Mažeikių parkas

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Mažeikių parkas
Mažeikių parko vartai apie 1960 m.
Buv. vasaros teatras, vad. „Drambline"
„Dramblinės" gaisras 2006-10-09
Karių kapinės
II pasaulinio karo vokiečių karių kapai
Vokiečių karių kapinių archeologiniai tyrimai

MAŽEIKIŲ PARKAS. Įkurtas XX a. viduryje Mažeikių mieste, brandžiame pušynėlyje, kuris užima 11,3 ha teritoriją, iš jų 9,2 ha medžiais apaugęs plotas, 1,4 ha stadionas, taip pat aikštelės, takai, gėlynai, gazonai. Parkas inventorizuotas 1995 m. birželio mėn. Inventorizacijos pase dar nurodyti 2 statiniai (Vasaros teatras, vad. „Dramblinė", kuri sudegė 2006 m., ir tualetas), kapinės, 3 skulptūros, 2 paminklai.

Prie centrinėje dalyje buvusio medinio vasaros teatro veda tiesi alėja iš miesto centro. Prie šios alėjos pastatytos žinomo teatro meno ugdytojo Juozo Vaičkaus, rašytojos Šatrijos Raganos (skulptorius J. Meškelevičius, 1984), Antano Vienažindžio (skulptorius G. Jokūbonis, 1987) skulptūros. Šioje parko dalyje įsikūrusi ir Mažeikių muzikos mokykla bei Mažeikių muziejus. 2001 m. šiaurės rytinėje dalyje, buvusio tvenkinio vietoje, įrengti lauko teniso kortai (sklypo plotas 1840 km. m), priklausantys Antanui Svobotui.

Pietiniame parko pakraštyje įrengtas nedidelis stadionas. Čia kasmet rengiama nemažai įvairių kultūrinių renginių, kaip Dūdų šventė, Pynėjų šventė, sporto varžybos, koncertai.

Istorija

Mintis įkurti parką kilo 1921 m. ruošiant Mažeikių miesto plėtros planą. Tada jis buvo vadinamas miesto sodu. Visuomenės reikmėms buvo nutarta palikti iki pat Laisvės gatvės prieigų plytėjusios Mažeikių girios dalį. Projektuojama nauja gatvė, atsiremianti į parką, buvo pavadinta Sodo vardu (dabar V. Burbos). Miesto sodo-parko kūrimo darbai prasidėjo praėjus dešimtmečiui, kai burmistru tapo Mykolui Veličkai. Buvo išrauti medžiai, iškasti grioviai ir gana užpelkėjęs miškas nusausintas. Po to išpilti takai, įrengta aikštelė šokiams ir koncertams. Šalia parko gyvenantys žmonės vertėsi ūkiškai, todėl pats parkas, kaip ir prieš tai buvęs miškas, buvo gera vieta ganykloms. Todėl nerukus parką miestiečiai ėmė vadinti „karvių sodu". 1948 m. prasidėjo parko tvarkymo darbai. Tuo metu buvo įkurta parką prižiūrėjusi kultūrinė įstaiga, įsteigtas Kultūros ir poilsio parko direktoriaus etatas. Buvo organizuojamos Mažeikiuose veikusių įmonių darbuotojų talkos, kurių metu tiesiami takai, sodinamos gyvatvorė, įrengiami suoleliai. 1949 m. parko dalis aptverta. Šokių metu už įėjimą į parką reikėjo mokėti 2 litus. Apie 1950 m. pastatytas pavilijonas, kuris buvo vadinamas „Dramblio būda". Vėliau šis pastatas rekonstruotas - padidintas, dar pastatytos karuselės, sūpuoklės, vasaros kavinė, vadinta taverna. Parke atsirado skulptūrų: rašytojas Maksimas Gorkis, Sportininkas, Elnias [1]. Parkas kurį laiką buvo vadinamas M. Gorkio vardo kultūros ir poilsio parku. Parko gyvavimas truko iki 1970 m. Vėliau pamažu nebeliko gėlynų, sulūžo ir buvo nuardytos karuselės ir sūpuoklės, nugriauta ir taverna.

