pagrindinėje - 16 pedagogų. Čia yra dirbę Janina Šulgaitė-Kunsmanienė (pavaduotoja), Kostas Šiaulys, Laima Rakauskaitė-Kazlauskienė, Irena Kirkilaitė, Higina Liaubienė, Gediminas Liauba (pavaduotojas), Kazys Butkus, Stanislava Kekienė, Ona Kesminienė ir kt. Birutė Ščesnulevičiūtė-Rapalienė šioje mokykloje išdirbo daugiau kaip 30 metų, direktorius Adomas Rapalis - daugiau kaip 40 metų (mokykloje dirbo nuo 1955-11-01), Janina Kaupytė - 33, Aleksandra Božonienė ir Romunda Songailienė - 31, Margarita Pukštienė - 26 metus.

Mokiniai

1971-1988 m. 15 Pikelių mokyklos mokinių yra baigę mokyklą vien labai gerais pažymiais.

Veikla

Tarpukaryje veikė tokios organizacijos: pavasarininkų, šaulių, moterų, angelaičių, jaunųjų ūkininkų. Mokykloje vykdavo Kalėdų eglutės šventės. Būdavo rengiami vaidinimai. Tada išardydavo pertvarą ir padarydavo salę. Prie įėjimo šalia rūbinės į kairę nuo pečiau buvo padaroma scena. Vaidindavo mokyklos mokiniai, režisuodavo A. Paulavičius. Salės paruošimu, dovanėlėmis paprastai rūpindavosi tėvų komiteto pirmininkas Kazimieras Dūda, vėliau - Stanislovas Gunta (iki 1944 m.). Apie 1930-1931 m. veikė žiemos žemės ūkio kursai (dėstė mokytojas Petras Savickis). 1935-05-08 mokykloje buvo surengti dviejų savaičių šeimininkavimo kursai. 1959 m. mokyklos turistai rajoniniame sąskridyje iškovojo I vietą ir atstovavo rajoną respublikiniame turistų sąskridyje.

Dvi mokyklos moksleivės yra buvusios pionierių stovykloje Arteke - B. Mažonaitė ir M. Girdenytė. Veikia lėlių teatras „Skudurinukai" (nuo 1993 m. jam vadovauja Gražina Šadauskienė). 2001 m. „Skudurinukų“ lėlių teatras dalyvavo Telšių apskrities kaimo mokyklų teatrų dienose „Gyvieji paveikslai“. Agnė Petrauskaitė už anūko vaidmens atlikimą pasakoje „Avinėlis, stalelis ir lazda“ apdovanota Telšių apskrities kultūros centro garbės raštu.

Biblioteka

Pikelių pradinėje mokykloje, įsikūrusioje špitolėje, parapijos salėje (1919-1928 m.), jau buvo nedidelė biblioteka. Knygos buvo sudėtos spintoje, kuri buvo užrakinama, o raktą turėdavo mokyklos vedėjas. Bibliotekėlėje buvo Andersono, brolių Grimų, Haufo pasakos. 1954 m. bibliotekininkė Janina Kunsmonienė. 1957 m. buvo 1078 egz. knygų. Nuo 1959 m. bibliotekai vadovavo mokytoja Aldona Sidabraitė (buvo 1718 egz. knygų). Mokyklos bibliotekos dabartinė pirmoji inventorinė knyga pradėta rašyti nuo 1964 m. lapkričio 15 d. Iš viso 1965 m. gautos ir suinventorintos 238 knygos. Panašiai buvo gauta ir kitais metais: 1975 m. - 256, 1977 m. - 275, 1978 m. - 332, 1988 m. - 271, 1991 m. - 249 egz.. Tačiau 1974 m. gauta tik 98 egz. spaudinių, o 1986 m., 1979 m., 1976 m. atitinkamai 476 egz., 589 egz., 622 egz. Pastaruoju metu gaunama mažai knygų. 1996 m. gauta tik 87 egz. Bibliotekos fondas išaugo nuo 1078 egz. 1957 m. iki 7118 egz. (5434 egz. knygų ir 1684 kitų dokumentų) 1997 m. Biblioteka prenumeravo 8 pavadinimų periodinius leidinius.

Iš Pikelių mokyklos išėjus mokytojai Janinai Kunsmonienei, mokyklos bibliotekoje nuo 1967-09-01 iki 1980-09-01 dirbo mokytoja Birutė Rapalienė, nuo 1980-09-01 iki 1985-09-01 - Romunda Songailienė, nuo 1985-09-01 iki 1987-09-01 - Eliutė Pocevičienė. Jos dirbo visuomeniniais pagrindais. Tik apie 1971-1972 m. pradėta mokėti priemoką už šį darbą. 1978-1987 m. mokėta 10 rub. priemoka už vadovėlių tvarkymą. Nuo 1987-09-01 paskirta 0,5 bibliotekininko etato. Tada bibliotekoje pradėjo dirbti mokytoja Jovita Statkienė (dirbo iki 1988-09-01). Ją pakeitė Gražina Šadauskienė, nuo 1991-09-01 - Romunda Songailienė.

Mokyklos bibliotekai skirtas vienas kambarys - iki 1968 m. jis buvo 9, vėliau - 11, nuo 1979 m. - 31, šiuo metu 18 m².

