Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė, vėliau perdaryta į Mažeikių gimnazijos Šv. Aloyzo bažnytėlę. Kairėje matosi stačiatikių kryžius, buv. stačiatikių kapinių dalis, dešinėje - senasis gimnazijos pastatas, kurio vietoj dabar yra sporto salė
Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1951 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas

MAŽEIKIŲ ŠV. DVASIOS APSIREIŠKIMO APAŠTALAMS STAČIATIKIŲ CERKVĖ. Buvo tarp dabartinės Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos sporto salės ir Savivaldybės pastato ir veikė 1894-1926 m.; 1926 m. atiduota gimnazijai ir konsekruota Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia, pastatas nugriautas 1951 (?) m. Jo vietoje pastatytas stogastulpis (aut. Pranas Dužinskas).

Istorija

1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras Mažeikių centre, dabartinėje Laisvės gatvėje tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir mokykla. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta Šventosios Dvasios vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Gaurilas Zasimovičius [1]. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I.S. Kručkovas, Kronštato pirklys I.A. Kozlovskis ir vietiniai stačiatikiai [2]. Cerkvė medinė, pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai.

1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo perdažyta.

Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, daugumai rusų tautybės žmonių persikėlus gyventi į Rusiją, mokykla buvo uždaryta. Kaizerinės Vokietijos kariuomenė, užėmusi Mažeikius, cerkvėje įrengė arklides.

Bylinėjimasis dėl cerkvės pastato

Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas inžinierius Aukštikalnis, vykdydamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą, cerkvinės mokyklos pastatą, išskyrus pačią cerkvę, perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi Mažeikių komendantūra, nuomavusi šiuos namus iš Gelžkelių valdybos. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis čia buvo suremontuota ir patalpinta progimnazijos III klasė ir raštinė, o vėliau dar viena patalpa penktai klasei. [3]. Tačiau lapkričio 22 d. progimnazijos tėvų komiteto nariams čia atvežus suolus, Mažeikių miesto burmistras J. Motuzas neleido užimti atremontuoto kambario penktai klasei, užsipuolė su lazda tėvų komiteto pirmininką P. Kumpikevičių, grąsino jam suskaldyti galvą, pravardžiavo vagimi ir iš jo atėmė raktą, be to pareiškė, kad šiuos namus ima savo žiniom Mažeikių miesto valdyba pradžios mokyklos reikalams. Todėl tėvai buvo priversti suolus atgal parvežti į prie geležinkelio esančias mokyklos patalpas (Nr. 7), o tądien penkta klasė negalėjo dirbti [4]. Tarpininkaujant progimnazijos direktoriui Mažeikių burmistras laikinai nusileido ir davė galimybę atidaryti čia penktą klasę, tačiau pareiškė, kad po dviejų savaičių ją iš čia iškeldinsiąs[5].

1923 m. lapkričio 23 d. Mažeikių progimnazijos tėvų komiteto nariai kreipėsi Švietimo ministrą, prašydami, kad Mažeikių buvusios cerkvinės mokyklos namai ir dalis žemės iš Žemės reformos komisijos būtų perimti Švietimo ministerijos žiniai ir perduoti Mažeikių aukštesniajai mokyklai [6]. 1924 m. sausio 24 d. progimnazijos direktorius informuotas, kad Žemės reformos valdyba perdavė cerkvės trobesius (mokyklą, cerkvę, sargo namą, daržinę ir malinę) su sklypu (plotas - 2900 kv.m.) Švietimo ministerijai [7]. 1924 m. kovo 22 d. Mažeikių miesto burmistras pasirašė perdavimo-priėmimo aktą ir buv. Mažeikių cerkvės trobesiai ir juose esantis inventorius perduoti progimnazijai. Iš esamų daiktų atiteko komoda, knygų lentyna, iš anksčiau čia veikusios pradinės mokyklos pirmame aukšte esančio vieno kambario - 20 suolų, 1 drabužių kabykla, 1 stalas, 2 taburetės, 1 lenta, 1 kibiras, 1 puodelis, 1 Lietuvos žemėlapis, 26 maži botanikos paveikslai, 1 krucifiksas, sargo kambario - 1 kėdė, iš antrame aukšte esančio kambario - 26 suolai, 1 stalas, 1 taburetė, 1 lenta, 1 šventųjų paveikslas ir 1 puodelis, antrame aukšte esančiame sandėliuke - 15 naujų 21 suolas[8]. Mokyklos direktoriaus iniciatyva 1925 m. buvo padarytas sargo namelio, daržinės, malkinės ir išviečių remontas, kuriam išleista apie 2000 litų, o 1926 m. žemės sklypas aptvertas tvora, padaryti nauji tilteliai, vartai ir varteliai [9].

Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. [10]. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko J. Motuzo, vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko B. Helcermano nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt.

Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilausko žiniai [11]. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Be to, Žemės reformos valdyba 1926 m. lapkričio 15 d., neatimdama iš Švietimo ministerijai anksčiau jai perduotos cerkvės, priskyrė cerkvei 1500 kv.m. sklypą, o gimnazijai paliko tik apie 1400 kv. m. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti [12]. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui, o pačią cerkvę įkurti Kalnėnų kaime, kur buvo susitelkusi didelė stačiatikių bendruomenė [13].

1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių[14]. Liepos 4 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams[15]. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią [16]. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.

1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilauskas, statybos komiteto nariai S.Tomanov, Vladas Burba ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve.

Šaltiniai

  1. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 55.
  2. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 35.
  3. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 51, 53.
  4. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b.101, l. 53.
  5. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 50.
  6. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 51.
  7. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 16, 47.
  8. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 45.
  9. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 15.
  10. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.
  11. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.
  12. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.
  13. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 15.
  14. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 13.
  15. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 11.
  16. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 6.