Vakarinėje parko dalyje yra II-ajame pasauliniame kare žuvusių sovietinės armijos karių kapinės, kuriose palaidoti 1123 kariai ir priešais jas, į šiaurės rytus arba nuo centrinio parko tako į kairę pusę, - vokiečių karių kapai. Skirtingai negu sovietinės armijos kariai, kurie buvo tiesiog užkasami tranšėjose, vokiečiai buvo laidojami su karstais. Tuo laiku V. Kudirkos gatvėje gyveno stalius, kuriam vokiečiai parūpindavo medienos ir davė nurodymą gaminti karstus. Palaidoję ant kapo pastatydavo nedidelį, maždaug metro aukščio, baltą medinį kryželį, ant kurio užkabintas metalinis medalionas su žuvusįjį identifikuojančiais numeriais. Ant kiekvieno mirusiojo rankos riešo ir kojos čiurnos būdavo pririšama metalinė plokštelė, ant kurios pažymėdavo vokiečių karinio dalinio numerį ir šifruotus ženklus [2]. Reminatis žmonių pasakojimais, žuvusiųjų vokiečių karių buvo apie 150. Viduryje kapinaičių stovėjo didelis beržo kryžius, išdrožtas iš natūralaus medžio su visa tošimi. Šios kapinės išsilaikė neilgai, kapai buvo sulyginti su žeme. Ir dabar dar pastebimi kauburėliai kauburėliai, žole apžėlusios trys eilės buvusių kapų. Pranas Jurcius, kuris gyveno prie vokiečių kapų, pasakojęs, kad ant šių kapų buvusių kryžių kai kur buvę užmauti šalmai, pilotės. O kai užėję sovietai, šiais kryžiais jų kariai kūrenę pirtį, kuri buvusi P. Jurciaus daržo gale. [3].

2015 m. lapkričio pab. VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba" archeologai (vad. Diana Antropikaitė) parke atliko žvalgomuosius kasinėjimus, kurių metu aptikta 1944 m. žuvusių trisdešimties vokiečių kareivių palaikų. Lietuvos vyriausybė prašymą ekshumuoti vokiečių karių palaikus, kurie buvo palaidoti Mažeikių senamiesčio pareke, gavo iš Vokietijos visuomeninės organizacijos, kuri yra įgaliota rūpintis vokiečių karių kapų tvarkymu ir palaikų perlaidojimu. Tyrimų metu rasti palaikai buvo prastos būklės. Nors kūnai ir buvo laidojami karstuose pakankamai tvarkingai, dideliais tarpais, tačiau dėl tokios situacijos galbūt kalta specifinė dirva. Žetonai ir kiti rasti personaliniai daiktai buvo surenkami atskirai. Tarp radinių įdomiausias - karininko pypkė, kareivio batai, mažai rasta aprangos fragmentų, daugiau aptikta sagų. Šios vokiečių karių kapinės buvo suformuotos per du mėnesius - tiesiai iš fronto vežė nukautus karius ir čia laidojo. Vietiniams buvo mokoma, kad sukaltų kryželius, ant kurių įrengtos lentelės su vardais ir pavardėmis, viskas buvo daroma skubiai. Po to vokiečiai pasitraukė į Latviją. Rasti karių palaikai bus perlaidojami Kaune arba Klaipėdoje, kur yra vokiečių karių kapinės - visiems jiems bus pagaminti atskiri kryžiukai su pavardėmis [4].