1963/1964 m.m. buvo 2079, 1970/1971 m.m. - 3118, 1979/1980 m.m. - 4637, 1989/1990 m.m. - 6138 egz. knygų. Skaitytojų skaičius: 1963/1964 m.m. - 103 (jiems išduota 1654 vnt. įvairių spaudinių), 1970/1971 m.m. - 154 (968 vnt.), 1979/1980 m.m. - 145 (1360), 1988/1989 m.m. - 96 (3174), 1996 m. - 120 (3475).

Muziejus

Šiame pastate nuo 1990 m. veikė mokyklos muziejus

Pastatą, kuriame kurį laiką buvo mokyklos muziejus, patatė buvęs Pikelių vargonininkas Edvardas Skališius. Pirmiausia tame name buvo parduotuvė, pardavėju dirbo Vaclovas Švažas. Apie 1955 m. tame pastate buvo 25 lovų ligoninė ir gimdymo skyrius; pirmame aukšte buvo gimdymo skyrius, antrame – kiti ligoniai. 1963 m. ligoninė uždaryta, pastatas atiteko mokyklai ir įkurtas mokinių bendrabutis. Apie 1966 m. auklėtoja dirbo Rūta Šniaukštaitė, vėliau – mokyt. Higina Liaubienė, 1970 m. pradėjo dirbti mokytoja Bronė Skrodenienė, nuo 1976 m. auklėtoja dirbo Aldona Vaičiuvienė, 1979 - 1991 m. čia dirbo mokytoja Romunda Songailienė. 1980/81 m.m. gyveno 29, 1990/91 m.m. – 13 mokinių.

Nuo 1990 m. šiame pastate įkurtas mokyklos muziejus, nuo 1990 m. iki 1996 m. jam vadovavo Valerija Mažoninenė, nuo 1996 m. – Ona Kesminienė. Idėja įrengti tokį muziejų priklauso buvusiam mokyklos direktoriui Adomui Rapaliui. Įgyvendinant ją, daugiausia prisidėjo istorijos mokytoja Valerija Mažonienė ir buvusieji bei dabar besimokantys moksleiviai, kraštotyros būrelio entuziastai: Inga Mumgaudytė, Ingrida Gedutytė, Jūratė Mumgaudytė,Vygantas Neimontas, Antanas Vaitkevičius, Lina Vaičiutė, Kristina Šličiutė, Kristina Vaičiutė, Aurelija Paulauskaitė, Inga Matavičiutė, Ingrida Nicytė, Lina Matavičiutė, Simona Žutaitė, Diana Vaičkutė, Aušra Dauginaitė, Kristina Jablonskytė, Robertas Balsys, Andrius Lukošius, Aurimas Kesminas, Tadas Lekstutis, Marius Pleinys.

Mokyklos muziejuje sukaupta daugiau kaip trys šimtai eksponatų. Surinkti jie įvairiais keliais: vienus padovanojo Algimantas Šimanauskas, kiti pikeliškiai, antrus sunešė moksleiviai, išprašę iš savo senelių. Akmeninis kirvukas, žalvarinis žiedas iš Griežės kapinyno, šv. Jono Nepomuko skultūra skulptūra gal būt iš senojo koplytstulpio. A. Rapalis padovanojo iš Ritinės dvaro ilgai saugotą vazą [9]. Muziejus užima 3 kambarius. Viename jų įrengtas žemaičių gyvenamasis kambarys, antrame – surinkti eksponatai, medžiaga pedagogine tematika. Trečiame įrengtas senovinės virtuvės kampelis, išdėstyti likę eksponatai. Muziejuje surinkta daug namų apyvokos daiktų, baldų ir interjero detalių, archeologinių eksponatų, vadovėlių, spaudos, ženkliukų, pinigų.

Čia organizuojamos ir vedamos istorijos, dailės, pasaulio pažinimo pamokos. Jame dažnai lankosi mokyklos vadovai, mokytojai ir moksleiviai, miestelio gyventojai. Muziejaus eksponatai naudojami kaip dekoracijos (vaikiškas vežimėlis, senas mokyklinis suolas, mokyklinės uniformos) moksleivių koncertuose, švenčių, susitikimų metu. Surinkta medžiaga (fotonuotraukos, buvusių mokytojų ir mokinių atsiminimai) iš Pikelių mokyklos istorijos dažnai naudojami lietuvių kalbos pamokose.

Šaltiniai

  1. M. Ambros. Zarys statystyc. - 1939.
  2. Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1960. - T. 22. - P. 491.
  3. Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. III. - 374.
  4. Vikšrelis. Mūsų mokyklos. Pikeliai // Lietuvos aidas. - 1918. - Birž. 22. - Nr. 70. - P. 3
  5. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.
  6. S. Bliūdžiuvienė. Mažeikių rajono Pikelių istorija. - 1986. - P. 7.
  7. A. Garliauskas. Intelegentija 1940-1941 metais. - V., 1991. - P. 133.
  8. A. Poškus (sud.). Pedagogai - mūsų švyturiai (Kraštotyrinė medžiaga apie mokytojus). - Mažeikiai, 1997.
  9. Šverebas P. Pikeliai // Santarvė. - 1995. - Birželio 24.

  • I. Atkočaitienė. Pikelių mokyklos istorija. - Mažeikiai, 1998. - 367 p.