Birutės gatvėje, pačioje pradžioje, stūkso masyvus akmeninis kryžius. Jonas Motuzas padarė didelį betoninį paminklą, kuris 1926 m. buvo pastatytas toje vietoje, kur kaizerinės okupacijos metais buvo šaudomi žmonės. 1916 m. balandžio 1 d. buvo sušaudytas Sergiejus Markovas iš šalimais esančio Kalnėnų kaimo. 1916 m. gegužės 12 d. tokio pat likimo susilaukė ir 62 metų Adomas Šimkus iš Purplių bei 56 metų Juozas Puplauskas iš Knabikų kaimo. 1917 m. čia buvo sušaudyti šeši asmenys iš Skuodo apylinkių. Tais pačiais metais dar buvo sušaudyti devyni iš kitur suvaryti lietuviai, du rusai, du žydai. Toje vietoje, kur dabar stūkso akmeninis kryžius, augo keturios pušys. Per vokiečių okupaciją šioje vietoje sušaudyta šešiasdešimt žmonių. Dar keturiasdešimt du buvo sušaudyti po plačiašake egle, kuri stovėjo ten, kur dabar bažnyčios šventorius. Kadangi iš sušaudytųjų daugiausia buvo mažeikiečiai, tai miesto burmistras tą gatvę, kuria varydavo pasmerktuosius mirti, pavadino Kankinių gatve. Dabar tai Mindaugo gatvė.

Parke vyrauja vietinės pušys, eglės, beržai, šermukšniai, pavieniai ąžuolai, klevai, liepos. Atvežtinių medžių daugiausiai auga kapinių teritorijoje. Ten yra dygiųjų eglių ir sidabrinių jų atmainų. Auga ir vakarinės tujos, paprastieji kaštonai, nemažai kitų puošnių medžių. Rytinė parko dalis buvo apsodinta apie 1890 m, vakarinė - 1945-1948 m. Vidutinis medynų amžius yra 103 metai. Seniausi - pušynai, kurių amžius siekia 170 metų. Beržynų vidutinis amžius - 67 metai, liepyno - 60 metų (2012 m.).

1958 m. Mažeikių parkas paskelbtas valstybės saugomu, 1986 m. priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų. 2008 m. pab. Mažeikių parkas įregistruotas kaip Savivaldybės panaudos būdu valdomas valstybei priklausantis žemės sklypas. Parkotyrininko Kestučio Labanausko nuomone Mažeikių parkas užima 188 vietą tarp 999 Lietuvos parkų. Pagal registracijos dokumentus, tai 9,4 ha rekracinio II kategorijos miško.

Rekonstrukcija ir teismai

Parko renovacijos projektui Savivaldybė pradėjo rengtis 2007 metais. 2009 m. UAB „Archartelė ir partneriai" (įmonės architektas, projektų vadovas Henrikas Štaudė) pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Broniaus Kryžiaus patvirtintą projektavimo užduotį ir pagal 2008 m. birželio 20 d. Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą parengė Mažeikių senamiesčio parko kompleksinio sutvarkymo techninį projektą. Mažeikių visuomenei šis projektas sukėlė nepasitenkinimą, todėl susikūrė Parko gynėjų iniciatyvinė grupė.

Parko kompleksiniam sutvarkymui numatyta skirti 3,5 mln. litų, iš jų beveik trys milijonai - Europos Sąjungos fondų lėšos. Pradėti pertvarkymus senamiesčio parke Savivaldybės specialistai planavo 2009 metais. Tada darbai vadinti kosmetiniais - planuota nugriauti tribūnas, įrengti takus, vejas, išvedžioti apšvietimo kabelius, pastatyti suoliukus ir šiukšliadėžes ir išvalyti parką nuo medžių. Iš viso pagal 2009 m. birželio 19 d. parengto ir suderinti projektą iš viso tvarkomo parko teritorijoje esančių 2383 vnt. medžių, planuota iškirti 609 vnt. Sulauksi gyventojų pasipriešinimo Savivaldybė kreipėsi į Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungą, gavusi nepalankias išvadas (komisija nurodė projekto trūkumus ir paprašė projektą perdaryti)[5]. 2011 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija senamiesčio parke kirsti medžių neleido. [6].

Nors konkurso būdu jau buvo išaiškintas generalinis rangovas, kuris turėjo atlikti projekte numatytus darbus, juos sustabdė tai, kad renovacijos vykdytojas neturėjo Aplinkos apsaugos agentūros išduodamo miškotvarkos projekto, be kurio negalima kirsti medžių. Šio projekto parengima sužtruko, tad Savivaldybei teko prašyti Centrinės projektų valdymo agentūros, kuruojančios ES finansuojamų projektų įgyvendinimą, pratęsti renovacijos terminus.Taip terminai nuo 2011-ųjų rudens buvo atidėti dar vieneriems metams, tik su sąlyga - Savivaldybei reikėjo iš naujo pirkti rangos darbus. Kai buvo išaiškintas antrasis rangovas, atsirado dar viena kliūtis - teismas panaikino statybos leidimą. Parko renovaciją teko atidėti dar vieneriems metams. Teisiminiai ginčai vyko nuo 2011-ųjų iki 2012 m. pabaigos. 2012 m. balandžio mėn. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs apygardos prokuratūros ieškinį, kuriuo buvo siekta panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos nutarimus dėl Mažeikių parko kompleksinio sutvarkymo techninio projekto pirkimo, nusprendė, kad Savivaldybės administracijos ir UAB „Archartelė ir partneriai" sutartis dėl minėto techninio projekto parengimo ir paslaugos pirkimo yra niekinė ir negaliojanti.

Apygardos teismas nusprendė panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos nutarimus, kuriais pasirinktas paslaugos pirkimo būdas, nustatytas paslaugos teikėjas bei jo pasiūlyta paslaugos kaina. Savivaldybė nesutiko su Šiaulių apygardos teisimo sprendimu ir jį apskundė Apeliaciniam teismui. Tyrimų ir teisimų maratonas vyko ir dėl kitų dalykų, pvz., dėl techninio projekto ekspertizės. Taip pat Šiaulių apygardos prokuratūroje 2012 m. pab. buvo pradėtas ikiteisiminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl viešųjų pirkimų komisijos narių galimai nusikalstamų veiksmų vykdant neskelbiamas supaprastintas derybas - t.y. perkant parko techninio projekto paslaugą iš UAB „Archartelė ir partneriai".

2012 m. rugsėjo 18 d. Savivaldybė pasirašė rangos sutartį su konkursą laimėjusia telšiškių bendrove „Techis", kuri darbus parke turėjo nutraukti, kai buvo panaikintas statybos leidimas. Žiemą iškirsti medžiai: vietoje projekte numatyto kirsti 151 medžio, panaikinta 139 - įskaitant ir sanitarinį kirtimą, ir kraštovaizdžio formavimo užduotis. Iki 2013 m. gegužės mėn. parke buvo atlikta darbų už 700 tūkst. litų: išvedžioti elektros kabeliai, įrengta lietaus kanalizacija [7].

Šaltiniai

  1. Vytautas Ramanauskas. Iš Mažeikių senamiesčio parko praeities // Santarvė. - 2012. - Saus. 14. - Nr. 6. - P. 5.
  2. Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - Sausio 9. - Nr. 3. - P. 13.
  3. Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - Sausio 23. - Nr. 9. - P. 4.
  4. Vidas Stankus. Senamiesčio parke vokiečių karių kapų paieškas lydėjo sėkmė // Santarvė. - 2015. - Gruod. 3. - Nr. 137. - P. 1, 4.
  5. Vaida Vaitkutė. Senamiesčio parko ateitis - nežinoma // Būdas žemaičių. - 2012. - Vasario 24. - Nr. 16. - P. 1, 2, 13.
  6. Audronė Malūkienė. Parką nuo medkirčių apsaugo miško statusas // Santarvė. - 2011. - Kovo 22. - Nr. 32. - P. 1, 3.
  7. Audronė Malūkienė. Darbai Senamiesčio parke - vėl sustoję // Santarvė. - 2013. - Geg. 11. - Nr. 52. - P. 1, 4.

Nuorodos